Spausdinti

 ("Laiškų Lietuviams" konkurse V premiją laimėjęs rašinys) Rasa Miliauskaitė (15m.)

     Visiems yra žinoma, kad niekas negali sau pasirinkti tėvų. Jei prieš gimdama aš būčiau galėjus pasirinkti tėvus, tai būčiau pasirinkus tokius, kurie mane mylėtų ir saugotų.

     Tėvai, savo vaikus augindami, turi jiems parodyti daug meilės, supratimo ir, reikalui esant, padėti jiems įvairiuose rūpesčiuose. Kartais vaikai sako, kad tėvai nieko nesupranta ir neužjaučia jų jausmų. Bet reikia žinoti, kad visi tėvai vieną kartą buvo taip pat maži vaikai ir perėjo per tuos pačius augimo laipsnius, kaip ir mes. Tėvai visomis jėgomis stengėsi užauginti vaikus sveikus ir gerus, o vaikai apsisukę sako, kad tėvai jų nemyli ir jais nesirūpina.

     Aš norėčiau turėti tėvus, kurie mane pamokytų, jeigu darau ką nors bloga, ir pabartų, kad ateityje to vėl nepakartočiau. Kartais skaitai apie tėvus, kurie kasdien muša savo vaikus dėl to, kad jie verkia arba ko nors prašo. Tokie tėvai yra neverti turėti vaikų. Jei vaikas verkia, tai pašnekėk su juo, parodyk, kad jį supranti ir užjauti. Jeigu vaikas nori, kad tėvai jam būtų geri, tai ir jis jiems turi būti geras. Daugiausia viskas priklauso nuo šeimos. Šeima turi būti artima, ir vieni kitiems turi padėti. Jeigu vaikai ir tėvai gerai sugyvena, tai toji šeima bus laiminga.

     Štai receptas, kad šeima būtų linksma ir laiminga:

     Reikia paimti keturis puodukus meilės, tris šaukštus nuoširdumo, vieną puoduką teisingumo, dvi kvortas atleidimo ir dubenį juoko. Paskui viską sumaišyti ir pabarstyti linksmumu bei saulės spinduliais. Gausite tikrai laimingą šeimą. Mes kasdien pagal šį receptą gyvenam ir esame labai artima šeima. Nors Dievas man davė tėvus, visai manęs nepasiklausęs, bet jeigu būčiau galėjus pasirinkti, tai tikrai būčiau pasirinkus tuos pačius tėvus, kuriuos dabar turiu.