Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

ANKSTYVAS IR ŠALTAS RUDUO ATKELIAVO Į LIETUVĄ

     "Tiesoje" rašoma, kad žvarbūs rugsėjo vėjai nudraskė žalius, dar nespėjusius pagelsti medžių lapus. Netikėtai anksti atšalo ir šalnos pakando sodų ir daržų gėrybes. Rugsėjo 20 d. pasirodė šalnos. Kitais metais tokiu laiku Lietuvos žmonės džiaugdavosi "bobų vasara".

     Spalio pirmomis dienomis Lietuvoje prasidėjo didžiulės šalnos, kurios užklupo dar daržuose esamus šakniavaisius, ypač morkas ir runkelius. Po šalnų praėjo didžiulė lietaus audra, kuri mažiau paliestus šakniavaisius šiek tiek atgaivino, bet jie jau netinkami laikyti žiemai. Agronomai pradėjo duoti patarimus, kaip apšalusius šakniavaisius naudoti. Ragina juos dabar skubiai sušerti gyvuliams, o pavasariui palikti šieną.

     Lietuvoje šiemet rudens beveik nebuvo. Dėl vėlyvo pavasario ir vėsios vasaros vėlavo augalų augimas. Tokių šalčių spalio pirmomis dienomis Lietuvoje nėra buvę per 200 metų.

     Ankstyvą ir šaltą rudenį į Lietuvą atnešė iš šiaurės Skandinavijos atkeliavęs aukštas oro spaudimas. Jis stūmė šaltą arktinio oro srovę link Pabaltijo.

PIRMASIS LIETUVOS ŽEMĖLAPIS

     "Tiesoje" rašoma, kad pirmasis Lietuvos žemėlapis buvo išleistas 1613 m. Trakų vaivados M. K. Radvilos Amsterdame ir pavadintas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapiu.

     Graikų mokslininkas Ptolomėjus (apie 90 - 160 m.), sukaupęs daug geografinių duomenų, parengė veikalą "Geografija" ir prie jo pridėjo dvidešimt septynis žemėlapius. Viename iš jų užtinkamas Lietuvos kartografinis vaizdas, įterptas tarp Nemuno ir Dauguvos, o tarp Vyslos ir Nemuno pažymėtos baltų gentys — sūduviai ir galindai.

     Viduramžiais atsirado bažnyčios "geografai" ir "kartografai", kurie "žemėlapiuose" vaizdavo Šv. Rašto dalykus, tarp jų pasirodė ir keletas visai realių žemėlapių. Įdomu, kad trijuose jų yra užrašai: viename — "Lesland", kitame — "Litefanie Paganis", trečiame — "Lituana". Kartografijos tyrinėtojai mano, kad šiais užrašais žemėlapių autoriai ženklino Lietuvos teritoriją.

     Apie 1430 m. žymus vokiečių filosofas ir matematikas N. Kuzietis sudarė vidurio Europos žemėlapį. Jame autorius pavaizdavo ir Lietuvos teritoriją. Čia matomos Kuršių marios, Nemunas, Šventoji, Venta, taip pat pažymėta Klaipėda ir Kaunas. Vėliau pasirodė dar daugiau žemėlapių, kuriuose vaizduojamos Europos šalys, o tarp jų ir Lietuva.

     Nuo 17 a. antrosios pusės Lietuvoje pradėta sudarinėti ypatingi žemėlapiai. Botanikas J. E. Zilibertas 1776-83 m. parengė Merkio baseino augalijos žemėlapį. 1786 m. parengtas Lietuvos-Lenkijos hidrografinis žemėlapis. Pasirodė Gardino, Kauno ir Vilniaus planai.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO MOKSLINIŲ BENDRADARBIŲ IŠVYKA Į RADVILIŠKIO RAJONĄ

     Šioje išvykoje dalyvauja dailininkai, muzikologai, fotografai ir atliekantys gamybinę patirtį studentai. Išvykos tikslas ištirti kaip gyvena socialistinis kaimas. Kas būdinga šių dienų žmonių buičiai.

     Pastebėta, kad šiandieniniame kaime atsiranda ir vystosi nauji gyvenimo reiškiniai bei papročiai. Ypatingai pasireiškia nauji papročiai visuomeniniame bei šeimyniniame gyvenime. Iškilmingai ruošiamos derliaus šventės, kuriose rengiamos atskirų apylinkių įprastinių valgių parodos ir įvairūs žaidimai.

     Radviliškio rajone yra daug su padavimais susijusių vietovių, piliakalnių ir senkapių. Padavimuose atsispindi kovų su kryžiuočiais, švedais pėdsakai. Išvykos dalyvis, žinomas kraštotyrininkas mokytojas J. Sliavas surado rimtų duomenų prielaidai, kad šiame rajone, prie Šiaulėnų, vykęs žinomas istorijoje Saulės mūšis.

     Išvykos dalyviai surinko daugiau kaip 500 piešinių, apie 3000 fotonegatyvų, 500 dainų su melodijomis, apie 2500 puslapių aprašų, kelis šimtus dokumentų, apie 100 vertingų knygų.

     Išvykos dalyviai rajone suruošė būdingesnių piešinių, nuotraukų ir retų senienų parodą.

     Išvyka užbaigta, supažindinant visuomenę su darbo vaisiais. Ta proga Pociūnėlių pagyvenusių žmonių ansamblis atliko vaidinimą su dainomis ir šokiais. Buvo parodytas R. Onaičio sukurtas filmas "Derliaus šventė".

AR DAUG ŽVĖRIŲ LIETUVOS GIRIOSE?

     "Tiesoje" Lietuvos Medžiotojų ir žvėrių draugijos respublikinės tarybos pirmininkas Marijonas Kiela sako, kad šiemet Lietuvos giriose bus medžiojami briedžiai, stirnos, šernai, elniai. Elniai bus ne tik medžiojami, bet ir perkeliami j tuos respublikos miškus, kur jų yra mažiau. Taip pat bus gaudomi bebrai.

     1938 m. Dubysos upėje buvo sugautas paskutinis Lietuvoje bebras. Tarybų valdžios metais, susirūpinus šių vandens gyventojų globa, jų skaičius ėmė greit augti. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje jau buvo 7700 bebrų. Kai kur jie savo aštriais dantimis ėmė niokoti parkus ir pradėjo gadinti vandens užtvankas. Jie savo brangiu kailiu neatsilygina padarytų nuostolių ir todėl šiemet numatyta jų sumedžioti per tūkstantį.

     Lietuvos girios savo gamta yra labai palankios šernams, kurių šiandien priskaičiuojama apie 17 tūkstančių. Jie daug pridaro žalos kolūkiams, todėl šiemet užplanuota jų sumedžioti per 13 tūkstančių.

     1939 m. Lietuvos giriose gyveno 91 briedis, šiandien apie 8 tūkstančiai. Tikimasi ateityje turėti daugiau fazanų, nes jų atvežta iš ktiur 3200. Plečiant žemės ūkį, šiek tiek sumažėjo kiškių.

     Norint žvėris medžioti, būtina juos globoti ir pasirūpinti pašaru žiemai. Kiekvienam tūkstančiui hektarų miškų ploto Lietuvos giriose dabar įrengta po 1,1 hektaro pašarinių aikštelių.

DRAMOS MYLĖTOJŲ ŠVENTĖ

     Šiauliuose tris dienas vyko įprastinė dramos mylėtojų šventė, kurioje pasirodė scenos mėgėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Trakų, Panevėžio, Plungės ir kt. miestų. Laimėtojais tapo Klaipėdos ir Kauno dramos rateliai. Jų vadovai ir geriausieji vaidmenų atlikėjai apdovanoti.

PANEVĖŽIO TEATRAS LENINGRADE

     Leningrade panevėžiečiai viešėjo visą mėnesį. Leningrado spauda įvertino lietuvių teatralų sugebėjimus, nesigailėdama jiems pagyrimo. Panevėžio teatras vaidina literatūros ir muzikos kūrinius, įprasminančius asmenybės likimą, jos sudėtinguose savitarpio ryšiuose su gyvenimu.

     Leningrado spauda, vertindama pastatymus, atvežtus nuo Nevėžio prie Nevos krantų, pažymi jų aukštą sceninę kultūrą. Čia pasireiškė žymūs Lietuvos scenos meistrai: J. Miltinis, D. Banionis, J. Blėdis, G. Karka ir K. Vitkus.

•    Kolumbo vyčiai nukentėjusiems nuo gamtos nelaimių Philipinų gyventojams pasiryžo nusiųsti pagalbos už 38.000 dol.

•    Prancūzijos televizija susitarė su Izraelio televizija sudaryti 25 filmus iš Senojo Testamento. Kainuos 8 mil. dol.