Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

POKALBIS, PAŠNEKESYS, PASKAITA, PRANEŠIMAS, PASAKOJIMAS

     Nors šių žodžių reikšmė yra panaši, bet jie ne visi yra sinonimai. Pokalbio sinonimai yra pašnekesys arba pašneka. Tai yra mažiausiai dviejų asmenų pasikalbėjimas. Šis žodis, ypač skautų organizacijoje, yra įprastas netiksliai vartoti. Dažnai kiekviena paskaita, kiekvienas pasakojimas ar pranešimas yra įprasta vadinti pašnekesiu, nors ten jokio pasišnekėjimo ar pasikalbėjimo nebūna, bet kalba tik vienas asmuo, o kiti pasyviai klauso. Tokią kalbą reikėtų vadinti paskaita, pranešimu arba pasakojimu. Tokios kalbos iškilmingesnėmis progomis kartais vadinamos prakalbomis, o bažnyčioje — pamokslais.

     Pašnekesys arba pokalbis gali būti ne tik tarp dviejų asmenų, bet ir tarp didesnės grupės žmonių, kai vienas kalba, o paskui su savo klausimais ar pastabomis bei papildymais įsijungia ir kiti. Jie yra kartu ir kalbėtojai, ir klausytojai. Tokių pokalbių ar pašneksiu dalyvius vadiname pašnekovais. Kai kalba tik vienas asmuo, o kiti klauso, tai jį vadiname kalbėtoju, paskaitininku arba pranešėju, o kunigą bažnyčioje — pamokslininku.

     Tad nemaišykime pašnekesio su paskaita ar pranešimu, o pašnekovo — su paskaitininku ar pranešėju.

SLAPYVARDIS AR SLAPYVARDĖ?

     Tiek mūsų visuomenėje, tiek rašytojų veikaluose galima rasti abidvi šio naujadaro formas, bet bendrinėje kalboje yra teiktina tik vyriškoji jo forma — slapyvardis.

     Šis žodis, sudurtinis daiktavardis, yra sudarytas iš būdvardžio slapus (slaptas) ir daiktavardžio vardas (su jungiamuoju balsiu-y-). Jis yra naujadaras, tad jo taisyklingumą galime nustatyti, tik remdamiesi kitais analogiškos darybos gyvais pavyzdžiais. Tokių sudurtinių žodžių, kurių pirmuoju dėmeniu eina būdvardis, o antruoju vyriškosios giminės daiktavardis, turime nemaža: slaptaraštis (slaptas raštas), didmiestis (didelis miestas), didvyris (didis vyras) ir t.t. Kadangi tokiais atvejais, kintant kamiengaliui, žodžio vyriškoji giminė dažnausiai išlieka, tai ir šiuo atveju taisyklinga ir teiktina vartoti slapyvardis. Moteriškoji forma slapyvardė, matyt, bus atsiradusi, nusižiūrėjus į panašios grupės žodžių priešdėlines formas, pvz. pavardė, pravardė.

NETEIKTINI PRIEVEIKSMIAI

     Mūsų raštuose ir kalboje neretai vartojami netaisyklingos derybos prieveiksmiai. Vienas būdingiausių šios rūšies netikslumų — tai prieveiksmių su galūne -iai daryba iš būdvardžių su priesaga -inis. Tarmėse tokių prieveiksmių beveik nerandame, tad nereikėtų jų dirbtinai kaišioti ir į mūsų rašomąją kalbą.

     Tokios darybos prieveiksmius visada taisydavo ir J. Jablonskis. Pvz.: asmeniniai ( — asmeniškai), beprotiniai (=beprotiškai), esminiai (=iš esmės), finansiniai (=finansiškai), kultūriniai (=kultūriškai), medžiaginiai ( = medžiagiškai), meniniai ( = meniškai),tiesioginiai ( = tiesiogiai), visuomeniniai (=visuomeniškai) ir t.t.

     Dabar paminėsime kelis spaudoje pastebėtus sakinius su šiais netaisyklingai sudarytais prieveiksmiais: Aš jį asmeniniai ( = asmeniškai) pažįstu. Ta mergina jį buvo beprotiniai ( = beprotiškai) įsimylėjusi. Finansiniai (=Finansiškai) jis labai pajėgus. Medžiaginiai (— Medžiagiškai) Amerika pralenkia daugelį kitų valstybių.

     Kai kam gali kilti klausimas, kaip pakeisti prieveiksmį vidiniai. Nejaugi sakysi vidiškai? prieveiksmį išoriniai galima lengvai pakeisti žodžiu išoriškai, bet sunkiau surasti žinomą pakaitalą prieveiksmiui vidiniai. Žinoma, šiuos du prieveiksmius galima pakeisti kitokiomis konstrukcijomis. Štai pavyzdys su tais mums nepriimtinais prieveiksmiais: Pastatas labai gražiai atrodo ne tik išoriniai, bet ir vidiniai. Jį galima taip pataisyti: Pastatas labai gražiai atrodo ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Bet ne visuomet prieveiksmį vidiniai galima pakeisti konstrukcija iš vidaus. Kalbant apie abstraktesnius dalykus, toji konstrukcija netinka, nes yra perdaug "konkrečios" reikšmės.

     J. Jablonskis analogiškos darybos ir tos pačios reikšmės žodį vidujiniai (iš būdvardžio vidujinis) taisė į vidujai. Tad ir minėtą prieveiksmį vidiniai galima pakeisti į vidujai, padarytą iš būdvardžio vidujis. Nors prieveiksmis vidujai nelabai paplitęs ir nelabai įprastas, bet, reikalui esant, jį galima vartoti literatūrinėje kalboje. Štai keletas jo galimo vartojimo pavyzdžių: vidinis gyvenimas — vidujai gyventi, vidiniai nesutarimai — nesutarti vidujai, vidinis įsitikinimas — vidujai įsitikinti, vidinis turtingumas vidujai turtingas, vidinis skausmas — vidujai kentėti ir pan.

     Daugeliui šis prieveiksmis vidujai gal nepatiks, bet kai geresnio nėra, tai reikia pasitenkinti tuo, ką turi. Žinoma, kai kuriuose sakiniuose tą prieveiksmį galime pakeisti ir kitomis konstrukcijomis, pvz: gyventi vidujinį gyvenimą.

AR GALIMA APLEISTI NAMUS?

     Taip, galima. Jeigu tu namų neprižiūrėsi, jais nesirūpinsi, nevalysi, nešluosi, tai jie tikrai bus apleisti, netvarkingi. Tačiau, kai norima pasakyti, kad iš namų išėjau, išvažiavau, išvykau, geriau būtų šio žodžio nevartoti, ypač kad tie minėti pakaitalai yra ir aiškesni, ir vaizdingesni. Taip pat veiksmažodis apleisti neteiktinas ir vietoj praleisti. Štai keli šio veiksmažodžio nepatartino vartojimo pavyzdžiai: Jau jis apleido šį miestą. Jau paukščiai apleido šaltuosius kraštus. Mokinys apleido daug pamokų. Būtų geriau čia taip pasakyti: Jau jis išvažiavo iš šio miesto (arba: paliko šį miestą). Jau paukščiai išskrido iš šaltųjų kraštų (arba: paliko šaltuosius kraštus). Mokinys praleido daug pamokų.

     Bet žodis apleisti visiškai tinka, pavyzdžiui, tokiuose sakiniuose: Sodas buvo labai apleistas. Neapleisk savo tėvo senatvėje. Jis yra labai apsileidęs. Pievą apleido vandeniu.

DU NESUPRASTI ŽODŽIAI

     Kad javai gerai augtų, reikia daug rūpesčio ir darbo, bet piktžolės auga, klesti ir plinta be jokios priežiūros, be jokių pastangų. Panašiai yra ir visose kitose srityse. Ne išimtis ir kalbos dalykai. Kad įsigalėtų taisyklingi žodžiai ir posakiai, reikia daug pastangų, bet klaidos savaime plečiasi. Kas nors netaisyklingai ar ne ta prasme pavartos kokį žodį, ir žiūrėk — po keleto metų jau tomis klaidomis mirga mūsų knygos ir laikraščiai. Taip yra atsitikę ir su dviem gal jau ne taip dažnai, bet vis dėlto retkarčiais mūsų raštijoje ar pasikalbėjimuose vartojamais žodžiais — abuojumu ir košmaru. Abuojumas daugelio yra vartojamas abejingumo, o košmarasnetvarkos, sąmyšio reikšme. Bet tai yra visiškai klaidingas, netikslus šių žodžių vartojimas. Tikroji jų reikšmė yra visai kitokia.

     Pažiūrėkime, kaip šiuos žodžius aiškina Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (II laida, Vilnius 1S72).

     Abuojas, -a: 1. piktas, nedoras (apie gyvulį, žmogų). 2. įkyrus, grasus, pvz.: Abuojas vaikas. 3. prastas, biaurus (apie orą, kelią), pvz.: Lyja, purvas — keliauti abuoja.

     Iš šio būdvardžio yra kilę daiktavardžiai abuojumas, abuojybė ir veiksmažodis abuojėti, t.y. darytis abuojesniam, blogėti, prastėti. Didžiajame arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne (I t., Vilnius 1968) randame ir kitų šio žodžio formų, patvirtintų pavyzdžiais, paimtais iš įvairių tarmių. Pavyzdžiui, ten yra paminėtas ir bendrosios giminės daiktavardis abuoja, t.y. įkyrus žmogus, įkyrėlis: O tu, abuoja, ko tu čia lendi! Šalia būdvardžio abuojas kai kur dar pasakoma abuojus, abuojiškas, o šalia daiktavardžio abuojybė vartojama ir abuojystė.

     Kad būtų aiškesnė šių žodžių vartosena, dar duosime keletą iš liaudies kalbos paimtų pavyzdžių. Eidamas pasiimk lazdą: jų šuva abuojas — gali dar įkasti. Mūsų jautis abuojas — saugokis. Negerų tėvų abuoji ir vaikai. Čia man abuoja, nebegaliu gyvent. Jis kasdien eina vis abuojyn. Tikra abuojybė, kai miške šalta. Ar neisi namo neerzinęs šunų, tu abuojybė! Abuojiškesnio žmogaus dar nemačiau. Labai abuojus kelias — nusibodo važiuot.

     Kitas daugelio ne ta prasme, kuri jam priklauso, vartojamas žodis — košmaras. Tai prancūzų kilmės žodis. Prancūzų žodis cauchemar mūsų žodynuose paprastai yra taip verčiamas: baisus sapnas, slegiantis regėjimas, slogutis. Perkelta prasme — baisus, slegiantis daiktas. Anglai jį verčia žodžiu nightmare, vokiečiai — boeser Traum, Alpdruecken, ispanai — pesadilla. Tad matome, kad košmaras nieko bendra neturi su netvarka ar sąmyšiu. Štai keli jo taisyklingo vartojimo pavyzdžiai: Savo kalėjime praleistus metus prisimenu kaip klaikų, baisų košmarą. Tas įvykis man buvo žudantis košmaras. Prisiminęs tą neseniai mane slėgusį košmarą, aš drebu iš baimės.