Spausdinti

Nijolė jankutė

     Beskaitydama puikiai išleistą ir įdomiai suredaguotą "Balys Sruoga mūsų atsiminimuose", ne tik išvydau didįjį rašytoją, kaip žmogų ir kūrėją, ryškų savo stipriaisiais ir silpnesniais charakterio bruožais, gyvastingą-ypatingą ir kūrybos valandose, ir kasdienybėje, bet buvau sudominta tuo fonu, žybsinčiu už majestotiškos Sruogos figūros. O "Atsiminimų" fonas — Neprikl. Lietuva: Kaunas, Vilnius, studentija, teatras, jaunos valstybės jauna inteligentija ir... jauna ponija; gyvas kultūrinis metropolijos pulsas; jaunimo idealizmas; rašytojai ir teatralai, žodžiu — visa tai, ko nei pažinti, nei sužinoti neteko, truputį pasivėlinus gimti ir net išsvajotos gimnazistiškos kepuraitės neturėjus. Taigi ta šauni knyga — įdomiausių žinių šaltinis ir apie Balį Sruogą, ir apie tą daugumui mūsų nepažintą Lietuvą.

     "Atsiminimų" autorių — visa krūva: ir B. Sruogos bendraamžiai (V. Jonuškaitė, V. Sruogienė, V. M. Putinas, I. Šeinius, F. Kirša), ir vyresnioji tų laikų karta (V. Krėvė, M. ir V. Biržiškos, V. Vydūnas), ir buvę B. Sruogos studentai, teatro seminaro uolūs lankytojai (R. Spalis, K. Bradūnas, J. Blekaitis, A. Gustaitis), ir jaunieji, kurių gyvenimui neišdildomą antspaudą uždėjo gaivalinga Balio Sruogos asmenybė (D. Sruogaitė-Bylienė, V. Mantautas). Todėl ir jų atsiminimai įvairūs, kaip jie patys, o skaitytojas kiekviename puslapy randa ne tik Balio Sruogos portreto spalvingą mozaiką, bet ir intymiai perduotą to meto Lietuvos kasdienybę.

     Čia sužinai, ką anuomet reiškė (finansiškai, prestižiškai) turėti automobilį (mažą Fiatuką su blizgančiom lempom); kaip triukšmaujančius studentus policija nuveždavo 9 km už Kauno ir paleisdavo grįžti pėstute, "maištaujančiai dvasiai atvėsinti"; kad laikinojoj sostinėj Laisvės alėja dar buvo "besišvarinanti, bet nevisiškai švari"; kad "Božegraikos" restorane, teatralams susirinkus, dėdavosi rimti ir juokingi dalykai, kai lietuviško teatro reikalingumo idėja būdavo apginama ne tik svariais įrodymais, bet ir ... farširuoto paršiuko galva.

     Įdomiausia gi, kartu su vienu ar kitu "Atsiminimų" autoriumi dalyvauti teatro seminaruose, kuriems, tartum meno paslapčių žynys, susikaupęs, kritiškas, niekuo nepakeičiamas, vadovavo prof. Sruoga, duodamas spalvą, toną ir gyvybę savo "mokytiniams". Arba ... įsivaizduot save Vytauto Didž. Universiteto auditorijoj Krėvės, Sruogos ar Putino paskaitų metu. (Deja, kaip sako A. Nyka-Niliūnas, tie "literatūros pusdieviai" buvo daug įdomesni gyvenime, negu katedroj). Arba... pasekt Laisvės alėja žingsniuojančius mūsų garsiuosius rašytojus, Krėvę ir Sruogą (Sruogos erdvi eisena supasi... milžino sieksniavimu, o Krėvė — mažutis ir judriai miklus, vos spėja gretomis žengti, tartum riste ritasi..." (231 psl.).

     Prie įdomiausių, sklandžiausiai parašytų ir lengviausiai skaitomų atsiminimų šioje knygoje reikėtų skirti D. Sruogaitės-Bylienės "Balys", V. A. Mantauto "Paslaptingas svečias", L. Dovydėno "Balio Sruogos kaimynystėje", A. Gustaičio "Akimirkos su žemiškuoju Baliu Sruoga žemėje" ir paties rašytojo laiškus šeimai iš Stutthofo koncentracijos stovyklos bei bičiuliams Nemeikšams 1945-1947 metų laikotarpyje.

     Man rodos, šios ištraukos būtų labai naudingos kaip skaitiniai aukštesnėse lituanistinių mokyklų klasėse ir literatūros, ir istorijos pamokose.

     Atsiminimus apie Balį Sruogą užvertus, prisiminiau ir dar kartą perskaičiau J. Aisčio "Apie laiką ir žmones", jau senokai mūsų lentynose begulinčią, lygiai puikią vadovę po Nepr. Lietuvos rašytojų kelius. Čia J. Aistis pašvenčia po ištisą skyrių Binkiui, Miškiniui, Tumui, Savickiui ir net labai spalvingiems, bet anksti komunizmo suviliotiems P. Juodeliui ir L. Girai.

     Tačiau, apie tuos asmenis rašydamas, autorius plačiai užgriebia ir jaunos Lietuvos kasdienybę: gimnazistų, studentų gyvenimą, pradedančių rašytojų aspiracijas, jaunos liet. literatūros padangėje suspindusias adoruojamas bei imituojamas žvaigždes. Čia skaitytojas susipažins su neramiu keistuoliu Herbačiausku ir oriu elegantišku J. Savickiu; pasiklausys Kauno "pletkelių" ir politikavimų; pasinervins Karo Muziejuje sutikęs įžūlių lenkų rašytojų ekskursiją; prisijuoks iš anekdotiškų L. Giros nuotykėlių. Tačiau ir rimtyje, ir juoke jis pajus entuziastiškas šviesuomenės pastangas sukultūrinti kraštą, atiduodant jam savo darbą, kūrybą, sutelkiant aplink visa, kas žmogų kelia ir šviečia, bandant iš Europos savintis tai, kas neprasilenkia su žmoniškumu.

     Dvi knygos — labai skirtingų autorių, apie labai skirtingus žmones, parašytos jokio panašumo neturinčiais stiliais, tačiau apie tą patį, šiapus jau užmarštin skęstantį, anapus — specialiai skandinamą, mūsų tautos laikotarpį — Nepriklausomą Lietuvą.

     Skaitant čia minėtas knygas ir vis arčiau, ryškiau pamatant jose aprašytus asmenis, staiga supranti, kad be to praeitin grimztančio, savų ir svetimų iškoneveikimo (kaip lengva ir kaip naivu peikti, mokyti ir postringauti iš 30 metų perspektyvos!) laikotarpio, nebūtų mūsų nei kaip lietuvių, nei kaip žmonių, "paliekančių ženklą, kad žmonėmis buvę". Nebūtų išeivijoje Kapočiaus, nei tų, kurie savo kūryba laiko gyvą lietuvišką dvasią ir lietuvišką žodį, o Lietuvoj — Kalantos, Kudirkos ir tų, kurie rašo "tarp eilučių", ir tų, kurie spausdina "Kronikas", ir tų, kurie miršta Gulago salyne, palikdami neišdildomus pilnutinio žmogaus pėdsakus žvėrių raistuose.

     Dvi knygos — susipažinimui su netolima praeitim, kuri švytėjo šiems laikams nebesuprantamu idealizmu, kuri suformavo mūsų tėvus ir per juos daug vertybių įliejo į mus pačius.

     Dvi knygos — susipažinimui su lietuviais, kurie buvo dideli žmonės ir dideli kūrėjai pilna šių žodžių prasme, tik mes, menkavertiškumo kompleksais apsėsti, dažnai nenorim jų tokiais pripažinti.



 

•    Massachusetts Aukšč. teismas nusprendė, kad dar negimęs, bet galintis gyventi kūdikis yra jau asmuo teisiniu atžvilgiu.

•    Rinkliava Čikagos bažnyčiose pasaulio varguomenei atnešė 1,5 mil. dolerių.

•    Prie katalikų centro Washing tone (U.S. Catholic Conference) veikiantis Etninių reikalų skyrius gavo federalinės vyriausybės pašalpą 49.000 dolerių, kad juos panaudotų paskleisti parinktai etninei medžiagai.

•    JAV Katalikų šalpos organizacija nukentėjusiems dėl pasienio susišaudymų Libane pasiuntė drabužių, kurių vertė 32.500 dol.

•    Pittsburgho kunigų sąjunga paprašė Jungt. Tautų sekretorių Waldheim, kad būtų ištirtos žinios apie kankinimus ir mirtis Kambodijoje.

•    Iš JAV yra išvykę dirbti misijose daugiau kaip 7.400 kunigų ir brolių vienuolių; daugiausia darbuojasi Tolimuose Rytuose, kiti Afrikoje, Centro ir Pietų Amerikoje. Daugiausia vienuolių misijonierių yra jėzuitų.

•    JAV lenkai kasmet savo bažnyčiose daro rinkliavas išlaikyti užsieny studijuojančius Lenkijos kunigus. Šiuo metu arti 85 Lenkijos kunigų studijuoja užsieny. Kai kurie, kaip pvz. studijuojantieji Paryžiuje, dirba išeivių lenkų sielovadoje.

•    Detroito jėzuitų provincija sudarė filmų gaminimo bendrovę, kuriai vadovaus kun. J. Fleck, S.J.