J. VENCKUS, S.J.

     Naujaisiais laikais pasižymėjo du žmonės, žinomi rašytojai: Mark Twain (1835 -1910) ir George Bernard Shaw (1856-1950). Jie pagarsėjo savo satyromis, ironija ir anekdotais. Keliais žodžiais jie puikiai galėdavo pajuokti gyvenimo reiškinius ir žmonių silpnybes. Nuo jų ironijos ir patys švenčiausi religijos dalykai nebuvo saugūs. Bet tai būdavo taip sąmoningai išreikšta, kad žmonės nesipiktindavo ir neužsigaudavo. Žmonės už gerą juoką gali brangiai mokėti ir daug atleisti. Geru juoku galima daug tiesos pasakyti ir pamokyti. Ir lotynų priežodis sako: "Et jocando potest veritas dici — Ir juokais galima pasakyti tiesą".

Bernard Shaw

     G. B. Shaw yra vadinamas "šimtmečio žmogumi", nes visa savo veikla ir ypač dramomis, kurių parašė 54, jis, galima sakyti, valdė visą šimtmetį. Kai kurie jį lygina su Šekspyru. Per visą savo ilgą amžių (peržengė 94 metus) jis daug rašė ir daug veikė. Ne visi su viskuo sutinka, ką jis darė, rašė ar sakė, bet visi jį laiko genijum.

JAUNYSTĖ

     G. B. Shaw gimė 1856 m. liepos 26 d. Dubline, Airijoje. Šeima nebuvo kilusi iš tikrų senųjų airių, bet garsaus Cromwellio XVI šimtmetyje buvo atsiųsta į Airiją. Tada būdavo į Airiją siunčiami iš Anglijos ir Škotijos žmonės, kad airius paverstų protestantais. Jie, valdžios palaikomi ir globojami, save laikė aristokratais, aukštesniais už airius, gyvendami tarp neturtingų airių katalikų. Jie buvo lyg kokia valdžios įgula jai nepalankiame airių krašte. Jie buvo aršūs ir fanatiški Kalvino tipo protestantai, labai nekentė katalikų, juos paniekinančiai vadindami "papistais". Pats Shaw sako, kad ir jo dėdė kiekvieną kartą nusispiaudavo, kai tik paminėdavo katalikus. Jie taip pat vadinami puritonais, kurie pagarsėjo ir Amerikoje. Bostone jie buvo uždraudę švęsti Kalėdas. Shaw sako, kad airių protestantizmas nebuvęs religija, o tik karingas frontas prieš katalikus. Tai matome ir dabar Belfaste.

     Jo tėvas priklausė aukštesnei klasei. Jis nei pats nedraugavo, nei vaikams neleido draugauti su airiais katalikais, paprastais darbininkais. Pradžioje tėvas buvo valdininkas, paskui prekybininkas, bet prekyba jam nelabai sekėsi. Airijoje yra sakoma, kad reikia gerti, nes klimatas šaltas, tad reikia pasišildyti. Tėvas "besišildydamas" tapo tikru alkoholiku, kas visai šeimai atnešė didelę nelaimę, suardė jų gyvenimą ir ateitį. Tačiau tėvas buvo gabus, mėgo humorą, bet gyvenime nebuvo praktiškas. Jo niekas negerbė, visi jį vadindavo "vargšu girtuokliu".

     Motina Elizabeth Lucinda Gurly buvo paveldėjusi iš savo motinos daug turto, bet jos tėvas, mėgęs kortuoti, pralošė ne tik savo, bet ir dukters turtą. Elizabeth išėjo gyventi pas savo tetą. Būdama 21 metų amžiaus netikėtai sutiko George Shaw ir už jo ištekėjo. Moterystė nuo pat pradžios buvo nelaiminga. Juodu susilaukė trijų vaikų, bet motina, negalėdama sugyventi su girtuokliu vyru, paliko vaikus tarnaitei ir išėjo. Bernard Shaw labai peikė savo motiną, vadindamas ją ir bloga motina, ir bloga žmona. Ji daugiau domėjosi muzika, negu savo vaikais. Pagaliau, palikusi šeimą, išėjo gyventi pas muzikos mokytoją Vandeleur Lee. Bet gal tas motinos domėjimasis muzika ir Bernardą palenkė prie muzikos. Jis neblogai dainavo ir puikiai skambino pianinu. Vėliau buvo geras muzikos kritikas, už savo straipsnius gaudamas didelius honorarus. Būdamas geras muzikas, galėjo įnešti tam tikro muzikinio įvairumo ir į savo dramas. 

MOKSLAS

     Vaikas be šeimos drausmės ir pagalbos perėjo keturias mokyklas ir niekur nei pats mokėsi, nei draugams leido mokytis. Tad nenuostabu, kad buvo varomas iš vienos mokyklos į kitą. Buvo patekęs net į vieną katalikišką mokyklą. Vėliau, jau suaugęs, peikė du dalykus: šeimą ir mokyklą. Būdamas socialistas, siekė, kad būtų įvestas įstatymas atimti vaikus iš šeimų ir atiduoti auklėti valdžiai. Tai buvo jo nelaimingos šeimos įtaka. Mokyklas jis vadino "nuisance". Visados sakydavo, kad galima tik tai išmokti, kas įdomu. Būdamas 13 m. berniukas, palieka mokyklą ir kitais metais gauna tarnybą vienoje agentūroje, kur turi lankyti darbininkų lūšnas ir matyti jų vargingą gyvenimą. Sužinojo, kad socialistai rūpinasi darbininkų reikalais, todėl tampa socialistu.

     Motina su dukromis, Lucy ir Agnes, buvo išvykę iš Dublino gyventi Londone, kur jau pirmiau buvo atvykęs ir muzikos mokytojas Vandeleur Lee. Pagaliau čia atvyko ir Bernardas. Pradėjo rašyti muzikos kritiką laikraščiams, o vėliau ir dramos kritiką. Tokiu būdu galėjo jau ir šeimai padėti, nes iki šiol vis gyveno iš savo motinos muzikos pamokų. Taip pat jam padėdavo ir sesuo Liucija. Sesuo Agnė anksti mirė džiova. Jis parašė ir penkias noveles. Nusiuntė jas įvairiems laikraščiams Anglijoje ir Amerikoje, bet niekas jų nespausdino. Tik vėliau, kai Bernardas Shaw jau pagarsėjo, jos buvo išspausdintos.

B. SHAW ŠEIMOS GYVENIMAS

     Bernardas Shaw buvo aukštas, puikus vyras, užsiauginęs gražią raudoną barzdą. Moterys jį labai mėgo, nes joms patiko jo minties žiežirbos, juokai ir anekdotai. Taip pat ir jis mėgo moteris — buvo savotiškas donžuanas. Su moterimis draugauti jam buvo naudinga — jam buvo reikalingi charakteriai rašomiems veikalams. Tad jis moterimis labai domėjosi ir jas studijavo, bet niekad nemanė vesti, nes vedybas laikė vergija. Jis norėjo visiškos laisvės. Jis nemėgo organizuoto komercinio sporto, bet dažnai važinėdavo dviračiu. Kartą važiuodamas dviračiu, krito ir susilaužė koją. Ilgai gulėjo ligoninėje, o paskui turėjo vaikščioti su lazdomis. Atsirado viena moteris, kuri jį labai nuoširdžiai slaugė. Jis ją pamilo ir 1898 m. vedė. Jo busimoji žmona Charlotte Townshend dar prieš vedybas pateikė sąlygą, kad juodu susituokę niekad lytiškai nesantykiaus, gyvens kaip brolis su seseria. Jis sutiko. Taip juodu išgyveno 45 metus. Jų moterystė buvo laiminga. Kai ji susirgo kaulų liga, jis įnešė į jos kambarį pianiną ir dažnai skambindavo tuos kūrinius, kuriuos ji labiausiai mėgo. Nežinia, kas būtų buvę iš Bernardo Shaw be jo mylimos Charlottes. Ji sutiko jį netvarkingą, blogai apsirengusį, vaikščiojantį su lazdomis, bet iš jo padarė elegantišką džentelmeną.

     Būdamas 25 m. amžiaus, Shaw apsisprendė būti visišku abstinentu ir vegetaru: negėrė jokio alkoholio ir nevalgė jokios mėses nei žuvies. Jis manė, kad nevalgydamas mėsos, labiau sudvasiškės, bus kūrybingesnis. Jis pasakodavo, kad jam mirus, nelydės jo puikios karietos su garsiais žmonėmis, bet lydės jaučiai, avys, vištos, kalakutai ir visas akvariumas žuvų iš dėkingumo, kad jis jų nevalgė. Jis sakydavo, kad vegetarai yra visai kitokie žmonės: jie kitaip jaučia, kitaip kenčia ir kitaip myli. Taip gyvendamas, jis tikėjosi sulaukti 100 metų. Nedaug tetrūko — mirė 94 m. amžiaus.

DRAMATURGAS

     Kaip jau minėjome, B. Shaw parašė 54 dramas. Ne visos anų laikų publikai vienodai patiko. Pirmoji drama "Widower's Houses" buvo parašyta 1892 m. Anglijoje buvo susikūrusi tam tikra klasė, vadinama proletariatu. Shaw dažnai lankė Dubline ir kitur darbininkų lūšnas ir matė visą jų neturtą. Jis uoliai skaitė Markso "Kapitalą" ir komunistų "Manifestą". Buvo gerai susipažinęs su Pierre Proudhon raštais: "Kas yra neturtas" (1840) ir "Neturto filosofija" (1845). Shaw tas mintis savo dramose pavertė ugningomis, jos kaitino darbininkų širdis. Paskui parašė kitą dramą "Mrs. Warren's Profession". Čia jis apgailestavo baltąsias verges, prostitutes. Jis drąsiai kėlė visuomenės žaizdas ir kaltino kapitalizmą. Jis, kaip ir Proudhon, sakė, kad kapitalistų turtas yra pavogtas iš darbininkų. Jeigu nori, kad nebūtų prostitucijos, duok mergaitėms geresnį uždarbį. Įdomi jo drama yra "Man and Superman", kur jis įrodinėja, kad dabartinis žmogus gali pavirsti antžmogiu. Tai pasiekti jis gali mokslu, menu, muzika, gamtos grožiu. Kitas būdas žmogui pavirsti antžmogiu yra natūrali selekcija, atrenkant talentingus žmones.

     Kai 1920 m. Joana dArc buvo paskelbta šventąja, Shaw parašė apie ją dramą. Įdomu, kad ši drama apie katalikų šventąją yra laikoma geriausia iš visų jo parašytų dramų. Shaw dramų charakteriai nėra tokie individualūs, kaip pvz. Šekspyro raštuose, bet jis daugiau dėmesio visuomet kreipia į socialinius charakterius.

MODERNUS ŽMOGUS

     Daugeliu klausimų B. Shaw mintys buvo labai modernios. Pvz. religiją jis dalina į dvi šakas: organizuotą ir neorganizuotą. Tipiškai organizuota religija yra katalikų religija, turinti aiškiai nustatytą pasaulėžiūrą, kurios kiekvienas turi laikytis. Kita religija yra neorganizuota, ji neturi aiškios pasaulėžiūros, bet gali turėti kitų įvairių religinių elementų. Todėl tokių žmonių negalima laikyti netikinčiais. Mes gyvename pluralistinėje visuomenėje, kur yra visokių grupių su įvairiomis pasaulėžiūromis, kurias reikia respektuoti.

     B. Shaw buvo tikras moters laisvių (Women's Lib) skelbėjas. Jis mano, kad visuomenė per daug reikalauja iš moters — pagimdyti ir išauginti vaiką. Valdžia turėtų mokėti kiekvienai motinai už vaiko pagimdymą ir išauginimą bent 10.000 dolerių.

     Kai B. Shaw nukritęs nuo dviračio susilaužė koją, labai ilgai sirgo ir turėjo progos pažinti daugelį gydytojų. Jis jiems priekaištauja, kad per brangiai iš pacientų ima už savo patarnavimus. Juk ir paprasti darbininkai tarnauja visuomenei, bet kiek jie gauna algos, palyginus su gydytojais? Tie žmonės dažnai kenčia ir negauna gydytojo patarnavimo, nes neturi iš ko jam užmokėti. Jo mintys privedė Angliją prie socialinės medicinos.

     Įdomu, kad Shaw, toks pažangus žmogus, nepripažino darvinizmo. Jam nepatiko jo materializmas. Jis buvo nusistatęs ir prieš Freudo psichoanalizę su sekso per dideliu iškėlimu. Jis vertino žmogaus kūrybinę pažangą ir manė, kad žmogus savo pastangomis gali labai daug pasiekti ir padaryti gyvenimą daug gražesnį.

GYVENIMO PABAIGA

     B. Shaw kūrybinis laikotarpis prasidėjo gana vėlai — tik po 30 metų. Gal dėl to, kad jis neturėjo universitetinio išsilavinimo. Reikalingų žinių įsigijo jis pats besimokydamas ir labai daug skaitydamas. Daugiausia jis išmoko iš gyvenimo patirties. Geriausias dramas parašė, jau peržengęs 60 m. amžiaus. Paskui jo kūryba jau pradėjo menkėti, bet visą gyvenimą iki mirties daug dirbo. Visuomet su savimi turėdavo užrašų knygelę ir viską žymėdavosi ir traukinyje, ir autobuse, ir vaikščiodamas. Religijos atžvilgiu nieko bendro neturėjo su protestantizmu. Jis vertino kai kurias katalikų religijos vertybes. Paskutiniuoju metu buvo atrasta jo korespondencija su viena katalike vienuole. Jam tai buvo naujas, įdomus moters tipas. Ji atrodė jam lyg kokia skaisti vaidilutė. Tokio moters tipo dar jis nebuvo aprašęs savo dramose.

     Jis buvo visų gerbiamas, bet ne visų mylimas. 1925 m. gavo Nobelio premiją, bet pinigų nepriėmė. Jam prikišama, kad buvęs pilnas puikybės, visur ieškodavęs garbės. Kiti mano, kad tai nebuvusi tuščia puikybė, bet visa tai darydavęs dėl propagandos, norėdamas, kad žmonės juo labiau susidomėtų ir daugiau skaitytų jo raštus.

     Mirė 1950 m. lapkričio mėn. 2 d. Testamente reikalavo, kad jo kūną sudegintų, pelenus sumaišytų su žmonos pelenais ir lietingą dieną išbarstytų parke. Gal tai buvo noras simboliškai pasilikti kartu su savo mylima žmona.

     Nors B. Shaw, kaip ir kiekvieno genijaus, gyvenime buvo daug keistenybių, bet vis dėlto reikia pripažinti, kad jis savo gyvenimu ir savo raštais labai praturtino pasaulį.