Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

LIETUVOJE PRANAŠAUJAMA ŠALTA ŽIEMA

     Vasara buvo šilta ir ilga, užsitęsusi iki vėlyvo rudens. Spalio pradžioje atšalo. Apie artėjančią šalčio bangą jau rugsėjo 16 d. pranešė pirmieji pilkųjų žąsų žvalgai. Per dešimt stebėjimo metų, tik vieną kartą žąsys atskrido anksčiau, negu šiemet. Rugsėjo pabaigoje dideliais pulkais skrido želmeninės žąsys. Įdomu, kad jos nei Žuvinte, nei aplinkiniuose ežeruose nenusileido, bet tęsė kelionę į pietvakarius. Paprastai treje-tą-ketvertą savaičių gyvendavo Lietuvos ežeruose, ganydavosi žiemkenčiuose. Spalio 8 d. pasirodė tikrasis šalčių pranašas — didysis erelis rėksnys.

     Šiaurinių sparnuotų svečių ankstyvas apsilankymas rodo, kad gali greit užšalti ežerai, šiemet gali būti gili ir šalta žiema. Praėjusias tris žiemas daug Lietuvos ežeruose gyvenusių paukščių visai neišskrido, bet žiemojo vietoje. Medžiotojai ir gamtos apsaugos draugijų nariai yra prašomi pasirūpinti esančiais gulbiukais Žuvinto, Žalčio ir Tolokio ežeruose. Obelijos ežere tebėra beplunksnių, dar tik pūkais apaugusių gulbių jauniklių. Jie jau nesuskubo išskristi prieš ledui sukaustant vandenis.

LIETUVOJE LEIDŽIAMA ENCIKLOPEDIJA

     Okupuotoje Lietuvoje gautas leidimas leisti "Lietuvišką tarybinę enciklopediją", bet ji turi nenukrypti nuo Tarybų Sąjungoje išleistų respublikinio enciklopedijų vidurkio. Rašoma, kad laida sieks 75 tūkstančius egzempliorių. Redakcija įsikūrė Vilniuje, kurioje dirba daugiau kaip šimtas žmonių. Redakcijai talkininkauja ir pataria žymūs respublikos mokslininkai bei kultūros veikėjai.

     "Lietuviškoji tarybinė enciklopedija" duos žinių iš viso pasaulio apie visos žmonijos kultūrą. Daug bus skiriama vietos lituanistinėms temoms ir daugiau teikiama žinių toms mokslo sritims, kuriose dirba Tarybų Lietuvos mokslininkai. Ji turės 152 į-klijuotus žemėlapius, daugiau kaip 600 tekstinių žemėlapių, beveik tris tūkstančius portretų ir apie keturiolika tūkstančių paveikslų bei piešinių, kurių daugumas bus spalvoti. Pirmasis tomas turi 640 puslapių ir apima dalį nuo A iki B.

NAUJA KNYGA APIE GUDRAGALVIUS ŽEMAIČIUS

     "Mokyti žemaičiai" — Liudviko Jucevičiaus parašyta knyga, neseniai išspausdinta "Vagos" spaustuvėje. Ši knyga jau buvo paruošta spaudai 1841 m. paties autoriaus, bet dėl nežinomų aplinkybių neišspausdinta. Rankraštis buvo dingęs. 1971 m. jį netikėtai atrado V. Raudeliūnas Lenkijos tautinėje bibliotekoje — Varšuvoje.

     Liudvikas Jucevičius (1813-1846) buvo vienas iš veikliausių tuo metu besireiškiančių lituanistinio sąjūdžio atstovų. Jis visą savo literatūrinį užsidegimą skyrė lituanistikai. Jis rašė apie Lietuvos kraštą, jo praeitį, žmones, jų kalbą ir ypač tautosaką. L. Jucevičius, rašydamas šį veikalą, naudojosi tuo metu spaudoje skelbtais straipsniais ir savo kelionėmis po Žemaitiją. Jis žemaičiais vadina ne tik pačioje Žemaitijoje gyvenančius žmones, bet ir tuos, kurie kalbėjo savo gimtąja lietuvių kalba, nors gyveno ir kitose Lietuvos srityse. Dėl to į "Mokytų žemaičių" tarpą pateko daug veikėjų, kurie Žemaitijoje gimę ar ten kurį laiką dirbę. Tokie yra poetas Antanas Strazdas, K. Sirvydas, K. Kontrimas, K. Bogušas, P. Norvaiša, A. Daugirdas ir kt.

     Knygoje ypatingai išryškinta K. Bogušo, S. Stanevičiaus, A. Strazdo, D. Poškos ir S. Valiūno gyvenimo aprašymai, kuriuose L. Jucevičius iškelia šių žmonių pasiaukojimą ir didelę lituanistinę veiklą.

LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS

     Prie Kauno marių, 100 hektarų plote, atkurta daugiau kaip 30 pastatų. Daugumas jų atkelti iš įvairių Lietuvos vietovių: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos. Įdomūs, bet jau bebaigią sunykti pastatai atstatomi iš naujų medžiagų. Pastatai grupuojami į sodybas su visomis mažmenomis. Pastatų viduje — įdomiausi ir būdingiausi žmonių naudojami daiktai.

Muziejuje šiuo metu plačiausiai atstovaujama Žemaitija, iš kurios yra 25 pastatai. Įdomiausia yra Gaudingos sodyba, kurioje yra labai retas lietuviškas rentinis pastatas — numas. Šis pastatas neturi lubų, langų ir krosnių. Gyvenę jame žmonės šildydavosi prieš atvirą ugniakurą. Nuo gaisro numą saugojo virš ugniakuro pakabinta iš vytelių nupinta ir moliu apdrėbta pakriautė. Numo dalis atitverta siena, už kurios buvo laikomi gyvuliai. Numo duryse įrašyti 1865 metai.

     Liaudies buities muziejus atidarytas tik prieš metus, kurį jau aplankė apie 100 tūkstančių žmonių. Kas metai jis bus papildomas, atkeliant daugiau trobų, klėčių, tvartų, kluonų, pirčių iš visos Lietuvos. Muziejuje numatoma dar pastatyti apie 80 pastatų. Bus atkurta 18-tojo amžiaus baudžiauninko sodyba, pastatyta puodų degykla, Sūduvos dvigalis gyvenamasis namas — stuba, vilkaviškietiška bulvinė, žvejo troba ir tvartas su daržine po vienu stogu, žuvų rūkykla. Didelis dėmesys skiriamas miesteliui, kuris bus atkurtas su visais būdingiausiais jo bruožais.

     Jau dabar muziejuje yra įsikūrusi Liaudies muzikos teatro grupė, kurios renginiams bus pritaikytas vienas klojimas. Sekančiais metais lankytojai muziejuje sutiks muzikantų, dainininkų, pasakorių, pokštininkų iš įvairių Lietuvos kaimų, o taip pat ir grupinius dzūkų, suvalkiečių, aukštaičių ir žemaičių pasirodymus. Prižiūrėtojai bus apsirengę tautiniais rūbais. Įdomumo dėlei muziejuje gal bus ir vienas kitas gyvulys ar paukštis.

BALTISTŲ SUVAŽIAVIMAS

     Rugsėjo mėn. pabaigoje Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko universitete įvyko trečiasis baltų kalbotyros mokslininkų suvažiavimas, kurio vicepirmininkas buvo prof. dr. Vytautas Mažiulis. Suvažiavime dalyvavo mokslininkai iš penkių respublikų ir iš devynių užsienio kraštų. Per tris dienas buvo perskaityta ir išsvarstyta 65 pranešimai. Juose buvo kalbama apie baltų kalbų santykį su kitomis indoeuropiečių kalbomis ir dabartinių baltų, t.y. lietuvių ir latvių kalbų bei jų tarmių susidarymą. Indoeuropiečių kalbų giminystės santykių tyrinėjimui baltų kalbos turi labai svarbią reikšmę. Baltistikos pažangai didelės reikšmės turi baltistų mokslininkų bendravimas su baltistikos žymiausiomis vietovėmis — Vilniumi ir Ryga.

DAUG DOKUMENTŲ APIE LIETUVOS KULTŪRININKUS LENINGRADO ARCHYVUOSE

     Leningrado istorijos archyve, kuriame ilgus metus dirbo Simonas Daukantas, rasta visų lietuvių kultūros veikėjų, turėjusių Rusijos imperijoje valstybines tarnybas, asmeninės bylos. Čia sukauptos dar mekeno nevartytos Lietuvos mokslo įstaigų (jų tarpe ir senojo Vilniaus universiteto) ataskaitos, susirašinėjimai tikrinimo klausimais dėl lietuviškų knygų leidimo ir kita reta medžiaga.

     Šiame archyve yra net trys kultūros veikėjo ir rašytojo Petro Vileišio asmens bylos. Lituanistikai nepaprastai įdomus Eduardo Voltero fondas, saugomas TSRS Mokslų akademijos archyve, kuriame yra daugiau kaip 700 bylų, iš kurių dvi turi labai retų nuotraukų. Šiame fonde yra įdomi K. Donelaičio kūrybos tyrinėtojo F. Tecnerio dovanota (jau gerokai išblukus) 1896 m. balandžio mėn. nuotrauka, vaizduojanti K. Donelaičio paminklinio akmens atidengimo dalyvius prie Belovo namų. Ypač įdomus neatpažintų laiškų skyrius, kuriame yra J. Basanavičiaus, J. Spudulio, A. Dambrausko -Jakšto, K. Būgos, V. Krėvės-Mickevičiaus ir kt. dar niekur nespausdintų laiškų. Taip pat mažytė skriautelė Žemaitės laiško, rašyto 1905 m. vasario mėn. 20 d. iš Graužikų dvaro, šalia Kelmės.

NUOTRUPOS

*    Vilniuje įvyko lietuvių literatūros vertėjų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 60 žmonių iš kitų respublikų ir daugelio socialistinių šalių. Šia proga, Lietuvos respublikos rašytojų lydimi, svečiai lankė žymesnes Lietuvos vietoves ir suruošė kelis literatūrinius vakarus.

*    Lietuvių literatūra verčiama į 34 TSRS tautų ir 22 užsienio kalbas. 1940-74 m. lietuvių grožinę literatūrą vertė daugiau kaip 1400 tarybinių vertėjų ir 350 iš užsienio šalių.

*    Vilniuje, Lietuvos TSRS Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje, buvo parodyta penki šimtai naujausių lenkų leidinių. Norėta supažindinti lietuvius su paskutinių dvejų metų lenkų mokslininkų darbais, daugiau kaip dešimtyje mokslo šakų.

*    Kauno Lėlių teatro grupė, kurios vadovas ir vyriausias režisierius yra S. Ratkevičius, praeitą vasarą du su puse mėn. keliavo po Pietų Amerikos kraštus. Teatras turėjo daugiau kaip 60 pasirodymų.

*    Balio Sruogos dramą "Pajūrio kurortą" suvaidino Šiaulių Dramos teatras. "Pajūrio kurorto" veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Vaidinimo kūrėjos, Šiaulių Dramos teatro vyr. režisierė A. Ragauskaitė ir dailininkė Dalia Mataitienė, buvo išvykusios į buvusią Štuthofo koncentracijos stovyklą. Šios buvusios koncentracijos stovyklos muziejuje jos pamatė Balio Sruogos asmeninius daiktus, dokumentus, nuotraukas.

     Praeitą vasarą Šiaulių Dramos teatras Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Palangoje parodė apie 160 vaidinimų. Klaipėdoje įvykusioje respublikos teatrų šventėje už Salomėjos Nėries poezijos vaidinimą "Kaip žydėjimas vyšnios..." trys vaidintojai ir režisierė A. Ragauskaitė laimėjo premijas.

     Su Balio Sruogos vaidinimu "Pajūrio kurorte" šiauliečiai atstovavo respublikai visasąjunginėje šventėje. Čia laimėjo trečiąją premiją.

*    Lietuvos respublikos žurnalai "Šluota", "Jaunimo gretos", "Genys" ir juos spausdinanti LKP CK leidyklos spaustuvė apdovanoti antrojo laipsnio pažymėjimais. Konkurse buvo išstatyta 130 žurnalų, leidžiamų centrinėse ir respublbikinėse leidyklose. Taip pat konkurse dalyvavo 28 šalies spaustuvės.

"Tiesoje" nuogąstaujama, kad pustomo smėlio kopos užklos marias ir bepaliks tik lygumos. Per kelerius metus kopų smėlis nuslinko Baltijon keliolika metrų. Jei tokiu greičiu slinks, tai nedaug metų bereiks, kad kopų vaizdą bematytume tik paveiksluose. Jų slinkimą dar pagreitina būriai keliauninkų, kurie jas išminko ir net be vėjo pagreitina jų slinkimą. Kyla klausimas, ar nebūtų geriausia visai uždrausti vaikščioti po kopas? Leisti išvykas tik nužymėtu taku?

*    Dzūkijoje, Leipalingio miestelyje, per septyniolika metų surinkta apie septyni tūkstančiai istorinių dalykų. Sakoma, kad tai viena didžiausių visuomeninių parodų Lietuvos respublikoje. Jai vadovauja mok. Algirdas Volungevičius. Muziejaus šeimininkai — moksleiviai kraštotyrininkai, kurie praeitą vasarą rado labai seną ūkininko statinį su senosios Lietuvos pinigais — šešiolika sidabrinių.

*    Kauno mariose kasmet gausėja laivų ir laivelių, kurie Kauno apylinkėse vandens prižiūrėtojams sukelia daug rūpesčių. Pakrantėse daug be priežiūros paliktų valčių, kurias atradę vaikai leidžiasi į pavojingą gyvybei kelionę. Dažnai paaugliai įsigudrina atrakinti spyną arba numušti prirakinto laivo grandinę.

Kauno mariose prie medinių tiltelių šiemet buvo beveik 700 laivų. Dar 300 laivų buvo laikomi Nemune. Lietuvos respublikos upėse ir ežeruose šiemet nuskendo 33 žmonės, 19 buvo neblaivūs. Pasitaikė atvejų, kad laivai sudegė, ir juose buvę žmonės nukentėjo.

*    Lietuviškus sūrius labai mėgsta rusai — jie parduodami Maskvoje ir Leningrade. Skaniausi sūriai yra "Nemuno", kurį gamina Gudžiūnų pieninė; "Šėtos"—gaminamas iš nugriebto pieno; sūris su kmynais gaminamas Kelmės pieninės; labai mėgstamas sūris "Liliputas" — gaminamas Jurbarke.

*    Lietuvoje plečiama pieno gamyba. Kapsuko apylinkėje statoma viena naujoviškiausių šalyje įmonių, kurioje bus gaminamas dėžutinis pienas. Pagrindinius įrengimus daro švedai.

*    Medines arklio klumpes galima pamatyti Šilutės melioracinės statybos istorijos kambaryje. Nemuno ir Kuršmarių pakrančių gyventojai tokiomis klumpėmis apmaudavo gyvulius, kad jie neklimptų šlapiose ir durpingose užlajose.

IŠ SATYROS IR JUMORO ŽURNALO  “ŠLUOTOS”

—    Bepigu traktoriui, — galvojo arklys, — jį susidėvėjusį remontuoja, o mus veža į skerdyklą.

*    Melo trumpos kojos. Tačiau jį žmonės gerbia, nekreipdami dėmesio į šį fizinį trūkumą.

*    Degtinė — ne mergina. Tačiau ji ne vieną vaikį vedžioja už nosies.

*    —    Dainuoja pusė šimto, o aš girdžiu jus vieną, Jonaiti.

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

—    Todėl, kad jis vienas neturi klausos.

*    —    Kodėl Petras taip dažnai laksto iš vienos darbovietės į kitą?

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

—    Gydytojai jam patarė dažniau mankštintis.