Spausdinti

A. SAULAITIS, S.J.

     Kai prieš penkiolika metų, 1962 m. spalio mėn. 2 d., visose bažnyčiose skambėjo varpai, skelbdami Vatikano II suvažiavimo pradžią, pusė pasaulio dabartinių gyventojų dar nebuvo gimę arba buvo tik kūdikiai. Per tą laiką užaugusiai ar tebeaugančiai kartai liturginiai ir kiti Bažnyčios atsinaujinimo pakeitimai visai suprantami. Tik vyresnieji jaučia tam tikrą įtampą tarp įprastinės ir atsinaujinančios Bažnyčios. Kurgi rasi saugią priebėgą, jeigu net religija kinta šiame nepastoviame pasaulyje? (Kol Dievo ir artimo meilės įstatymas nepanaikintas, atrodo, dar lieka esminių dalykų nepakeistų).

     Kai 1969 metais moderniausiojo krašto pasaulyje astronautai išlipo mėnulyje, tokie "atsilikę" kraštai kaip Šiaurės Afrika, Bolivija, Urugvajus įvedė savo vyskupijose paprotį šv. Komuniją dalinti į žmonių rankas. Vienas pagrindinių svarstybų 1977 m. gegužės mėn. JAV vyskupų konferencijoje lietė šį reikalą, ir nuo 1977 rudens iki 1978 vasaros krašto vyskupijos prisitaiko prie šv. Tėvo leidimo, rūpestingai ragindamos kunigus paruošti savo parapijų tikinčiuosius naujovei, kuri Bažnyčioje buvo kasdienybė iki IX amžiaus. Tur būt, visi "Laiškų lietuviams" skaitytojai, išskyrus lietuvius Jungtinėse Valstybėse, gyvena kraštuose, kuriuose tikintieji jau įpratę Komuniją rankoje priimti. Moderniausias kraštas, pakeitęs pasaulio ekonomiją, mediciną, mokslą, pramonę, techniką, neramiai laukia vėliausio liturginio pakeitimo.

     Komunija rankoje, kaip ir daugumas bažnytinio atsinaujinimo reiškinių, žmonėse jau randa paruoštą dirvą. Kai "senais laikais" katalikai kreivai žiūrėdavo į kitatikius, daug kas jautė, kad tokia laikysena neišreiškia visa tai, ką Kristus norėjo pasakyti apie žmonių tarpusavio santykius. Daug kas jau ėjo į kitatikių šventyklas draugų vestuvėm ar kitom šventėm, kai buvo pasakyta, kad tai nebėra "baisu". Kai šv. Tėvas 1950 m. ruošėsi paskelbti tikėjimo tiesa Marijos į dangų ėmimą, jis atsiklausė visų vyskupų: ką tiki jūsų žmonės? Ir vieningai iš visų pasaulio pakraščių sugrįžo vienas tik atsakymas: visi tiki, kad Marija paimta į dangų su kūnu ir siela. Tada popiežius paskelbė "naują" Marijos dogmą. Žolinė seniai švenčiama Rytų ir Vakarų Bažnyčioje.

     JAV Vyskupų konferencijos išleistas raštas paaiškina, kad Komunija pradėta dalinti burnon tada, kai ostijos tapo mažytės, o didi pagarba, jaučiama Švenčiausiajam Sakramentui, privedė prie labai retos Komunijos (taip kad buvo paskelbtas įstatymas, jog katalikas turįs bent kartą per metus šv. Komuniją priimti). Pagrindinio Eucharistijos simbolio — duonos laužymas ir valgymas, kaip ir gėrimas iš taurės, perėjo beveik visai į kunigo veiksmą.

     Atsinaujindama Bažnyčia nori, kad tikėjimo simboliai išryškėtų pačiu ženklu ir jo bendruomenine reikšme. Kai seniau ligonis būdavo patepamas privačiau, šiandien sukviečiama visa šeimyna, kol asmuo dar gali kalbėti, kad visi dalyvautų. Susitaikymo (seniau, Atgailos) sakramento apeigos tampa ne tik viešesnės, bet ir norima, kad būtų matomas koks nors ženklas, kaip ir kituose sakramentuose (rankų uždėjimas).

     Tas pats ir su šv. Komunija. Jau eilė metų net reikalaujama, kad ostijos būtų panašesnės į duoną. Kažkas net yra išsireiškęs, kad lengviau tikėti, kad duona tampa Kristaus Kūnu, negu tikėti, kad plonytis paplotėlis yra duona. Todėl jau dešimtį metų JAV parapijose vis einama prie storesnių, didesnių ir neblukintų kviečių ostijų, kurios išreikštų valgymo ir laužymo simbolį.

     "Imkite ir valgykite", sako Jėzus. Kai vyskupijose įvedamas tradicinis būdas Komunijai priimti, tikintieji sudės savo rankas, į kunigo žodžius "Kristaus Kūnas" atsakys "Amen" ir rankon paims Duona, ją patys įsidėdami burnon ir valgydami — jeigu nori, nes paliekama tikinčiajam laisvė Komuniją priimti, kaip jam patogiau: ar viduramžių būdu, ar seniausiu ir moderniškiausių. Svarbiausia, pabrėžia vyskupų leidinys, yra pagarbus artumas Dievui.

     Rugsėjo mėnesio "Catholic Digest" yra rašinėlis motinos, kuri daug apie tikėjimą išmoko iš vaikų. Vaikams nė nereikia aiškinti apie Komuniją rankoje, jie savaime pagarbiai supranta, kad jie priklauso Dievo tautai ir kad kiekvieno kūnas ir dvasia yra verti pagarbos. Tėvai ir kiti suaugusieji tai pajus, kai vaikai JAV-se Komuniją priims į rankas per ateinančius mėnesius.