Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

     Šiame skyriuje jau daug esame rašę įvairiais kalbos klausimais. Jau net po keletą kartų esame nurodę kai kuriuos žodžius ar posakius, kurie neteiktini mūsų bendrinei kalbai, nes dažniausiai jie yra nelietuviški — pasiskolinti iš kitų kalbų. Paskutiniuoju metu esame davę įvairių vaizdingų posakių, kurie yra labai gražūs, lietuviški, vartojami mūsų liaudies, bet inteligentijos dažnai pamiršti. Juos prisiminti labai naudinga, norint praturtinti tiek mūsų kasdien vartojamą, tiek raštų kalbą.

     Kiekvienas, kuris domisi lietuvių kalba, dažnai sutinka įvairių neaiškumų, jam kyla įvairių klausimų, į kuriuos neranda atsakymo. Siųskite tuos klausimus redakcijai. Į juos šiame skyriuje mielai atsakys vienas ar kitas lietuvių kalbos specialistas. Tik, žinoma, nesiųskite tokių klausimų, į kuriuos patys galite labai lengvai rasti atsakymą, pažvelgę į lietuvių kalbos žodyną ar gramatiką.

     Vienas skaitytojas jau atsiuntė keletą klausimų, į kuriuos čia atsako prof. Pranas Skardžius. Kai kuriems skaitytojams gal atrodys, kad jo atsakymas į 4-tąjį klausimą (apleisti ar palikti miestą) prieštarauja šių dviejų veiksmažodžių vartosenos aiškinimui š.m. "Laiškų Lietuviams" 2-me numeryje.

     Bet jokio prieštaravimo čia nėra. Mes ten nepasmerkėme pasakymų apleisti miestą, apleisti namus, tik sakėme, kad "kai norima pasakyti, kad iš namų išėjau, išvažiavau, išvykau, geriau būtų šio žodžio (apleisti) nevartoti, ypač kad tie minėti pakaitalai yra ir aiškesni, ir vaizdingesni". Taip pat, vartojant žodį apleisti, kartais gali būti dviprasmiška, pvz.: moteriškė apleido namus; čia gali būti dvi reikšmės: 1. moteriškė nesirūpino namais, jų nevalė, nešlavė ir pn., 2. moteriškė išvyko iš namų.

Redakcija

1.    Svetlyčia ar sveklyčia?

     Šie abu žodžiai yra slaviški skoliniai: svetlyčia paskolinta iš gudų svjatlica arba lenkų swietlica, o sveklyčia gali būti pačių lietuvių perdirbta iš svetlyčia arba tiesiog paskolinta iš gudų tarm. svjaklica. Šitiems skoliniams pakeisti turime savo gana gražų žodį svetainė, kuris pirmoj vietoj ir vartotinas bendrinėje kalboje.

2.    Pasiklonioti ar pasisklonioti?

     Lietuvių kalboje pažįstamos dvi lytys: kloniotis (iš gudų klanjatsia arba lenkų Maniac się) ir skloniotis (su pridėtiniu s-, plg. tverti ir stverti, kėsti ir skėsti). Šalia šių pagrindinių lyčių dar pasidaryta pasiklonioti ir pasisklonioti. Abi šios lytys paprastai nevartojamos ir nevartotinos bendrinėje kalboje — pakeistinos lietuviškais atitikmenimis, pvz. lenktis (su pagarba arba nusižeminimu) ar pn.

3.    Ar vartotinas grabas lietuvių kalboje?

     Šis žodis, kad ir paskolintas iš slavų grob, vartotinas mūsų bendrinėje kalboje: jis jau nuo seniai labai plačiai pažįstamas lietuvių kalboje, ir jam neturime visai tinkamo lietuviško pakaito. Mūsų senuosiuose raštuose vartotas ir kartais dabar vartojamas karstas "grabas" yra ne lietuviškas žodis, bet paskolintas iš gudų korsta. K. Sirvydo vartotoji rakštis "grabas" dabar daugiausia reiškia "pašiną", todėl ji netinka grabui pakeisti, juo labiau, kad jos dabar grabo reikšme beveik niekas ir nepažįsta.

4.    Kaip geriau sakytina: jie apleido ar paliko šį miestą? Paukščiai apleido ar paliko šiltuosius kraštus?

     Veiksmažodis apleisti šalia "palikti be priežiūros, nesirūpinti" ir '"palikti, pamesti" (plg. neapleisk kelio dėl takelio) gali reikšti ir "palikti savo buvimo vietą, iš jos pasišalinti, pasitraukti", pvz.: jis apleido savo namus (t.y. iš jų pasitraukė, kitur iškeliavo); paukštis savo lizdą apleido (kitur išskrido ir į jį nebegrįžo). Šiuo atveju Maironio gana vykusiai pasakyta: Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis. Taigi reikšmiškai gali būti kaip reikiant pateisinti ir šiokie posakiai: jis apleido šį miestą, paukščiai apleido šiltuosius kraštus ir kt. Bet šią reikšmę gali turėti ir palikti, pvz.: jis paliko savo tėviškę; sunku palikti savo kraštą ir kitur keliauti; žmogus palieka šį pasaulį (atsiskiria su šiuo pasauliu, miršta) ir kt. Čia apleisti ir palikti (šis pastarasis veiksmažodis turi dar daug kitų reikšmių) savo reikšmėmis yra labai artimi, beveik sutampa, pasidaro sinonimiški. Kad čia palikti, kaip kai kas mano, savo reikšmę būtų gavęs dėl anglų kalbos įtakos (plg. he left Rochester), visai netikėtina, nes palikti "apleisti, to leave" mūsų kalboje yra atsiradęs dar tais laikais, kada mūsų paprasti žmonės angliškai dar visai nemokėjo.

Pr. Skardžius

•    Naują oficialų viso Šv. Rašto vertimą vokiečių kalba baigė bendra Austrijos, Vokietijos ir Šveicarijos specialistų komisija. Šis vertimas išleistas prieš Naujus Metus.

•    Padėti viso pasaulio politiniams kaliniams yra įsteigtas specialus katalikų komitetas Anglijoje. Komitetas siekia, kad šv. metų proga visame pasaulyje būtų suorganizuota politinių kalinių amnestija. Šį komitetą remia Amnesty International komitetas, kuris reikalauja politiniams kaliniams objektyviai teisingos teismo procedūros ir išlaisvinimo.

•    Pasaulyje yra apie 20 milijonų raupsuotųjų. Jie susilaukia gausios paramos iš įvairių kraštų katalikų. Vien V. Vokietijos katalikai per 15 metų raupsuotųjų gydymui suaukojo 125 milijonus markių.