Zenta Tenisonaitė
SAULĖLYDIS
Vakaro saulėlydis toks trumpas,
debesys pakyla — milžinai.
Saulė leidžiasi i vario jūra, smunka.
Mont St. Michel tenai dar pamatai.
Vakaro saulėlydis toks trumpas.
Ir žmogaus gyvenimas bus panašus.
Kaip balta žuvėdra garsiai tik sušunka
ir antai jau eina i kapus ...
ASTRONAUTAI
Sidabrinės žaižaros tik pasipylė,
ir žalčiai auksiniai raitosi žemai.
Kas per nematytas dangaus gylis!
Kas per skliautai ir nakties kerai!
Spindi saulės mėlynos ir šaltos.
Paukščiu takas, tolimi ūkai.
Tik žmogus visai mažytis baltas
šaukia visatai — mes angelai!
ŽEMĖ
Žemė bučiuoja dangų.
Ir žiedadulkės
svaigina saulę.
Dangus bučiuoja žemę,
ir saulė laimina
jaunų platanų santuoka.
RYTAS
Mane iš ryto pažadina saulė.
Ir žuvėdros krykia aplink.
Atrodo, kad visas pasaulis
tarytum ant delno — tik imk.
Eglė Juodvalkytė
* * * *
pažinimo akimirka:
anglim išbrėžto šešėlio dvikova
su Monet vandens lelijom
išdavystė:
šešėlis nesuvaldomai virpa
juodos dulkės byra ant žiedo
šešėlio špaga
kometos siaurėjančiu dryžiu
nudažo horizontą
ir pasineria šviesioj gelmėj
išplaukus paviršiun
lelija nuvelka šešėlio juodą rūbą
rūpestingai surenka juodas dulkes
ir paskandinus paskelbia:
pasikėsinimas nubaustas mirtim
* * *
baletas
vyrai kvepia
moters išniekinimu
atsimeni?
gimnazija
pražydę sausmedžiai
rankų šiurkštumas
nuogas randas
gerklė užtvinksta
kvepalais ir prakaitu
baletas
kvepalai
ir ... baimė
vyras — nekaltas —
kvepia anglišku odekolonu
pirštu paliečia tavo delną
ir šypsosi
tu plaštaka jo veidą atstumi
ir klupdama išbėgi
baletas