JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Jau tik pora mėnesių teliko iki 41-ojo Tarptautinio Eucharistinio kongreso, kuris bus Filadelfijoje rugpiūčio 1 - 8 d. Jungtinės Amerikos Valstybės šiais metais švenčia savo 200 metų nepriklausomybės sukaktį, tad kaip tik dėl to yra prasminga čia ruošti eucharistinį kongresą, tą įspūdingą tikėjimo manifestaciją. Gal būt, tai bus gera proga sustiprinti Amerikos gyventojų tikėjimą, kuris, panašiai kaip ir daugelyje kitų šalių, šiandien pergyvena nemažą krizę. Statistikos sako, kad iš 48 milijonų JAV katalikų maždaug tik pusė sekmadieniais dalyvauja mišiose. Maždaug pusė visų JAV gyventojų neturi ryšių su jokia religija. Jeigu Indijoje ir kituose Azijos kraštuose milijonai žmonių miršta badu, tai čia, materialinėmis gėrybėmis pertekusioje Amerikoje, milijonai kenčia baisų dvasinį badą.

     Visų eucharistinių kongresų pagrindinis tikslas yra sustiprinti žmonių tikėjimą, ypač Eucharistijos supratimą. Šis eucharistinis kongresas gal bus tuo skirtingas nuo kitų, kad jis bus ekumeninio pobūdžio. Jame dalyvaus ne tik katalikai, bet ir kitų krikščioniškųjų grupių tikintieji. Kongresui organizuoti yra sudaryta 10 įvairių komitetų. Vienas komitetas specialiai rūpinasi kitų krikščioniškų bažnyčių dalyvavimu kongrese. Šiame komitete dirba episkopalų, liuteronų, ortodoksų ir kitų tikybų aukštieji dvasininkai.

     Praėjusiame tarptautiniame eucharistiniame kongrese Melbourne, Australijoje, buvo apie pusantro milijono dalyvių. Panašus tikinčiųjų skaičius gal suplauks ir į Filadelfiją. Kas planuoja šiame kongrese dalyvauti, jau dabar turėtų rūpintis, kaip nuvažiuos, kur apsistos, kokiuose įvykiuose dalyvaus ir t.t. Savaime suprantama, kad rasti vietos viešbučiuose bus be galo sunku. Geriausia stengtis susirasti vietą pas privačius asmenis.

     Šio kongreso pagrindinė tema yra: "Eucharistija ir žmonijos alkis". Tas žmonijos alkis pastebimas įvairiose srityse. Ji alksta Dievo, duonos, laisvės, teisingumo, tiesos, supratimo, taikos.

     Kongresas prasidės rugpjūčio 1 d., sekmadienį. 12 val. Šv. Petro ir Pauliaus katedroje bus iškilmingas atidarymas, o vakare — didinga procesija su degančiomis žvakėmis. Kiekvienai savaitės dienai yra numatyta speciali tema.

     Pirmadienis — šeimos diena. Čia bus prisiminti visi pasaulyje badaujantieji.

     Antradienis — kenčiančiųjų diena. Pasaulyje yra daug kenčiančiųjų: seneliai, ligoniai, visų apleistieji vieniši žmonės, persekiojamieji už savo įsitikinimus. Už juos visus bus atnašaujamos mišios.

     Trečiadienis — dvasiškijos diena. Dabar labai mažėja pašaukimai į kunigų ar vienuolių luomą. Bus organizuojamos specialios pamaldos už pašaukimus į dvasinį luomą.

     Ketvirtadienis — ekumeninė diena. Po II Vatikano susirinkimo toji ekumeninė dvasia mūsų Bažnyčioje yra labai gyva. Bus pabrėžtas reikalas mums visiems jungtis į vieną tikinčiųjų bendruomenę, nežiūrint kai kurių tikėjimo skirtingumų. Bus bendros įvairių krikščionių tikybų pamaldos.

     Penktadienis — jaunimo diena. Ne be reikalo visi taip yra susirūpinę jaunimu. Juk nuo jo priklauso mūsų visokeriopa ateitis. Jeigu visa žmonija dabar yra daugiau ar mažiau pasimetusi, tai ypač jaunimas. Negalim sakyti, kad jis būtų be idealų. Oi ne! Jis ieško tiesos. Tad kongresas ir melsis, kad jis tą tiesą surastų.

     Šeštadienis — visos žmonijos diena. Čia bus pabrėžtas Bažnyčios visuotinumas ir meldžiamasi už vienybę, už visų santaiką ir bendradarbiavimą, siekiant tų pačių idealų.

     Sekmadienis — uždarymo ir padėkos diena. Į J. F. Kennedy stadioną susirinks apie ketvirtis milijono žmonių dar kartą prisiminti visas kongreso intencijas ir padėkoti Dievui už Eucharistiją, už atėjimą Išganytojo ir už visas jo suteiktas bei nuolat teikiamas malones. Kažin ar galima įsivaizduoti, koks didingas bus vaizdas, kai popiečio mišiose 250.000 žmonių minia kalbės tas pačias maldas ir dalinsis ta pačia eucharistine duona! Jeigu kongreso paskaitos, konferencijos ir kitos įvairios pamaldos nepatrauks arčiau Dievo užkietėjusių širdžių, tai ši didinga manifestacija galės suminkštinti ir kiečiausias širdis. Čia kiekvienas pajus mūsų tikėjimo galybę ir didingumą.

     Pageidaujama, kad ir visose parapijose kongreso dienomis būtų organizuojamos panašios pamaldos tiems, kurie negalės kongrese dalyvauti. Kongrese dalyvauti rengiasi ir daug lietuvių. Yra specialus komitetas, kuris rūpinasi mūsų reikalais. Bus stengiamasi kongreso dalyvius supažindinti su mūsų tautos kančiomis ir dvasiniu alkiu. Apie lietuvių dalyvavimą ir planus kongrese mūsų spauda nuolat informuos.

     Nereikia manyti, kad kongrese per visą savaitę nieko daugiau nebus, tik maldos ir pamaldos. Jo programa bus labai įvairi ir įdomi. Bus stengiamasi parodyti, kad Dievą garbinti galima visokiais būdais, kaip labai gražiai išreiškia 150 psalmė:

     Šlovinkit Dievą Šventovėj,
     šlovinkit jį dangaus skliauto aukštybėj.
     Šlovinkit jį dėl jo didžių žygių,
     šlovinkit jo begalinę didybę.
     Šlovinkit Viešpatį, gaudūs trimitai,
     šlovinkit, arfos ir kankliai.
     Šlovinkit Viešpatį, būgnai ir chorai,
     šlovinkit stygos, šlovinkit vamzdžiai!
     Šlovinkit Viešpatį, cimbolai skambieji,
     šlovinkit Dievą, cimbolai žvangieji!
     Tešlovina Viešpatį visa, kas gyva!

     Tad kongrese kiekvieną dieną bus įvairių koncertų, į kuriuos bus įtrauktos didžiausios meninės jėgos: orkestrai, solistai, baletai, chorai. Toji savaitė tai bus gražus himnas visatos Kūrėjui ir nuoširdi padėka pasaulio Išganytojui.

Jeigu Kristus pradėtų rašyti į uždraustųjų knygų indeksą jo mokslui priešingas knygas, kažin ar ten nepatektų kai kurių mūsų žinomų moralistų ir asketų veikalai?...