Spausdinti

Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

DZŪKIJOS SMILTYNUOSE GERIAUSIAI AUGA BULVĖS

     Lietuvoje pernai auginta 155 tūkstančiai hektarų bulvių. Bendrame plote 55 tūkstančiai hektarų, o 100.000 hektarų sudarė tarybinių ūkių darbininkų, kolūkiečių ir miestelių gyventojų apsodinti sklypeliai. "Tiesoje" rašoma, kad bulvės Lietuvos žmogaus maitinimuisi turi didelę reikšmę ir jos sudaro didesnę dalį jo valgiaraščio. "Tiesoje" siūloma per dieną suvalgyti po 200-300 gramų bulvių, nes jose daug krakmolo, baltymų ir įvairių vitaminų. Iš bulvių galima paruošti apie šimtą patiekalų. Pavasarį viename kvadratiniame hektare pasodinama apie 55-60 tūkstančių daigų, ir rudenį prikasama apie 200 centnerių bulvių. Suprantama, kad ne iš kiekvieno ūkio toks derlius gaunamas. Dzūkijos dirva yra smėlėta ir akmenuota. Kai kuriuose kolūkiuose iš hektaro prikasama tik 138, 151 ar 184 centneriai.

ALYTUS — DZŪKIJOS SOSTINĖ ARBA “DZŪKU DZYVAS”

     Prieš antrąjį karą Alytuje gyveno apie 5-6 tūkstančiai gyventojų. Šiandien iš aplinkinių kaimų ir miestelių Alytuje susirinko per penkiasdešimt tūkstančių dzūkų ir nedzūkų. Miestas apsuptas gražiausiu pušynu, pro kurį teka žaižaruojantis Nemunas. Alytus — Dzūkijos centras šiandien vienas iš didesnių Lietuvos pramonės miestų. Jame didžiulė medvilnės pramonė, kurioje dirba 5-6 tūkstančiai moterų. Gaminami šaldytuvai "Snaigės", kurie paplitę po visas "broliškas" respublikas, bet tik ne Lietuvoje. Didžiulė "Dainavos" siuvykla siuva madingus rūbus komunistams ir jų šeimoms, tik ne vargšui dzūkui. Miesto apylinkėse vyksta mikrorajoninė statyba. Čia butus ir kambarius turi mieste esančios pramonės prižiūrėtojai, dzūkų engėjai ir išnaudotojai. Vargšas dzūkas butą ar kambarį gali pasisamdyti tik per "juodąją prekybą".

     Komunistai giriasi kaip išmanydami. Rašo, kad Alytuje pastatys tūkstančio vietų žiūrovinį pastatą, kuriame bus vietos sportui, vaidinimams ir vandens laikyklai. Ant aukštesnių kalvų įrengs naują parką, kuriame bus miesto apžvalgos ratas, iš kurio matysis visas Alytus — Dzūkijos dzyvas. Komunistų pagyros, kuriomis jie apgaudinėja ir ramina pavergtus žmones!

     Senbuviai alytiškiai prie kiekvieno savo namuko pušų paunksmėje turi gėlių darželius, mirguliuojančias vandens trykšles. Vakare pavargę, grįžę iš įmonių, ir ištrūkę iš politinių pinklių, savo darbštumu ir užsispyrimu vėjo pustomam smėly sodus išaugino. Tai čia dzūkų dzyvai.

     Dzūkų vaizduotės lakumas ir grožio bei dainų pamėgimas išaugino Lietuvai daug menininkų, rašytojų ir poetų. Menininkai savo paveiksluose ryškiausiomis spalvomis, o rašytojai ir poetai gražiausiais žodžiais aprašė ir apdainavo Dzūkijos gamtą bei jos žmones. Vienas jau šių laikų dzūkas — poetas Alfonsas Maldonis yra laimėjęs 1965 m. LTSR respublikinę premiją už eilėraščius "Saulėti lietūs". Praėjusiais metais išspausdino poezijos knygą "Kelionė". Neseniai buvo suruoštas jo kūrybos vakaras, kuriame poeto eilėraščius skaitė novelės teatro aktorių trupė. Apie savo gimtąją Dzūkiją poetas Alfonsas Maldonis rašo:

     Plaukia salos žalianugarės,
     Taškos mažos žuvytės meldyne.
     Per vidudienį snaudžia karvės,
     Tešmenis vandenin paskandinę.

     Aš esu amžinai užprašytas
     Prie to ežero ir šilo,
     Kur tokie juokingai išdidūs
     Kaip klaustukai narai iškyla.

     Koksai aidas nusirita sodžiais.
     Kai vaikus vakare mamos šaukia.
     Šito krašto didingais žodžiais
     Mes lyg žemė medžiais apaugę...

     Dzūkija — baltas grikių balzamas.
     Upių vagos — lyg medžių rievės.
     Ir širdy taip ramu — lyg pasenus.
     Lyg iš užjūrių marių parėjus...

SKELBIMŲ PARODA

     Vilniaus Parodų rūmuose atidaryta respublikinė skelbimų paroda, kurioje dalyvauja 42 kūrėjai, parodydami 270 savo kūrinių, sukurtų per paskutiniuosius penkerius metus. Šie skelbimai yra iš įvairių gyvenimo sričių: politikos, švenčių, teatro, kino ir įvairių reklamų. Ypač daug skelbimų su paaiškinimais apie triukšmo, alkoholizmo, eismo saugumo taisyklių pažeidimo žalą. Kai kurie kviečia saugoti gamtą, paprastų žmonių papročius, stengiasi įdiegti meilę knygai ir menui. Skelbimams parinkti ypatingi pavadinimai: "Ilgai auga — greitai sudega", "Žmonės, saugokite taiką!", "Išgėrei taurelę — nė žingsnio į kelią", "Lašas po lašo ir akmenį pratašo", "Mylėk, globok, saugok!" ir kt. Jie yra trumpaamžiai: labai greit pakeičia vieni kitus, tačiau išlieka jų istorinė vertė. Jie yra gana skirtingo meninio lygio, bet kai kurie išlieka ateičiai kaip meno kūriniai. Jų meninė vertė nustatoma pagal minties aiškumą bei išraiškingumą. Juose atsispindi to meto būdingesni įvykiai. Geri skelbimai sukuriami dailės parodoms. Skelbimai — tai aikščių bei gatvių menas. Jie ne tik praneša ir paaiškina paskutines žinias bei įvykius, bet taip pat jas puošia.

     Šiandien skelbimai darosi lygiateisiai kitų dailės rūšių tarpe. Lietuvoje yra didelis būrys dailininkų, kurie juos gamina, o šie visuomenėje susilaukia vis didesnio įvertinimo.

     Pirmoji respublikinė skelbimų paroda įvyko 1967 m. Vilniuje. Joje buvo daug skelbimų, sukurtų Lietuvoje nuo dvidešimtojo amžiaus pradžios. Čia buvo galima pamatyti pirmuosius lietuviškus plakatus, sukurtus M. K. Čiurlionio, Žmuidzinavičiaus ir Rimšos.

LIETUVOJE DAUG AUTOMOBILIŲ NELAIMIŲ

     "Tiesoje" rašoma, kad susisiekimas Lietuvoje plečiamas daug sparčiau, negu spėjama prie jo prisitaikyti. Žmonės yra nedrausmingi, nesilaiko eismo taisyklių ir todėl įvyksta daug nelaimių. Pėstieji dar elgiasi taip, kaip prieš keletą dešimtmečių, kada pagrindinė susisiekimo priemonė buvo arklys ir pereiti skersai gatvę negrėsė gyvybei joks pavojus.

     1975 m. Lietuvoje buvo 6065 automobilių nelaimės. Jose žuvo 899 žmonės, sužeista 5220. Kasmet nelaimių ir žuvusių skaičius didėja. Daugelio nelaimių priežastis yra girtumas. Iš 600 pėsčiųjų vyrų, kurie ėjo skersai per gatves prieš arti atvažiuojantį automobilį, dėl kurių kaltės įvyko nelaimės, 400 buvo girti. Kas be ko, prie šių nelaimių prisidėjo taip pat ir neblaivūs automobilių vairuotojai.

     Pagal "Tiesą" visos nelaimės įvyksta dėl vairavimo ir eismo kultūros stokos. Šias nelaimes gali pašalinti tik komjaunimo ir pionierių organizacijos, kurios ruošia renginius bei konkursus apie saugų eismą. Komunistiškas jaunimas kovoja už žmogaus sveikatą ir gyvybę. Šią kovą jie lygina su žmogaus neraštingumu, nes nesugebantis tinkamai elgtis gatvėje ar kelyje žmogus atrodo kaip tamsuolis.

MENININKŲ RŪMAI VILNIUJE

     Kiekviena valstybė nuo senų laikų savo sostinėje turėjo rūmus, kurie buvo tos valstybės pasididžiavimas. Mūsų laikais šiuose rūmuose saugoma meno, istorijos ir karo senienos. Vilniuje toks pastatas buvo universiteto apylinkėje, vadinamas vyskupų rūmais. Vartai iš Universiteto gatvės įveda į vieną didžiausių Vilniuje senovinių rūmų kiemą. Šių rūmų istorija labai sena. 1387 m. vasario 17 d. Jogaila šalia Goštauto žemės dovanojo sklypą Vilniaus vyskupams, kurie netrukus pasistatė rūmus. Statant šį pastatą, buvo išlaikyta Vakarų Europoje įsigalėjęs vyskupų rūmų savotiškas statybos būdas: dviejų aukštų pastatas su keturiais bokšteliais kampuose.

     Atnaujinant šiuos rūmus, buvo stengtasi nepažeisti jų pirmykščio pavidalo, todėl šiam darbui buvo pakviesti istorikai, architektai, inžinieriai ir menininkai, kurie išdirbo daug valandų. Siauruose pastato perėjimuose buvo palikta seniausios plytų mūro nuotrupos. Manoma, kad tai dar Jogailos laikų mūras. Vienoje pastato salėje nuėmus netikrus skliautus, buvo rasta sieninė tapyba su girliandų ir akanto lapų piešiniais. Ši tapyba atnaujinta. Architektūriniu požiūriu vertingiausios penkios salės, esančios antrame aukšte. Jos yra vėlyvojo klasicizmo —-ampyro — stiliaus. Pagrindinio pastato ilgis yra 82 metrai, plotis — 32. Tvarkomas taip pat pasagos pavidalo kiemas, kuriame numatoma vasarą įvairūs renginiai, parke manoma atidaryti skulptūrų parodą. Rūmų kavinėje darys susirinkimus Lietuvos menininkai, salėse vyks įvairūs suvažiavimai ir pramogos bei menininkų susitikimai su visuomene.

LIETUVOS UPĖS BEI EŽERAI

     Lietuvoje yra apie 2500 ežerų, kurių kiekvieno plotas didesnis už vieną hektarą, ir apie 1500 mažesnių ežerėlių. Bendras ežerų paviršiaus plotas — 900 kvadratinių kilometrų. Jie sudaro vieną ir pusę procento Lietuvos respublikos ploto.

     Didžiausias yra Drūkšių ežeras — 4500 hektarų, o giliausias — Tauragno ežeras — 61 metras.

     Bendras upių ir upelių ilgis Lietuvoje sudaro 64 tūkstančius kilometrų. Kiekviename kvadratiniame kilometre yra vidutiniškai po vieną upelio ar upės kilometrą. Visų upių

     Lietuvos respublikoje paviršiaus plotas sudaro 200 kvadratinių kilometrų. Ilgiausias — 937 km (Lietuvos respublikoje — 475 km) ir plačiausias — upių tėvas Nemunas.

     Požeminio vandens išnaudojamos atsargos Lietuvoje siekia tris milijonus du šimtus tūkstančių kubinių metrų per parą.

     Pirmas vandentiekis buvo pravestas Vilniuje 1536 m. 1912 m. Vilniuje pradėta centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos statyba. Kaune vandentiekis įrengtas 1929 m., Druskininkuose — 1932, Šiauliuose — 1935 m.

     Pirmieji arteziniai gręžiniai vandeniui gauti padaryti Vilniuje 1892-93 m. Pirmieji gręžiniai centralizuotam vandentiekiui padaryti Klaipėdoje 1899 m.

     Galingiausi gręžiniai veikia Klaipėdoje ir Kaišiadoryse. Iš jų per valandą gaunama 300 kubinių metrų vandens. Pats giliausias Lietuvoje vandens teikimui artezinis gręžinys yra Joniškyje — 330 m.

     Vandentiekio tinklų ilgis Lietuvoje yra 1875 km. Vienas Lietuvos miesto gyventojas per parą sunaudoja po 217 litrų vandens.

     Pats skaniausias vanduo yra iš giliausių gręžinių. Vandeningiausi sluoksniai užtinkami pris Ignalinos, o šykščiausi ties Raseiniais.

IŠ SATYROS IR JUMORO ŽURNALO “ŠLUOTOS”:

Paradoksas: — Kuo ilgesnis liežuvis, tuo sunkiau jį prikąsti.

Kantrybė: — Vagis nesilaužė pro atviras duris: palaukdavo, kol išeidami užrakins, įdomioji chemija: — Baltą paversti juodu lengviausia liežuviu.

Saugumo technika: — Neatsidurk po kito batu.

Šauksmas tyruose: — Besistengdamas paimti iš gyvenimo viską, ar pagalvoji, kad jį skurdini.

AIŠKINAMASIS ŽODYNĖLIS:

Nuvynioti — nugirdyti vynu.

Pirštinė — įpiršta (įsiūlyta) degtinės stiklinė. Plaukikas — ilgaplaukis jaunuolis.

Rūkykla — rūkanti mergina.

Skatikas — skatinantis išgerti.

Suktinis — nusuktas nuo pirkėjo rublis.

Suktukas — išsisukinėjantis nuo alimentų vyrukas.

Virtinė — išvirtusių gėrėjų kompanija.

LIETUVOJE IŠLEISTAS “ŠIAURĖS RYTŲ DŪNININKU ŠNEKTŲ ŽODYNAS”

     Šį žodyną sudarė Vytautas Vitkauskas, šiuo leidiniu pradėdamas mūsų tarminių žodžių tyrinėjimą. Tai nauja lietuvių kalbos mokslo šakos pradžia. Šiame žodyne randame lietuvių kalbos neišsemiamą žodingumą mūsų tarmėse. Šis veikalas yra ilgų metų ir sunkaus darbo vaisius. Autorius kruopščiai rinkdamas bei tyrinėdamas savo gimtojo krašto — rytinių žemaičių tarmės šnektų žodžius, turėjo susidaręs 50 tūkstančių lapelių kartoteką.

     Iki šiandien lietuviai neturėjo išsispausdinę nė vieno tarminio žodyno. Jaunoji karta kalba bendrine kalba ir nebeperima seniau vartotų žodžių.