Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1975m. 4 Balandis

1975 / BALANDIS - APRIL / VOLUME XXVI, NO. 4

GYVENTI IR JAUSTI SU BAŽNYČIA

111

Ses. M. Margarita

VYSKUPAS MOTIEJUS VALANČIUS — KOVOTOJAS

UŽ LIETUVIU TEISES

112

Vincentas Liulevičius

VOLTERAS (1694-1778)

114

J. Venckus, S.J.

JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (XXVI)

121

B. Krištanavičius, S.J.

KAIP LENGVA SUARDYTI ŠEIMĄ

124

Kunigas X

PAVASARIUI ATBUNDANT

128

Marija Eivaitė

EILĖRAŠČIAI

132

Vilija Vakarytė

KALBA

133

Pr. Skardžius

NAUJAS ISTORIJOS VADOVĖLIS X-AM SKYRIUI

135

Antanas Dundzila

TĖVYNĖJE

137

D. ir G. Vakariai

FILMAI

139

J. Prunskis

TRUMPAI IŠ VISUR

141

J. Pr.

ATSIUSTA PAMINĖTI

144

 

Šis numeris iliustruotas Teresės ir Jono Bogutų fotografijos darbais. Viršelyje ir 127 psl. — J. Bogutos nuotr.; 110 ir 126 psl. — T. Bogutienės nuotr. Nuotraukos iš “L.L.” jubiliejinės šventės (143 psl.) — Algirdo Grigaičio.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $6.00, single copy 60 cents. Second class postage paid at Chicago, Illinois, and additional mailing office.

     Praėjus žiemai ir atėjus pavasariui, žmogus nė nepajunta, kaip ir jis prie tos pavasariškos nuotaikos prisitaiko. Pasikeičia jo būdas, išvaizda ir mintys. Ateina noras džiaugtis ir gyventi. Juk žmogus ne žiemos mirčiai, o pavasariškam gyvenimui yra skirtas.

     Kai krito rudens lapai, atrodė, kad miršta gražioji vasaros gamta, miršta amžinai... Pralėkė trumpas žiemos akimirksnisir štai iš po tų pačių nukritusių lapų kelia galvas jaunutės, besišypsančios ir gyvenimu alsuojančios gėlės. Teisingai Marija Pečkauskaitė sakė: "Ak ne! Mirtis nėra baisi. Tai juokas, pasislėpęs už ašarų, džiaugsmas už sopulių, tai balžiedžio žiedas po sudžiūvusiais lapais" (Sename Dvare).

     Kas galėjo tikėti, kad iš po sudžiūvusių ir supelėjusių rudens lapų stiebsis į saulę kvapios pavasario gėlės? Ir žmogaus gyvenimas yra pavasario gėlė. Tik laikinai rudens lapai ją gali paslėpti. Ateis pavasaris, ir ji vėl stiebsis į Saulę, kuriai ji yra skirta, kuriai ji auga ir žydi.

GYVENTI IR JAUSTI SU BAŽNYČIA

SĖS. M. MARGARITA

     Tikriausiai visi pastebėjote, kad šiais metais Bažnyčia ypatingu būdu kviečia visą žmoniją į susitaikymą, atsinaujinimą, vienybę. Tie dalykai yra amžina žmonijos problema.

     Apaštalas šv. Paulius antrame laiške Korintiečiams aiškiai sako, kad mums visiems reikia atsinaujinti, susitaikyti su Dievu ir su artimu. "Taigi, kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena — praėjo, štai atsirado nauja. O visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę... Kristaus vardu mes maldaujame: Susitaikinkite su Dievu!" (2 Kor 5, 17-20).

     Tame pačiame skirsnelyje apaštalas mums primena, kad mes, kurie esame Kristuje sutaikinti su Dievu, turime būti atsinaujinimo pasiuntiniais. "Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones, nebeužskaito jiems nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią" (2 Kor 5, 19).

     Pagal šv. Paulių, atsinaujinimas bei susitaikymas turi įvykti kiekvienoje sieloje, kuri nori gyventi su Viešpačiu. Atsinaujinti tai reiškia grįžti prie darnos. Kiekvienas krikščionis turi pripažinti savo ribotumą ir klaidas. Atsiskyrimas, įvykęs tarp sielos ir Dievo, arba nesklandumai tarpusavio santykiuose su žmonėmis kelia vidinę įtampą ir yra išgyvenami kaip vidinis suskilimas.

     Visiems liūdna, o kai kuriuos apima baimė ir neviltis, kai stebime televizijoj, ar girdime per radiją, ar skaitome spaudoj, kiek maža pasaulyje vienybės, meilės ir darnos, o vietoje to matome pasimetimą ir blaškymąsi. Visiems aišku, kad žmogus yra praradęs ryšį su Dievu, su artimu, gamta ir su savimi.

Skaityti daugiau:

VYSKUPAS MOTIEJUS VALANČIUS — KOVOTOJAS UŽ LIETUVIŲ TAUTOS TEISES

VINCENTAS LIULEVIČIUS

ĮVEDAMOSIOS PASTABOS

     Iš Vyskupo Valančiaus veiklos susidarė didelis Žemaičių vyskupijos archyvas. Taip pat jo veikla atsispindėjo ir Kauno gubernatoriaus bei Vilniaus generalgubernatoriaus archyvuose. Istorikas kun. Antanas Alekna iš vyskupijos ir Kauno gubernatoriaus archyvų bei kitų šaltinių parašė vyskupo biografiją, pavadintą Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, Šv. Kazimiero draugijos išleistą 1922 (toliau naudosiu sutrumpinimą AA). Jei Alekna, rašydamas biografiją, sakė norįs "praskleisti užmiršimo uždangą prieš vieną mūsų praeitą laikotarpį, garbingą vargais ir kovomis, ligšiol dar mažai teištirtą" (AA, 3 psl.), tai vėliau atsirado tikrai gausios literatūros apie Valančių. Kas tuo klausimu interesuotųsi, patartina pažiūrėti literatūros sąrašo Lietuvių Enciklopedijoje, 32 tome, po Valančiaus aprašo (530 psl.). Jų tarpe minėtinas Vaclovo Biržiškos darbas, paremtas vyskupijos archyvo dokumentais bei rusų administracijos išvežtais į Rusiją archyvais. Jis parašė Vyskupo Motiejaus Valančiaus biografijos bruožus, išspausdintus 1951 Aiduose (8, 9 ir 10 nr.; santrumpa — VB). Buvo atspausta ir atskira knygute. Paskutiniais laikais pasirodė graži Valančiaus biografija prof. kun. Stasio Ylos veikale Vardai ir veidai mūsų kultūros istorijoje, Chicago, 1973, 93-108 psl. (santrumpa — SY).

     Valančius kilęs iš žemaičių laisvų, turtingų ir šviesių ūkininkų. Gimė 1801. Tai yra po šešerių metų po Lietuvos valstybės žlugimo. Tačiau jo gimimo mėnuo ir diena — vasario 16 — (kad ir senuoju kalendoriumi) suponavo galutinį jo darbų rezultatą — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Vyskupu buvo paskirtas 1850. Į vyskupo pareigas atėjo su teologijos daktaro laipsniu. Mirė 1875. Taigi gyveno 74 metus, vyskupiją valdė 25 metus.

     Yra mūsų tautos didelių asmenų, kurie nudirbo didelius darbus, bet jie veikė vienoje srityje, tad apie juos lengva kalbėti. Tačiau yra asmenų, kurių veikla yra labai šakota, todėl apie juos šnekėti tegalima, pasirenkant tik vieną kurią šaką, nes kitaip būtų tik perbėgimas, o ne panagrinėjimas jų veiklos. Paskutiniųjų kategorijoje yra ir vyskupas Motiejus Valančius, pasireiškęs įvairiose srityse. Jis buvo vyskupas, tad būtų galima kalbėti, kaip apie vyskupą-administratorių. Jis daug rašė. Net davė pradžią lietuviškai literatūrai. Tad būtų galima šnekėti apie jį, kaip rašytoją. Jis parašė istorinių veikalų (Žemaičių vyskupystė), tad būtų įdomu ir šios srities veiklą peržiūrėti. Jis gynė lietuvių tautos teises nuo rusų okupantų. Dažnai net liūto drąsumu kovojo už jas, tad šio rašinio visas dėmesys ir bus nukreiptas į vyskupo Valančiaus kova už lietuvių tautos teises.

     Kad įstengtume susipažinti su vysk. Valančium, kaip kovotoju už lietuvių tautos teises, peržvelgsime šiuos svarbesnius lietuvių tautos istorijos vyksmo momentus:

     1)    Baudžiavines blogybes,

     2)    Švietimo pastangas,

     3)    1863 sukilimo pasekmes,

     4)    Spaudos draudimą ir

     5)    Religinį bei tautinį persekiojimą.

     6)    Gale duosime Valančiaus kovos įvertinimą.

1. BAUDŽIAVINĖS BLOGYBĖS

     Senojoje Lietuvos valstybėje veikė propinacijos teisė. Tai žemės savininko-bajoro teisė gaminti ir pardavinėti savo žemėje svaigiuosius gėrimus. Nors Rusijoje propinacijos teisės nebuvo, tačiau rusai, okupavę Lietuvą, propinacijos teisę bajorams paliko. Pagal tą teisę bajoras galėjo valstiečius versti nupirkti tam tikrą kiekį jo bravore pagamintų svaigalų. Žmonės nupirkto "skystimėlio" neišliedavo, bet gerdavo, todėl girtuoklystė buvo labai įsigalėjusi.

Skaityti daugiau:

VOLTERAS (1694-1778)

J. VENCKUS, S.J.

     Visas 18-sis šimtmetis yra vadinamas Voltero (Voltaire) arba Enciklopedistų amžiumi. Turi dar kitokius pavadinimus, kaip Racionalizmo (Age of Reason) arba Šviesos amžius (Age of Enlightment). Tame šimtmetyje įvyko garsioji Prancūzų revoliucija (1789), turėjusi didelės įtakos kitų valstybių santvarkai. Tame pat šimtmetyje susikūrė viena didžiausių respublikų — Jungtinės Amerikos Valstybės. Jos sąmoningai perėmė į savo konstituciją visas Voltero bei Enciklopedistų skelbtas politines ir religines laisves. Mūsų garbingieji Amerikos steigėjai-tėvai gerai pažinojo Voltero bei Enciklopedistų filosofiją ir jų kovas už laisves. Voltero gerbėjai buvo ir jo raštus skaitė busimieji Amerikos prezidentai: Thomas Jefferson, John Adams, James Madison. Jefferso-nas. Nepriklausomybės Deklaracijos autorius, 1786 m. atstovavo savo besikuriančiai valstybei Paryžiuje, išgyveno ten iki 1790 m. ir buvo jau Prasidėjusios Prancūzų revoliucijos liudininkas. Adams atstovavo Amerikos reikalams Prancūzijoje 1777-1779 m. Jis matė triumfines iškilmes Voltero garbei. Madisonas irgi gerai pažinojo Voltero filosofiją. Mums visiems žinomas posakis "Pursuit of Happiness' yra Voltero. Be abejo, ieškomoji laimė yra tik žemiška. Visos Amerikos konstitucijos laisvės yra Voltero minėtos: spaudos laisvė, kalbos laisvė. Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės. Sakinys "Man is born free and we see him everywhere in chains" yra paimtas iš Rousseau — jo veikalo "Contrat social". Amerikos steigėjai-tėvai paėmė tik pirmąją to sakinio dalį. Negrai prikiša, kad konstitucija nepanaikino vergų luomo. Gal todėl, kad Volterui tas klausimas nebuvo praktiškas.

Francois Marie Voltaire

     Voltero laisvės rado didelį atgarsį Pietų Amerikoje, kuri beveik visa priklausė nuo katalikiškosios Ispanijos. Veikiai ten kilo revoliucijos, kai kuriose vietose gana kruvinos, neatsižvelgiančios nei į politines, nei į tautines, nei į ekonomines sąlygas. Jos pagimdė apie 20 naujų respublikų, kurių konstitucijos buvo sukurtos, vadovaujantis Enciklopedistų dvasia, dažnai labai nepalankios Katalikų Bažnyčiai, nors ši su savo vienuolynais tas tautas globojo, išauklėjo ir išmokė žemdirbystės. Tiesa, Volteras labai gyrė jėzuitų redukcijas Paragvajuje.

VOLTERO VAIKYSTĖ

     Tėvas François Arouet buvo viena Paryžiaus notarų. Motina Marie-Catherine d'Aumart buvo labai graži, talentinga ir romantiška moteris. Šeimoje augo trys vaikai; du mirė kūdikio amžiaus. Volteras (krikšto vardu François-Marie) buvo jauniausias. Brolis Armand buvo labai pamaldus, pasninkaudavo, nešiodavo atgailos ašutinius marškinius; liko nevedęs. Sesuo Marie -Marguerite anksti liko našlė. Volteras ją labai mylėjo ir globojo. Sesers duktė Madame Denis ir sūnus Abbė Mignot turėjo didelės reikšmės Voltero gyvenimui. Voltero motina mirė anksti, kai jis buvo tik 7 metų. Prisimena kaip labai socialią, svetingą, su daug kuo draugavusią. Apie kokį nors religinį šeimos auklėjimą nebuvo kalbos. Tėvas, visada užimtas savo profesijos, auklėjimui neturėjo laiko. Visą vaiko auklėjimą pavedė krikšto tėvui AbbéChâteauneuf. Abbépaprastai reiškia kunigą, bet su kunigyste gal tik tiek turėjo bendra, kad gyveno iš bažnyčios turto. Šiaipjau buvo didelis cinikas, supasaulėjęs, ištvirkęs, turėjo savo sugulovę. Vaikui visiškai neaiškino tikėjimo. Užuot katekizmo, įbruko į rankas vieną poemą, pavadintą "Moisade", kurios autorius — Lourdet. Vardas paimtas nuo Mozės. Mozė nebuvęs koks nors Dievo paskirtas tautos vadas. Pats tokiu pasiskelbęs, leidęs įsakymus bei įstatymus ir bauginęs tamsias žydų mases Dievo bausmėmis, kad jo paties geriau klausytų. Darytieji stebuklai nebuvę jokie stebuklai, tik pasakos ir legendos. Poema parašyta gražiomis eilėmis, todėl lengvai smigo į atmintį; 5-6 metų berniukas jau galėjo atmintinai deklamuoti ištisus posmus.

Skaityti daugiau:

JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

BR. KRIŠTANAVIČIUS, S.J.

XXVI. TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINIAI

(Knygos ir brošiūros, originalai ir vertimai)

T. BENEDIKTAS ANDRUŠKA, S.J.

1.    Žmogaus siela, jos esimas, dvasiškumas ir nemirtybė, Kaunas 1924 m., Šv. Kazimiero Draugijos leidinys, 88 p., 1,25 litai.

2.    Jėzuitai, kas jie yra ir ko jie nori. Kaunas 1S25 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 72 p., 0,30 lt.

3.    Temperamentų rūšys ir jų pasireiškimai. Sekdamas K. Hochu parengė kun. B. Andruška, S.J., Kaunas 1926 m., Tėvų Jėzuitų leidinys, 72 p. 0,50 lt.

4.    Dievo buvimas. Keli teizmo pasaulėžiūros pagrindai. Kaunas 1926 m., Tėvų Jėzuitų leidinys, 208 p., 3,00 lt.

5.    Dieviškasis Išganytojas. M. Meschler, vertimas. Kaunas 1926 m., Šv. Kazimiero Draugijos leidinys, 476 p., 5,00 lt.

6.    Malda. Šv. Alfonsas Liguori, vertimas. Kaunas 1926 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, brošiūra.

7.    Didysis Jubiliejus 1926 metų. Kaunas 1926 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, brošiūra, 0,40 lt.

8.    Kaip save auklėti ir tobulinti? II leidimas. Kaunas 1927 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 86 p., 0,50 lt.

S. Švenčiausioji Dievo Motina Marija. M. Meschler, vertimas. Kaunas 1927 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 172 p., 3,00 lt.

10.    Aukštyn. Šv. Aloyzo sekmadieniai. J. Schmitt, S.J., (Andruškos ir kun. St. Grigaliūno vertimas). Kaunas 1927 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 112 p., 0,30 lt.

11.    Sugriautas lizdas. Apysaka iš didžiojo karo. Kaunas 1928 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 32 p., 0,30 lt.

12.    Romos Popiežius. Kaunas 1928 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 199 p., 2,00 lt.

13.    Ar tik nebūti man kunigu? Laisvas vertimas. Kaunas 1929 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 58 p., 0,20 lt.

14.    Moterystė tikėjimo ir proto šviesoje. P. J. Hoffmann, S.J., vertimas. Kaunas 1930 m. II laida. Tėvų Jėzuitų leidinys, 65 p., 0,30 lt.

15.    Šeimyna Kristui. Krikščioniškoji šeimyna ir Jėzaus Širdis. Kaunas 1930 m. II laida. Tėvų Jėzuitų leidinys, 172 p., 1,50 lt.

16.    Evangelijų kilmė ir jų tikėtinumas. Kaunas 1930 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 196 p., 3,00 lt.

17.    Išpažintis. Kaunas 1931 m. III laida. Tėvų Jėzuitų leidinys, 139 p. 0,50 lt.

18.    Pašaukimas. Nurodymai, kaip luomą rinktis. Šiauliai 1931 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 76 p., 0,40 lt.

19.    T. Andrius Rudamina, S.J. Biografija. Šiauliai 1933 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 64 p., 0,60 lt.

20.    Šv. Juozapas pagal Evangelijų pasakojimą. P. Dosenbach, S.J. vertimas. Kaunas 1934 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 336 p., 1,50 lt.

21.    Šv. Jonas Berchmanas ir šv. Ignacas Loyola. Fr. Rouvier, S.J., vertimas. Šv. Kazimiero Draugijos leidinys, 50 p., 0,70 lt.

22.    Eucharistijos liepsnos. Eilių vainikėlis Kristui Šv. Sakramente. Surinko kun. B. Andruška, S.J., Kaunas 1935 m. Šv. Kazimiero Draugijos leidinys, 52 p., 0,80 lt

23.    Kristus, Jo mesianizmas ir dievybė. Šiauliai 1935 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 336 p., 5,00 lt.

24.    Religinio atgimimo sąjunga. (Apie Maldos Apaštalavimą). Kaunas 1936 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 216 p., 1,00 lt.

25.    Ar man nestoti į vienuolyną. W. Doyle, S.J., vertimas. Kaunas 1937 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 70 p., 0,50 lt.

26.    Kristus ir moterys. D. A. Lord, S.J., vertimas. Kaunas 1937 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 63 p., 0,50 lt.

27.    Naujos religinės giesmės. Pateikta 63 giesmės su gaidomis. Kaunas 1937 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 116 p., 3,00 lt.

28.    Mintys ir patarimai jaunimo dvasiai kelti. Adolf von Doss, S.J., vertimas, 4 knygos. Kaunas 1929-1932 m., Tėvų Jėzuitų leidinys, 717 p., 5,10 lt.

29.    Gyvybės šaltinis. Eucharistijos kilmė ir jos reikšmė. Kaunas 1929 m. Tėvų Jėzuitų leidinys, 87 p., 0,50 lt.

30.    Manete in dilectione mea. Jėzaus Širdis ir kunigas. 1,50 lt.

31.    Į priekaištus taip atsakyk. (Šilų Jonuko slapyvardžiu) 1,00 lt.

32.    Darbininkas Matas Talbotas. Vertė T. B. Andruška. Kaunas 1929 m.. Tėvų Jėzuitų leidinys, 124 p., 1,00 lt.

33.    T. B. Andruška, S.J., Viešpaties Kančios homiletiški skaitymai. I dalis, "Kristus Alyvų Darže", kaina 0,50 lt. II dalis, "Kristus ir Kaifas", kaina 0,60 lt. III dalis, "Kristus ir Pilotas", kaina 0,70 lt. Tėvų Jėzuitų leidiniai. Kaimas 1939 m.

34.    D. A. Lord, S.J. Kristus ir Moterys, 34 p. Tėvų Jėzuitų leidinys, Kaunas, 1939 m. Antroji laida. Kaina 0,40 lt. T. Andruš-kos vertimas.

Skaityti daugiau:

Kaip lengva suardyti šeimą

Kunigas X

RAŠO VYRAS:

     Kunige, patark ką daryti. Prieš 20 metų esu vedęs nuostabią žmoną: gražią, gerą, švelnią, išauklėtą, mokytą. Susilaukėme trijų vaikų ir per tą laiką buvome laimingi.

     Prieš keletą mėnesių netikėtai radau pluoštą fotografijų, tarp kurių buvo keletas jaunuolių, su gana jausmingomis dedikacijomis. Suprantama, kad tuojau parodžiau žmonai, klausdamas, ką jos reiškia. Ji man atsakė, kad tų asmenų nepažįstanti, niekad tų fotografijų neturėjusi, o kadangi visa tai yra jau praeities dalykai ir yra grynai jos asmeniškas reikalas, ji neturinti reikalo man ką nors aiškinti. Jos atsakymas mane pritrenkė. Pasakiau, kad nenoriu jos tardyti, juo labiau kuo nors kaltinti, juoba, kad vedžiau ją nekaltą ir žinojau, kad ji nieko rimto nuo manęs nebuvo paslėpusi. Bet nieko nepadarysi: ji užsibarikadavo už savo "neatsimenu", "tau tas nesvarbu" ir netgi ėmė neigti aiškų faktą. Turiu pripažinti, kad visą laiką žmona man buvo atversta knyga, nuo manęs nieko neslėpdavo, netgi skarelės nenusipirkdavo be mano žinios.

     Netrukus kitas įvykis sukrėtė mano gyvenimą ir baigia suardyti mūsų šeimą. Man prisistatė nepažįstamas kunigas, pasiųstas buvusio kitados mano žmonos sužieduotinio. Jis dabar sunkiai sergąs, nesą vilties pagyti, taigi, gal sąžinės graužiamas, norįs prašyti mane atleidimo, nes kitados, kai jau buvo vedęs, o mano žmona ištekėjusi, bandęs kartą ją vilioti, bet gavęs griežtą atkirtį. Bet dėl to jaučiasi man nusikaltęs ir prašo dovanoti. Suprantama, kad iš mano žmonos pusės nebūta jokio tai vilionei atsakymo ar pritarimo. Tasai epizodas tik patvirtina žmonos garbingumą ir ištikimybę.

Skaityti daugiau:

Pavasariui atbundant

Marija Eivaitė

("Laiškų Lietuviams" konkurse premijuotas rašinys)

     Visa tai įvyko prieš kelerius metus. Pykstu dar ir šiandien, tačiau jau dabar galiu apie tai galvoti ir rašyti per daugiau ar mažiau objektyvesnius akinius, neleisdama jausmams per daug užsidegti ir žiūrėdama, kad neužsikarščiuočiau taip, kad vėl mano žodyne atsirastų nemandagių, negražių ir tokių žodžių, už kuriuos kiekviena mama galėtų bartis, girdėdama tai jauną merginą tariant.

     Kiekviena mergaitė prisimena geriausiai savo pirmąjį išėjimą su berniuku, ar tai būtų buvęs didžiausias malonumas, ar žiauriausias nusivylimas. Kiek ir aš prisimenu, mano buvo nei malonumas, nei nusivylimas, bet tiesiog tokia tragedija, kad po to ilgiausiai neturėjau jokio noro nei kalbėtis su berniukais, nei su įdomumu žvilgterėti į juos. Jeigu tas mano pirmasis "date" nors gyventų kitame krašte ar net kitame mieste, tai bent niekada tenai nevažiuočiau, ir viskas būtų gerai. Bet juk jis čia pat! O vien dėl to nenorėčiau daugiau nebeiti į parengimus, ar į susirinkimus, ar ten, kur galėčiau su juo susitikti. Vien vengiant tokio pasimatymo, neverta man užsidaryti. Ar teisingiau pasakius, jis nevertas tokio mano pasišventimo.

     Tą pavasarį lankiau antrus metus gimnaziją. Man tuo metu rūpėjo tik mokslas, sportas ir gamta. Į berniukus nekreipdavau daug dėmesio, ir neįdomūs man buvo tie mūsų rengiami mokyklos šokiai ar berniukų futbolo žaidimai, į kuriuos kas šeštadienį mano draugės entuziastiškai verždavosi.

Skaityti daugiau:

Eilėraščiai

Vilija Vakarytė

Debesėlis nusišypsojo
ir pravėrė šiltus saulės spindulius,
kurie apkabino mane
ir pasveikino gimtadienio proga.
Aš tokia laiminga,
džiaugsmo ašaros rieda
ir pavirsta lelijų žiedais.
O pasaulis, linksmas, gražus,
stovi ties mano stikliniu langeliu
ir laukia...
Laukia manęs...
O aš, šešiolikos metu sulaukus,
išeinu į pasauli, pilna vilties,
nes dabar mylėsiu kiekviena žmogų
atvira širdimi,
ištiesdama draugiškumo ranka visiems,
ir toliau keliausiu
saulės nušviestu gyvenimo keliu...

*   *   *

Vėl širdyje pražydo pavasaris,
jaunystės saulė atsikėlusi pažadino pasaulį
ir pašalino baisią audra,
kuri siautė priešais mūsų išsigandusias akis.
Ir naujagimis pasaulis nusišypsojo,
ir pradėjo dainuoti,
nes žinojo, kad, nugalėjęs mirtį,
jis pasieks šilta pavasario pievą,
kur viltyje pražydės mūsų amžinybės gėlės,
apsuptos saulės meile
ir pasaulio džiaugsmo ašarom.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

     Šiame skyriuje jau daug esame rašę įvairiais kalbos klausimais. Jau net po keletą kartų esame nurodę kai kuriuos žodžius ar posakius, kurie neteiktini mūsų bendrinei kalbai, nes dažniausiai jie yra nelietuviški — pasiskolinti iš kitų kalbų. Paskutiniuoju metu esame davę įvairių vaizdingų posakių, kurie yra labai gražūs, lietuviški, vartojami mūsų liaudies, bet inteligentijos dažnai pamiršti. Juos prisiminti labai naudinga, norint praturtinti tiek mūsų kasdien vartojamą, tiek raštų kalbą.

     Kiekvienas, kuris domisi lietuvių kalba, dažnai sutinka įvairių neaiškumų, jam kyla įvairių klausimų, į kuriuos neranda atsakymo. Siųskite tuos klausimus redakcijai. Į juos šiame skyriuje mielai atsakys vienas ar kitas lietuvių kalbos specialistas. Tik, žinoma, nesiųskite tokių klausimų, į kuriuos patys galite labai lengvai rasti atsakymą, pažvelgę į lietuvių kalbos žodyną ar gramatiką.

     Vienas skaitytojas jau atsiuntė keletą klausimų, į kuriuos čia atsako prof. Pranas Skardžius. Kai kuriems skaitytojams gal atrodys, kad jo atsakymas į 4-tąjį klausimą (apleisti ar palikti miestą) prieštarauja šių dviejų veiksmažodžių vartosenos aiškinimui š.m. "Laiškų Lietuviams" 2-me numeryje.

     Bet jokio prieštaravimo čia nėra. Mes ten nepasmerkėme pasakymų apleisti miestą, apleisti namus, tik sakėme, kad "kai norima pasakyti, kad iš namų išėjau, išvažiavau, išvykau, geriau būtų šio žodžio (apleisti) nevartoti, ypač kad tie minėti pakaitalai yra ir aiškesni, ir vaizdingesni". Taip pat, vartojant žodį apleisti, kartais gali būti dviprasmiška, pvz.: moteriškė apleido namus; čia gali būti dvi reikšmės: 1. moteriškė nesirūpino namais, jų nevalė, nešlavė ir pn., 2. moteriškė išvyko iš namų.

Skaityti daugiau:

Naujas istorijos vadovėlis X-am skyriui

Antanas Dundzila

     1974 m. lapkričio viduryje mokyklos gavo naujai išleistą "Lietuvių tautos ir valstybes istoriją", skirtą X-am skyriui (Vl-ai klasei). Tai antroji trijų vadovėlių serijos knyga, paruošta vyresnėms lituanistinės mokyklos klasėms. Šios serijos vadovėlių įdomumas, naujovė ir gal pats didysis bandymas yra istorinės medžiagos paruošimas, suorganizavimas ir perteikimas. Vadovėlio planas yra toks: istorija teikiama ne įprastine chronologine tvarka, bet sugrupuota į šešis skyrius ir 32 tematinius straipsnius.

     Tokio plano motyvavimas yra logiškas ir aiškus. Žemesniuose skyriuose supažindintas su chronologine istorijos įvykių raida, čia mokinys dar kartą pastatomas prieš svarbiausias mūsų istorijos temas ir eras jau daugiau subrendusio žvilgsnio akiratyje. Neabejočiau, kad JAV LB Švietimo Taryba šiuo būdu išsprendė ir kitą labai svarbų, praktišką reikalavimą — tai vadovėlio autoriaus suradimo reikalą. Čia matome kolektyvą: knygą redagavusį ir vieną knygos skyrių parašiusį Vincentą Liulevičių ir keturis kitus straipsnių autorius: Vaclovą Čižiūną, kun. dr. Joną Gutauską, Igną Medžiuką ir dr. Grigą Valančių.

     Knyga apima 224 puslapius, yra kietais viršeliais, gausiai iliustruota ir patraukliai sulaužyta. Kiekvienas straipsnis baigiamas klausimais, santrauka ir uždavinių pasiūlymais. Atseit, leidinys ruoštas su aiškiais pedagoginiais tikslais. Negalima nesistebėti knygos žema kaina — tik 5 doleriai! Pagal Švietimo Tarybos programą, turinys yra toks: I skyrius — Lietuvos valstybės raida, nuo valstybinio gyvenimo pradžios iki paskutinių okupacijų. II skyrius — Lietuvos valdžia, III — Lietuvių tikyba, IV — Lietuvių kultūra, V — Lietuvių švietimas, VI — Lietuvių prekyba. Knyga dar papildyta chronologine lentele, skyreliu "Įvykiai ir datos" ir žodynėliu.

     Šiuo straipsniu nepretenduoju į istorijos vadovėlio kritiką-įvertinimą. Tenoriu sužymėti pirmuosius vadovėlio naudojimo įspūdžius klasėje, pridedant dar vieną kitą asmeninę nuomonę ar spėliojimą.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

NUMATYTA SURUOŠTI IŠKILMINGĄ M. K. ČIURLIONIO 1OO-TOJO GIMTADIENIO JUBILIEJŲ

     Vilniuje įvyko iškilmių rengimo reikalu pasitarimas, kuriame dalyvavo tarybinių tautų žymūs meno veikėjai: kompozitoriai, muzikologai, dailininkai, spaudos ir respublikinių įstaigų bei organizacijų atstovai. Tie visi parodė labai didelį susidomėjimą žymaus lietuvio dailininko ir muziko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybiniu palikimu mūsų šalyje ir užsienyje.

     M. K. Čiurlionio jubiliejinei komisijai vadovauja TSRS Kompozitorių sąjungos valdybos sekretorius, TSRS liaudies artistas D. Kabalevskis. Jubiliejinis vakaras įvyks šių metų spalio mėn. TSRS Didžiajame teatre Maskvoje.

     Ruošiantis minėti šią sukaktį, visuomenėje pastebimas didelis susidomėjimas ne tik Čiurlioniu, bet ir jo kūrybiniu palikimu bei išsaugojimu. Didelius nuopelnus reikia priskirti Lietuvių Dailės draugijai, kuri tuoj po dailininko mirties surinko daugumą jo išlikusių kūrinių ir surengė pomirtinę parodą 1911 m. balandžio 23 d. Vilniuje. Tais pačiais metais 158 Čiurlionio dailės kūriniai buvo išstatyti Maskvoje, o 1912 m. pradžioje perkelti į Peterburgą. Šių parodų dėka Čiurlionio kūryba susilaukė palankaus įvertinimo — pasirodė pirmoji B. Lemano monografija apie Čiurlionį. Jo kūrybai buvo skirtas 1914 m. "Apolon" žurnalo 3 nr., gausiai iliustruotas, o taip pat ir atskiras šio žurnalo leidinys, skirtas Čiurlioniui.

     Vežiojant Čiurlionio kūrinius iš miesto į miestą, daugumas pastelių ir praskiesta tempera atliktų darbų labai nukentėjo. Šiandien Lietuvoje sudaryta Čiurlionio kūrinių nuo sugedimo saugojimo ir atnaujinimo dailininkų grupė, kuriai vadovauja dailininkė G. Drėmaitė, dail. N. Muralytė, dail. A. Želvienė, dail. Kuprevičienė, chemikė L. Vedreckienė ir fizikas rentgenologas J. Vaitkus. Iki šiol atnaujintas 41 piešinys, 4 fluorofortai, apsaugota ir nuvalyta 16 pastelių.

Skaityti daugiau:

FILMAI

THE LIFE AND TIMES OF GRIZZLY ADAMS

     Gamtos mėgėjams labai patrauklus filmas. Švarus, visai šeimai maloni pramoga pasižiūrėti. Vaizduoja neteisingai apkaltintą žmogų, kuris pasislepia toli nuo kitų, miškinguose kalnuose, prisijaukina meškiuką ir bičiuliškai draugauja su stirnomis ir visokiausiais kitokiais žvėreliais. Tą atsiskyrėlį James Adams sėkmingai vaidina Dan Haggerty. Atgynęs nuo plėšraus žvėries indėną, ji slaugo ir su juo susibroliauja. Vėliau tą atsiskyrėlį suranda ir jo tikroji duktė. Indėnas išgelbsti jo gyvastį nuo užpuolusio lokio.

     Filme daug žavingų kalnų, miškų, vandenų, žydinčių gėlių, patrauklių raudonuojančių saulėlydžių. Daugybės miško gyvulių vaizdai jų natūralioj aplinkoj. Jie toje nuošalumoje nepribaidyti ir visai nesibijo žmogaus. Čia ir lapės, vilkai, šeškai, rakūnai ir visokiausi kitokie gyviai. Režisorius R. Friedenberg sumaniai įjungęs juos į nuošalaus pabėgėlio gyvenimą. Patrauklius vaizdus lydi maloni Thom Pace muzika. Scenarijų sudaręs Larry Dobkin. Filmas susuktas Sun Classic Pictures serijoje. Savo stiliumi panašus į Walt Disney filmus. Intriguojantis vaikams, nenuobodus ir suaugusiems.

Skaityti daugiau:

TRUMPAI IŠ VISUR

•    Labiausiai perkama šių metų pradžioje dailiosios literatūros knyga buvo ne koks veikalas apie nuotykius ir policiją, ne apie seksą ar prievartą, bet religinė simbolika apie vienišą paukštį: "Jonathan Livingston Seagull", o iš nebeletristinių veikalų labiausiai perkama buvo "Living Bible" — moderni Šv. Rašto laida. Pastebimas augantis susidomėjimas religinėmis temomis. Per metus religinių veikalų JAV-se išperkama maždaug už 179 mil. dol. 1873 metais daugiausia naujų knygų pasirodė ne sporto, ne kelionių, ne pedagogikos ar meno klausimais, o religinėmis temomis. Christian Booksellers Association — religinių knygų platinimo centras — skelbia, kad nuo 1972 iki 1974 m. religinių knygų pirkimas padidėjo 41%. JAV-se yra 3,400 knygynų, kurie pirmon eilėn platina religinius krikščioniškuosius veikalus.

•    Dr. William Nolen, kurio dvi mediciniškos knygos tapo labiausiai perkamais veikalais, ištyręs televizijoje garsinamos Kathryn Kuhlman "stebuklingus" išgydymus, nerado nė vieno, kurį medicinos mokslas patvirtintų kaip tikrai stebuklingą.

•    Prez. Fordas ir Aukščaiusiojo JAV teismo pirmininkas Warren Burger dalyvavo Washingtone katalikų Šv. Mato katedroje suruoštose pamaldose.

•    Lietuvių delegacija aplankė Apaštališką Delegatą Washingtone ir įteikė memorandumą, skirtą Vatikano valst. sekretoriui J. Villot, prašydama, kad būtų paskelbta maldos diena už pavergtuosius ir persekiojamuosius Lietuvoje. Delegaciją sudarė prel. dr. P. Silvinskas, kun. K. Pugevičius, R. Bublys, J. Gaila, A. Gečys ir R. Česonis. Popiežiaus atstovas arkiv. J. Jadot gerai pažįsta Lietuvos katalikų padėtį, perskaitęs angliškai išleistą Lietuvos Kat. Bažnyčios kroniką.

•    l Rumuniją nuvykęs Vatikano ekspertas arkiv. Luigi Poggi vedė pasikalbėjimus apie atgaivinimą rytų apeigų Katalikų Bažnyčios, kuri buvo panaikinta per 27 metus. Vyriausybės dekretu 1948 m. 1.55 mil. rytų apeigų katalikų įjungta į stačiatikių Bažnyčią ir tų unitų vyskupų katedros perduotos stačiatikiams. Iš šešių unitų vyskupų, penki buvo pašalinti iš pareigų, o vienas uždarytas į kalėjimą 18-kai metų. Paskutiniu metu padėtis truputį pagerėjo. Kaip žinome, 1973 m. Vatikane lankėsi ir su popiežiumi kalbėjosi Rumunijos prezidentas Ceausescu.

•    Net 638 nauji kunigai buvo 1974 m. įšventinti Lenkijoje. Seminarijose ten mokosi 4,216 klierikų.

Skaityti daugiau:

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Sofija Oželienė. DIENŲ VITRAŽAI. Viršelis Ados Korsakaitės. Spausdino “Draugo” spaustuvė 1974 m. 380 psl., kaina 5 dol. įdomūs daug mačiusios ir daug išgyvenusios p. Oželienės prisiminimai.

Henrikas Lukaševičius. VIENAS MAŽAS GYVENIMAS. Linksmi ir liūdni autobiografiniai pasakojimai. Išleido Akademinės skautijos leidykla, 8913 S. Leavitt St., Chicago, Ill. 60620. 192 psl., kaina 5 dol.

LIETUVYBĖS ŠVYTURYS. Čikagos Aukštesniosios lituanistinės mokyklos 25 metų veiklos apžvalga. Redagavo Juozas Maslionis. Išleido ČALM Tėvų komitetas 1975 m. 216 psl., daug iliustracijų.

PENKIOLIKMETIS CHICAGOS TOLMINKIEMYJE 1959-1975. Kristijono Donelaičio mokyklų sukaktuvinis leidinys. Redakcinis kolektyvas: Danutė Bindokienė, Jonas Bagdonas, Julius Širka. Viršelis ir meninė priežiūra — Petro Aleksos. Nuotraukos — Vaclovo Noreikos. 316 psl., didelis formatas, daug iliustracijų.

Ignas Medžiukas. ŠV. KAZIMIERO LITUANISTINĖ MOKYKLA 1949-1974. Los Angeles, California. 64 psl., daug iliustracijų.

TĖVYNĖS SARGAS. Politikos ir socialiniu mokslų žurnalas. 1974 m. nr. 1(33). Redaguoja Domas Jasaitis, 220 N. Seventh Ave., Mount Vernon, N.Y. 10550. Atskiro nr. kaina — 5 dol.

Paskutinis lapas

DAR APIE “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” JUBILIEJŲ

     Praėjusiame numeryje jau rašėme apie “L.L.” jubiliejinę šventę. Šio numerio 143 psl. matome dvi nuotraukas iš tų iškilmių: viršuje atlikusieji meninę programą — Nerija Linkevičiūtė, Bernardas Prapuolenis ir akompaniatorius Manigirdas Motekaitis; apačioje premijų įteikimas — laureatė Nijolė Gražulienė, “L.L.” redaktorius, mecenatė Ona Kuliešienė, laureatė Marija Eivaitė, vertinimo komisijos sekretorė Danutė Bindokienė; kalba mecenatas Vincas Kuliešius.

     Šia proga dar esame gavę sveikinimą iš dr. J. Petriko su 10 dol. auka ir iš Antano ir Stasės Tumosų su 20 dol. auka. Nuoširdžiai dėkojame. Taip pat esame dėkingi aukujusiems banketui pyragų: p. Ankams (Baltic Bakery), p. Dailidkai (Lithuanian Bakery), p. Mackevičiams (Brighton Bakery) ir p. Danutei Kurauskienei.

     Nuoširdi padėka už skelbimus “Margučio”, Sofija Barcus ir Forumo radijo programoms bei Lietuvių televizijai.

Skaityti daugiau: