Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

KAI KURIE NEVARTOTINI ŽODŽIAI

    Alfabetine tvarka čia pateikiame grupę įvairių žodžių, kurie bendrinėje kalboje nevartotini, nes yra paskolinti iš kitų kalbų arba netaisyklingai sudaryti. Pirmiausia kursyvu duosime nevartotiną žodį, o po brūkšnio — jo vartotiną atitikmenį. Kur reikės, pridėsime ir trumpą paaiškinimą. Po nevartotinų žodžių skliausteliuose pažymėsime, iš kurios kalbos jie yra paskolinti.

    Beveik visi šie nevartotini žodžiai yra parinkti iš Lietuvių kalbos vadovo (1950), sudaryto prof. dr. Pr. Skardžiaus, St. Barzduko ir J. M. Laurinaičio. Taip pat ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (1972), išleistas Lietuvoje, šiuos žodžius laiko neteiktinais.

    Čia yra vartojamos šios santrumpos: a. — anglų, g. — gudų, hib. — hibridas, 1. — lenkų, lot. — lotynų, prc. — prancūzų, r. — rusų, sl. — slavų, trk. — turkų, vok. — vokiečių, vž. — vokiečių žemaičių.

    adverija (g.) — stakta. Tai yra "durų rėmai" (a. door-frame).

    akselis (vok.) — kapojai. Sukapoti šiaudai gyvuliams šerti.

    alasas (g.) — triukšmas. antgalvis (iš 1. naglowek) — antraštė.

    apart (prc.-sl.) — be. Pvz.: Be pinigų Onutė dar gavo ir dovanų. Be suaugusiųjų ten buvo ir vaikų.

    apdūmuoti (g.) — apmąstyti. apystova — aplinkybė. Apystova yra verstinis skolinys.

    apsivesti (hib.) — vesti, susituokti. apturėti — gauti. Apturėti versta iš 1. otrzymać.

    armota (1.) — patranka. atsakomingas — atsakingas. Atsakomingas — nevykusiai sudarytas žodis.

    bakūžė — lūšnelė, trobelė. Bakūžė yra paimta iš vokiečių žemaičių backhūs — kepykla, mažutis gyvenamas namas.

    balkis (vok.) — sija.

    bantas (vok.-l.) — kaspinas.

    bile (1.) — kad tik. Pvz.: Kad tik pinigų turėtų, nusipirkti visuomet gaus.

    biskis (vok.) — truputis.

    blėdis (r.) — žala.

    blėka (g.) — skarda.

    blėkai (1.) — žarnokai. Tai yra valgis iš avies ar kiaulės skrandžio, supiaustyto gabalėliais ir išvirto sriuboje.

    bliūdas (g.) — dubuo.

    blūdyti (g.) — kliedėti, kvailioti. bočius (g.) — senelis, senolis.

    bonka (1.) — butelis.

    bovelna (vok.-l.) — medvilnė.

    bravoras (vok.,g.-l.) — spirito ar alaus darykla.

    broška (prc.-l.) — sagė, segtinė.

    brukas (1.) — grindinys.

    budilnikas — (g.-r.) — žadintuvas, žadinamasis laikrodis.

    bujoti (1.) — augti, klestėti, tarpti.

    bulė — bula. Bula yra toks popiežiaus raštas. Kai kuriose lietuvių tarmėse yra pažįstamas žodis bulė, bet jo reikšmė yra visai kitokia, t.y. užpakalis (a. buttocks).

    busilas (g.) — gužutis, gandras.

    čainikas (l.-r.) — arbatinis, arbatinukas.

    čecholas (r.) — antvalkalas, antvalktis, užvalkalas.

    čerka (g.-l.) — stiklelis, stikliukas, taurelė.

    čielas (g.-r.) — ištisas, sveikas.

    dekis (vok.) — užtiesalas, priedangtis.

    desėtkas (g.) — dešimtis.

    diktas (vok.) — tvirtas, stiprus.

    drigantas (1.) — eržilas.

    drobyna (1.) — gardis (vežimo šoninė tvorelė).

    dūmoti (g.) — mąstyti.

    falšyvas (vok.-l.) — netikras, melagingas, klastingas, suklastotas.

    flygelis (vok.-r.) — sparnas (namų).

    forelė (vok.-r.) — upėtakis (a. trout).

    funikulierius (prc.) — keltuvas.

    futliaras (vok., r.-l.) — makštis, įmautė (pvz. smuiko).

    gaspadorius (g.-l.) — šeimininkas, ūkininkas.

    gerbūvis — gerovė. Gerbūvis yra verstinis žodis.

    gletčeris (vok.-r.) — ledynas.

    gojus (g.-l.) — giraitė.

    gonkos (vok.-l.) — prieangis, priebutis.

    grabnyčia (1.) — graudulinė (žvakė).

    griekas (si.) — nuodėmė,

    grucė (1.) — grūstinė, kruštienė.

    gručkas (1.) — griežtis, sėtinys.

    grūšia (1.) — kriaušė,   

    guzikas (g.-l.) — saga.

    gvintas (vok.-l.) — srygis, sriegis,

    gvoltas (vok.-l.) — pavojaus šauksmas, smurtas.

    gzimsas (vok.) — atbraila.

    įdomauti, įdomautis — dominti, domėtis. įdomauti ir įdomautis yra nevykusiai sudaryti žodžiai.

    indijonas — indėnas.

    išdirbinys — dirbinys. Išdirbinys — nevykęs darinys.

    išieškotas — subtilus, grakštus, dailus, įmantrus. Išieškotas minėtų žodžių reikšme yra vertinys iš rusų kalbos. Tačiau jis vartotinas pvz. tokia reikšme: Visi kambariai buvo išieškoti, bet nieko nesurasta.

    išmislas (hib.) — prasimanymas, pramanas.

    ištautėti — nutausti. Ištautėti yra nevykęs darinys.

    jomarkas (vok.-sl.) — turgus, mugė, prekymetis.

    juka (sl.) — kruvienė, kraujinė sriuba.

    jumoras (r.) — (geriau) humoras.

    juška (r.) — kaištis, užvožas, spengtis, krosniakaištis.

    kačerga (g.) — pagaikštis, žarsteklis.

    kaladė (g.) — trinka; (kortų) malka.

    kaldra (1.) — anklodė, apklotas.

(b.d.)