Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

NETIKSLUS NAUDININKO VARTOJIMAS

     Kartais mes pavartojame naudininko linksnį ten, kur jis netinka. Čia paminėsime keletą tokių atvejų su pavyzdžiais, kur naudininko linksnis netiksliai pavartotas, ir skliausteliuose nurodysime, kaip būtų galima tuos netikslumus pataisyti.

     1.    Naudininkas nevartotinas po slinkties veiksmažodžių tikslui reikšti, pvz.: Teatro kolektyvas išvyko gastrolėms ( = gastrolių, į gastroles, gastroliuoti). Studentas buvo nusiųstas medicinos praktikai ( = medicinos praktikos atlikti). Viršininkas atvyko oficialiam vizitui ( = oficialaus vizito, su oficialiu vizitu). Darbininkai išėjo pietums (=pietų, pietauti). Visi susirinko posėdžiui (—posėdžio, posėdžiauti, į posėdį).

     Tačiau naudininką galima vartoti pvz. tokiais atvejais: Nusipirkau sąsiuvinį užrašams. Parnešk duonos pusryčiams. Nusipirkau medaus vaistams. Čia taip pat reiškiamas tikslas arba paskirtis, bet ne po slinkties veiksmažodžių.

     2.    Netinka naudininko linksnyje vartoti veiksmažodinius daiktavardžius tikslui reikšti, pvz.: Gaminį grąžino perdirbimui (=perdirbti). Jis atnešė batus pataisymui (=pataisyti). Padėjo kibirą vandens atsigėrimui (= atsigerti).

     3.    Naudininko linksnis nevartotinas su neigiama bendratimi, reiškiant, kad kas nors negali ar nesugeba ko nors atlikti, pvz.: Išėjusiems negrįžti ( = Išėjusieji negrįš, negali grįžti). Žmogui nesuprasti (= Žmogus nesupras, negali suprasti) visų gamtos paslapčių. Vaikui neįveikti (=Vaikas neįveiks) tokio darbo.

     4.    Su veiksmažodžiu atitikti vartotinas ne naudininkas, bet galininkas, pvz.: Atitiko kirvis kotui ( = kotą). Nuorašas atitinka originalui ( = originalą). Kaina turi atitikti daikto kokybei (=kokybę).

     5.    Nevartotinas naudininkas su bendratimi tikslui reikšti su abstrakčiais, priemonės neišreiškiančiais žodžiais (po kurių negalima įterpti žodžių tinkamas, skirtas, kuris galėtų ir pan.), pvz.: Davė įsakymą namui nugriauti ( = namą nugriauti). Priėmė nutarimą darbo našumui padidinti ( = padidinti darbo našumą). Jis neturi leidimo šautuvui laikyti ( = laikyti šautuvo). Buvo gydytojų pasitarimas ligai nustatyti ( = nustatyti ligą).

     6.    Geriau butų naudininko nevartoti daikto rūšiai pavadinti, pvz.: Nusipirkau tepalo batams ( = batų tepalo). Šiame butelyje yra lašai akims (= akių lašai).

     Naudininkas vartojamas, kai reikia pabrėžti daikto paskirtį, o kilmininkas — rūšį: tepalas batams — tai bet koks tepalas, kuriuo galima tepti batus, o batų tepalas — specialus tepalas tik batams tepti, tokia tepalų rūšis.

     NĖ — NEI

     Galima sakyti, kad ir nei yra sinonimai, kai jie vartojami vienarūšėms sakinio dalims neigti. Čia jie atlieka jungtukų funkcijas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972) duoda tokius pavyzdžius: Neturiu tėvo, motinos. Mėnuo nei šviečia, nei šildo. Vis dėlto kai kurie kalbininkai nepataria vartoti jungtuko nė kelioms vienarūšėms sakinio dalims neigti. Tad pirmajame čia paduotame sakinyje geriau būtų sakyti: Neturiu nei tėvo, nei motinos. Paprasčiausia taisyklė būtų tokia: neigiamoji dalelytė yra nė, o neigiamasis jungtukas — nei. Štai keli pavyzdžiai: Aš nė negalvojau ten eiti. Jis nė tėvo neturi. Jo čia kvapo neliko. Bet kai tas neiginys eina jungtuku (t.y. kai sakinyje vartojamas daugiau negu vieną kartą), geriau vartoti nei: Jis nemoka nei šokti, nei dainuoti, nei groti. Čia nei mano, nei tavo reikalas.

     Čia reikia pažymėti, kad nei gali būti ir dalelytė, reiškianti kaip, lyg, tartum, pvz.: Pasipūtęs nei kalakutas. Žydi nei rožė.

PRAEITAS IR PEREITAS

     Kaip yra geriau sakyti: praeitą vasarą ar pereitą vasarą? Ir vienas, ir kitas pasakymas yra geras. Dar galima pasakyti ir praėjusią vasarą. Visos šios trys formos yra sinonimai — jų reikšmė yra ta pati. Kai kas mano, kad, kalbant apie laiką, negalima sakyti pereitas, nes laikas ne pereina, o praeina. Bet reikia neužmiršti, kad kalboje ne visuomet paisoma griežtos logikos. Jau Nesselmanno lietuviškai vokiškas žodynas (1851) žodį pereitas vartoja pažymėti praėjusiam laikui ("die vergangene Woche"). Taip pat ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas veiksmažodžiui pereiti duoda ir šią prasmę: praeiti, praslinkti. Vis dėlto bendrinei kalbai teiktinesnė lytis praeitas arba praėjęs.

VEIKSMAŽODŽIO PADARYTI VARTOSENA

     Veiksmažodis padaryti daugelio yra per dažnai vartojamas, tokiu būdu išstumiant iš kalbos kitus, vaizdingesnius pasakymus. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šiam veiksmažodžiui priskiria tokias reikšmes: 1. padirbti, pagaminti, pvz.: Padaryti ratus, padaryti skylę, padaryti alaus. 2. sukelti, pvz.: Padaryti įspūdį, padaryti gėdą, padaryti nemalonumą. 3. suteikti kam buvimą ar kokią ypatybę, pvz.: Tėvas jį žmogum padarė (išleido į mokslus). Mokinys klaidą padarė. Jis padarė didelį stebuklą. 4. pasielgti, pvz.: Jis labai protingai padarė, nesutikdamas su tomis sąlygomis. Jis neišmintingai padarė, kad neatėjo.

     Bet nepatartina šio veiksmažodžio vartoti "įvykdyti" reikšme, pvz.: Ar padarei (= įvykdei) šį planą? Jis padarė ( = įvykdė) didelį nusikaltimą.

     Taip pat geriau jo nevartoti su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais, pvz.: Projekte reikia padaryti kai kuriuos patikslinimus (= reikia kai ką patikslinti). Jis mums padarė didelį patarnavimą (=labai daug patarnavo, pasitarnavo). Valdyba jau padarė šių dokumentų pristatymą ( = pateikė, išsiuntė šiuos dokumentus) įstaigoms.

     Žinoma, kartais čia negalima tų veiksmažodinės kilmės daiktavardžių išvengti, nenorint "nuskurdinti" specifinės kokio nors pasakymo reikšmės, pvz.: Pirmininkas padarė pranešimą apie organizacijos veiklą. Kai kas gal galėtų sakyti, kad šį sakinį reikėtų taip pataisyti: Pirmininkas pranešė apie organizacijos veiklą. Bet, geriau pagalvojus, matyti, kad šių dviejų sakinių reikšmė nėra visiškai ta pati. Padarė pranešimą apie veiklą reiškia, kad pirmininkas plačiau kalbėjo apie organizacijos veiklą, pasakė, kiek susirinkimų buvo sušaukta, kas juose svarstyta ir t.t., o jeigu pasakysime, kad jis pranešė apie veiklą, tai galima suprasti tik tai, kad jis pranešė, jog veikla buvo — nieko daugiau.

     Taip pat negera, kad šis veiksmažodis išstumia iš vartosenos daug tikslesnius ir vaizdingesnius veiksmažodžius: išmokti, paruošti, atlikti, išspręsti, pvz.: Ar jau padarei (=išmokai, paruošei) pamokas? Tą uždavinį padariau ( = išsprendžiau, atlikau) vienas, be kitų pagalbos.

Ne žemės derlumu, ne rūbu 5vairumu, ne gamtos gražumu, ne miestu ir pilių tvirtumu gyvuoja tauta, bet savo kalbos išlaikymu ir vartojimu.

Kan. M. Daukša