J. VENCKUS, S.J.

     Vėl ateina Kalėdos, vėl sušvinta eglutės namuose ir prie namų. Tikinčiam žmogui Kalėdos primena, kad pats Dievas atėjo į šį pasaulį ir tapo tokiu žmogumi kaip mes. Jis yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Vėliau Kristus sakys, jog į pasaulį jis atėjo ne tam, kad mes jam tarnautume, bet kad jis mums tarnautų. Jis nori, kad pasaulis turėtų tikra taiką ir ramybę, nors ir žvangėtų ginklai.

     Kai kurie klausia, ar tikėjimas žmones padaro geresnius. Kai kurie mano, kad tik mokslas gali patobulinti ir pagerinti žmogaus gyvenimą. Bet ne vienas mokslininkas yra įrodęs, kad kartais tikėjimas daug daugiau padeda žmogui įvairiose srityse negu mokslas. John Hopkins universiteto profesorių grupė nutarė pastudijuoti ryšį tarp medicinos ir tikėjimo. Jie studijavo žmones, kurie eina į bažnyčią ir kurie neina. Statistika parodė, kad žmonės, kurie eina į bažnyčią, turi mažiau visokių ligų, pvz. vėžio, širdies sutrikimų, arteriosklerozės. Kaip tai išaiškinti? Manoma, kad žmonės, kurie eina į bažnyčią, ir kitose gyvenimo srityse yra rūpestingi ir tvarkingi, kas juos apsaugo nuo daugelio fizinių sutrikimų. Žinoma, jiems daugiau padeda ir Dievo malonė.

     Evangelija nesako, kada Kristus gimė: nemini nei metų, nei mėnesio, nei dienos. Evangelija nėra kokia nors Kristaus biografija, bet lyg katekizmas tiems, kurie nori tapti krikščionimis. Be to, kai Kristus gimė, niekas juo nesirūpino. Žydai į tai nekreipė jokio dėmesio, o krikščionių dar nebuvo. Romėnai skaičiavo metus nuo Romos įkūrimo — Ab Urbe Condita (AUC). Padaugėję krikščionys jau nebenorėjo pagoniško kalendoriaus. Pirmasis, panorėjęs įvesti krikščionišką kalendorių, buvo Dionisius Exiguus 525 m. Jis išskaičiavo, kad Kristus buvo gimęs 754 AUC. Iš Romos istorijos žinome, kad Erodas, kuris norėjo nužudyti gimusį Kristų, mirė 1750 m. Taigi Kristus turėjo gimti keleriais

D. Vakarės nuotr. Jaunimo Centras

metais anksčiau. Dar stengiamasi rasti ir kitokių įrodymų, pvz. žmonių surašymas, dėl kurio Juozapas su Marija turėjo keliauti iš Nazareto į Betliejų.

KALĖDOS — ŠEIMOS ŠVENTĖ

     Šeima, kurioje gimė ir augo Kristus, yra pavyzdys visoms šeimoms. Evangelijose nelabai daug kalbama apie šv. Šeimą, bet iš to, kas ten vienoje kitoje vietoje paminėta, matome, kad tai buvo tobula, pavyzdinga šeima. Joje buvo didžiausias susiklausymas ir autoriteto gerbimas. To labai reikia dabartinėms mūsų šeimoms.

     Pedagogai sako, kad vaikai bėga iš tų namų, kur tėvai barasi, nesugyvena, vienas kito negerbia, vienas kitą niekina. Šeimos sugyvenimas susideda iš smulkmenų. Tėvas su vaikais turėtų pasitarti, kaip padaryti džiaugsmo ir kokią dovaną įteikti mamai jos gimtadienio, vardinių. Motinos dienos progomis. Tą pat turėtų daryti ir motina įvairių tėvo sukakčių ir švenčių progomis. Taip pat reikėtų nuolat atkreipti vaikų dėmesį, kad jie padėtų mamai kokiame nors darbe, kad jie netrukdytų tėvo, kai jis užsiėmęs ar ilsisi ir t.t. Tai yra kasdieninės smulkmenos, bet jos labai daug prisideda prie šeimos laimės ir gražaus sugyvenimo.

     Bostone buvo suimtas baisus nusikaltėlis, tarp 1962 ir 1964 m. pasmaugęs 13 moterų ir mergaičių. Kai policija ir žurnalistai jį apklausinėjo, jis kaltino savo tėvus: jie buvo persiskyrę, jis pasilikęs vienišas, tad atsidavęs visokiems nenormalumams, narkotikams ir t.t. Panašių pavyzdžių, deja, yra ir daugiau.

     Kalėdų proga paprastai tėvai perka vaikams įvairiausių žaislų. Dažnai tėvai visai nepagalvoja apie auklėjamąją žaislų prasmę. Nelabai patartina vaikams pirkti šautuvus, tankus ir kitokius panašius žaislus, kurie gali daryti blogą įtaką vaikų charakteriui, ugdyti juose žiaurumą. Reikia pirmenybę teikti tokiems žaislams, kurie ugdytų grožį, artimo meilę, švelnumą. Tam tikslui būtų labai naudingi visokie muzikos instrumentai, fotografijos aparatai ir pan.

     Šekspyras yra pasakęs, kad jeigu kas niekad kitam nerodo meilės, tai yra ženklas, kad jis meilės visiškai neturi. Bet kaip tą meilę parodyti ir išlaikyti? Tai ne kiekvienam yra lengva. Kai kurie jau iš prigimties turi kažkokią magišką galią, kaip angliškai yra sakoma "magic touch", kitiems tai sunkiau sekasi ir reikia nuolatinių pastangų. Kai pas mane kartais ateidavo jaunavedžiai ir paklausdavo, kas yra svarbiausia moterystėje, norint išvengti didesnių nesantaikų, visuomet pasakydavau, kad svarbiausia vienas ant kito nepykti ir vienas kito nebarti tuo pačiu metu. Jeigu vienas pradės pykti ir bartis, o kitas turės kantrybės ir jam neatsakys tuo pačiu būdu, tai barniai greitai pasibaigs.

     Kartą viena moteris paėmė savo vyro automobilį nuvažiuoti į krautuvę. Važiuojant įvyko nelaimė — sudaužė automobilį. Su baime grįžo namo, manydama, kad kils didžiausi barniai, tačiau įvyko visai priešingai. Kai ji vyrui pasisakė apie įvykusią nelaimę, tas ją pabučiavo ir nuramino: "Nesijaudink, Birute, tai nieko nepadės. Nusipirksime naują automobilį — gerai, kad pati išlikai nesužeista". Ar kiekvienas vyras būtų taip pasielgęs? O jeigu jis būtų pradėjęs keiktis, ją barti, visokiais pažeminančiais žodžiais vadinti, ar tai būtų ką nors padėję?

     Tad galvodami apie kalėdines dovanas, neturėtume užmiršti, kad geriausios dovanos būtų vienas kitam rodoma meilė, atleidimas, užuojauta, stengimasis vienas kitą suprasti ir palengvinti gyvenimą.

     Tokias dovanas mums atnešė ir užgimęs Išganytojas.    

•    Inž. V. Čekanauskas paskirtas Lietuvos gen. garbės konsulu Los Angeles mieste, Calif. Inž. V. Čekanauskas yra vietinio Am. Lietuvių Tarybos skyriaus pirmininkas.

•    Jaunimo centras, Čikagoje tapęs pagrindiniu kultūrinio gyvenimo centru, spalio mėnesį minėjo 20 m. sukaktį: buvo vakaronė, Los Angeles dramos sambūrio suvaidintas B. Pūkelevičiūtės "Palikimas", į-vyko kun. Br. Markaičio kūrinių koncertas.