Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
KĄ KOMUNISTAI RAŠO APIE DR. JONĄ BASANAVIČIŲ
"Kultūros baruose" Vytautas Rimša dr. Jono Basanavičiaus gimimo 125-tosioms metinėms paminėti straipsnyje "Lietuvių kilmės aiškintojas" rašo, kad dr. Jonas Basanavičius yra vienas žymiausių lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjų. 1883 m. jis pradėjo spausdinti "Aušrą", kuri atliko didelį darbą tautiniame lietuvių judėjime. 1907 m. į-steigė "Lietuvių Mokslo draugiją", kuriai pirmininkavo iki mirties.
1918-19 m. Vilniuje buvo steigiamojo tautotyros muziejaus direktorius. Jo darbą nutraukė lenkų karinių dalinių įsiveržimas į miestą. Lenkams užėmus Vilnių, jis nepasitraukė į Kauną, bet ir toliau dirbo visuomeninį - tautinį darbą, būdamas "Lietuvių Tautos" redaktorium ir leidėju. Dr. Jono Basanavičiaus vaidmuo Vilniaus seime, ginant turtingųjų reikalavimus, siekiančius sulaikyti perversmo eigą Lietuvoje, o taip pat jo dalyvavimas 1918-19 m. Lietuvos laisvės atgavimo judėjime, pasitarnavo atoveikiui. Dr. J. Basanavičiui buvo svetimas vienašališkumas; jis bendradarbiavo su bulgarų ir lenkų tautomis.
Ilgai gyvendamas toli nuo Lietuvos, Bulgarijoj, dr. J. Basanavičius ir bulgarų tautai padėjo kovoti už savo laisvę ir nepriklausomybę. Buvo įsirašęs į Bulgarų demokratų partiją. Kaip Varnos miesto atstovas, dalyvavo dviejuose partijos kongresuose. Su pasiaukojimu gydė žmones, pamiršdamas save. Todėl bulgarų tauta nepamiršo savo draugo iš Lietuvos. Viena gatvė Varnos mieste, kuriame dr. J. Basanavičius ilgą laiką gyveno ir dirbo, pavadinta jo vardu.
Didžiausiu ir svarbiausiu savo gyvenimo darbu dr. J. Basanavičius laikė lietuvių tautos kilmės tyrinėjimus. Šiam darbui jis praleido daugiausia laiko, neapsiribodamas kuria nors viena mokslo šaka; jis dirbo kalbotyros, archeologijos, tautosakos, istorijos, etnologijos, mitologijos srityse. Savo moksliniuose tyrinėjimuose neabejojo trakų ir šių dienų lietuvių giminingumu. Jis tikėjo, kad lietuviai yra tiesioginiai trakų palikuonys, atsikėlę iš Balkanų ir Mažosios Azijos. Savo įsitikinimų dr. J. Basanavičius laikėsi visą gyvenimą. Perskaitęs 1913 m. Bulgarijoje, Borisovgrado apskrityje prie Jezerovo kaimo, rasto aukso žiedo trakiškąjį įrašą, jis teigė: "Nuo šios dienos nebebus abejojimo apie trakų tautystę ir tarp kitų apie tai, kad lietuvių prosenių Trakijoje gyventa, kad senovės trakų, getų, dakų ir kitų iš ten į Pabaltmarės kraštą persikelta ir čia — Lietuvoje — jų ainių dabar gyvenama".
Dr. J. Basanavičiaus trakiškosios lietuvių kilmės teorija buvo labai svarbi lietuvių tautiniam judėjimui. Lietuviai yra garsios istorijoje trakų-frigų tautos giminaičiai. Tačiau dr. J. Basanavičiaus teorija neįtikino vienintelio tuomet istorinės kalbotyros žinovo Lietuvoje Kazimiero Būgos, kuris tiesiog paskelbė, kad dr. J. Basanavičiaus darbai neturi jokios vertės. Dėl neigiamo Būgos atsiliepimo apie dr. J. Basanavičiaus darbus ir dėl nebuvimo kitų mokslo sričių žinovų, kurie būtų galėję įvertinti jo darbus, jie buvo ilgam užmiršti.
Dr. J. Basanavičius tyrinėjo trakų, frigų, ilirų, makedonų, lydų, karių, kapadokų ir kitų kalbų, kurias jis laikė frakofrigiškomis, retai vartojamus žodžius, mėgindamas juos išaiškinti baltų kalbų duomenimis. Jo išvados labai įdomios: iš 856 žodžių, priskiriamų trakų-frigų tarmėms, apie 300 jo išaiškinti lietuvių, latvių, prūsų kalbų duomenimis. Dr. J. Basanavičius darė išvadą, kad trakų -frigų gentys buvusios artimiausiai giminiškos su prūsų, lietuvių ir latvių tautomis. Tyrinėdamas šių kalbų retai vartojamų žodžių priesagas, jis įsitikino, kad šios kalbos tikrai panašios.
Dr. J. Basanavičiui pasisekė rasti lietuvių kalbos žodžių ir antroponimų atitikmenų bulgarų kalboje.
Dr. J. Basanavičius tvirtina, kad į dabartines lietuvių vietoves mūsų sentėviai kėlėsi jau prieš Kristaus gimimą. Kada įvyko pagrindinis mūsų sentėvių atsikėlimas, mokslas dar nenustatė.
Ieškoti trakizmų baltų kalbose netgi daug sunkiau, negu letizmų lietuvių ar lituanizmų latvių kalboje, nes trakų kalba mirusi, ir nėra nė vieno trakų teksto, kuris būtų galutinai išaiškintas. Dr. J. Basanavičiaus mokslinės kūrybos ir jo iškeltų drąsių, originalių mokslinių spėliojimų įvertinimas šių dienų mokslo šviesoje reikalauja ištisos studijos, parašytos istorikų, archeologų, etnologų, mitologų ir kalbininkų bendromis pastangomis.
Dr. J. Basanavičius vertintinas kaip paprastų žmonių kūrybos rinkėjas. Jo raštai praturtino tuo laiku buvusią labai skurdžią istorinio ir tautosakinio pobūdžio literatūrą. Jo įnašas į lietuvių kultūrą ir lituanistikos mokslą dar tebelaukia kultūros bei mokslo istorikų dėmesio.
LIETUVOS TSR ŽURNALISTU SĄJUNGA
Tarybinės Lietuvos Žurnalistų sąjungos penktasis suvažiavimas buvo šių metų sausio mėn., kuriame dalyvavo 250 sąjungos atstovų. Suvažiavimą pradėjo Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas "Tiesos" dienraščio redaktorius A. Laurinčiukas. Dėmesio centre buvo žmogus, jo darbas ir jo vidinis pasaulis. Suvažiavimas atskleidė nemaža trūkumų, ypatingai atkreipdamas dėmesį į socialistinio lenktyniavimo eigą. Kritikavo apsileidėlius ir pagerbė pirmūnus. Reikalavo, kad kiekvienas žurnalistas daug rašytų, neatsilikdamas nuo šių laikų. Jo straipsniai turi būti rašomi ne kabinetuose, ne kavinėse, bet tarp paprastų žmonių, įsigilinant ir suprantant jų džiaugsmą bei nerimastį, nepraleidžiant ir nepamirštant žmogaus turtingo vidaus pasaulio.
Norint Lietuvoje būti žurnalistu, reikia išlaikyti egzaminus. TSKP CK priėmė nutarimą dėl žurnalistų paruošimo ir jų tinkamumo. Žurnalistų sąjunga kartu su Vilniaus Universiteto Žurnalistikos skyrium suruošė kūrybines paskaitas. Jas lankiusieji turėjo išlaikyti egzaminus į pirmąjį žurnalistikos išsilavinimo laipsnį. Kasmet ruošiami žurnalistų kūrybiniai mokslo dėstymai, kuriuose trimis pamainomis mokosi 150 spaudos darbuotojų. Pernai buvo suruoštos ypatingos paskaitos rajonų laikraščių redaktoriams. Reikalaujama, kad Lietuvos žurnalistas turėtų aukštąjį išsilavinimą ir komunistinę pasaulėžiūrą.
Žurnalistų sąjunga labai artimai bendradarbiauja su Foto meno draugija. Foto menininkai yra pagrindiniai knygų papuošimo meistrai. Nemaža jų yra ir Žurnalistų sąjungos nariai.
Šiandien Lietuvos Žurnalistų sąjunga turi tūkstantį ir vieną narį, kurių įsipareigojimai yra būti aistringais šių dienų metraštininkais. Svarbiausią šiame darbe uždavinį atlieka dideliais kiekiais spausdinami laikraščiai, kurių respublikoje yra 33. Komunistų partija nuolat rūpinasi spaudos veiksmingumu, nes laikraščių žurnalistai, dirbdami betarpiškai savo apylinkėje, gali labai veiksmingai kelti sudėtingiausius gamybos, darbo žmonių auklėjimo, jų buities bei poilsio uždavinius. Ypač dedamos didelės pastangos į spaudos darbą įtraukti jaunimą.
Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos valdybos pirmininku išrinktas A. Laurinčiukas, pirmininko pavaduotoju — J. Jemeljanovas.
DAILININKAS KAJETONAS SKLĖRIUS
"Kultūros barai" paminėjo Kajetono Sklėriaus 100-tąsias gimimo metines. Atsiminimus apie dailininką pasakoja jo brolis Povilas, jauniausias sūnus gausioje Sklėrių šeimoje.
Sklėrių šeimoje buvo dvylika vaikų: dešimt berniukų ir dvi mergaitės. Kajetonas gimė antrasis. Už jį vyresnė buvo sesuo Teofilija. Kajetono tėvai buvo bemoksliai, bet turėjo meninių gabumų. Tėvas Ciprijonas turėjo gražų balsą, giedodavo Svėdasų bažnyčioje bei šermenyse. Negėrė degtinės ir nerūkė. Savo kaime bei visoje apylinkėje buvo įtakingas asmuo. Savo vaikams buvo švelnus ir draugiškas, bet taip pat ir reiklus: visi šeimos nariai nuo pat jaunystės turėjo dirbti. Kajetono motina Barbora buvo kilusi nuo Kamajų. Labai jautrios sielos moteris. Abu tėvai rūpinosi paruošti vaikus gyvenimui taip, kad patys užsidirbtų duoną. Siekdami šio tikslo, dar mažamečiams vaikams sekdavo pamokomąsias pasakas. Sklėrių šeimoje ypatingai buvo gerai žinomos kun. A. Strazdelio gyvenimo istorijos, nes motinos gimtinė buvo tarp Kriaunų ir Kamajų. Kriaunuose kun. A. Strazdelis užaugo, o Kamajuose palaidotas. Sklėrienė dažnai vaikus nusivesdavo prie kun. A. Strazdelio kapo ir aiškindavo jo gyvenimą: kaip jis vargo, nekentė ponų bei lėbaujančių kunigų, kurie jį niekino, bet jis mokėjo šmaikščiai atsikirsti. Kajetonas, tapęs dailininku, neatsitiktinai iš pirmųjų savo skulptūrų pasirinko kun. A. Strazdelį, kuris buvo visų labai mėgstamas. Kun. A. Strazdelio skulptūrų padarė 150, kurias atidavė kan. Tumui-Vaižgantui.
Kajetonas vaikystę praleido gimtame kaime — Kunigiškiuose, Anykščių rajone. Jam teko būti piemeniu ir arkliaganiu. Tėvams nusprendus jį mokyti, buvo pasakyta: "Jei gerai mokysies, kiek išgalėsim, padėsim". Jo išsimokslinimui gimtinėje dirbo jo tėvai ir broliai: Pranas, Jurgis, Feliksas ir Vytautas. 1896 m. Kajetonas baigė Panevėžio realinę mokyklą, o 1903 m. Peterburgo A. Stiglico meistriškumo piešimo mokyklos skulptūros skyrių. Baigęs mokslus, Kajetonas gavo piešimo mokytojo vietą Liepojoje.
Visa šeima laukdavo parvažiuojant Kajetono atostogų. Grįžęs visus išbučiuodavo ir vakare, visiems šeimos nariams susėdus seklyčioje, Kajetonas vaikščiodamas pasakodavo apie miesto gyvenimą, jį paįvairindamas įvairiais juokais. Dienomis vaikščiodavo po kaimo laukus ir piešdavo giraites, atskirus medžius, krūmokšnius, sodybas, kapus ir su aguonomis darželį. Sakydavo, parodysiąs studentams, kaip atrodo kaimas. Pavargęs grįždavo į seklyčią ir grodavo fleita arba dainuodavo. Turėjo gražų baritono balsą.
Kasmet vis rečiau Kajetonas aplankydavo tėvus ir brolius, kuriems jo gyvenimas miestuose mažai buvo žinomas. Gyveno Kaune Gedimino gatvėje nedideliame namelyje. Salonėlio sienos buvo nukabinėtos jo pieštais paveikslais. Vieną paveikslą jis ypatingai vertino, ir jo kaina buvo pažymėta: tūkstantis penki šimtai litų. Kiti, pagal Kajetoną, neturėjo jokios meninės vertės, ir jis sakė: "Jei pieši rugių lauką, tai reikia piešti ne rugius, bet piešti dainą, kurią dainuoja rugiai".
1919-21 m. buvo Kauno miesto ir apskrities viršininkas. Kurį laiką dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje. 1922 m. buvo dėstytojas Kauno meno mokykloje, o 1925-29 m. jos direktorius.
POEZIJA IŠ LIETUVOS
Slenksčio šiluma
Šį rugsėjį,
Kai čionai ant stalo
Obuoliai, medus ir vynas,
Aš geriau norėčiau prisiminti
Tolimą rugsėjį kitą — — —
...Ten dabar tylu. Nėra gyvos nė dvasios.
Tebėra tenai gal tik šermukšniai gražūs
Ir tas pats gerklėj rūgštumo skonis.
Ir senolių obuoliai, žiloj žolėj nukritę...
Ir kažkas vos girdimu balsu taip aiškiai
Ten mane dar šaukia
Prie vėlyvo stalo— — —
Tik dabar, tur būt.
Taip aiškiai ir skausmingai
Pradedu suprast, kokia brangi
per amžių amžius
Toji slenksčio paskutinė šiluma...
Tai yra Eugenijaus Matuzevičiaus eilėraštis. E. Matuzevičius gimė 1917 m. gruodžio 24 d. Uriupino Stanicoje, Dono srityje. 1938 m. baigė Biržų gimnaziją, studijavo literatūrą Kauno ir Vilniaus universitetuose. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1932-33 m. Išleido šešis eilėraščių rinkinius.
TRUMPAI
* E. Balsio baletas "Eglė žalčių karalienė" — vienas labiausiai branginamų Lietuvos tautinio teatro veikalų. Scenoje parodytas artisto V. Grivicko, jis suvaidino svarbų vaidmenį lietuviško baleto raidoje. Spektaklis buvo parodytas daugiau kaip 100 kartų. 1965 m. pagal jį sukurta judomųjų paveikslų juosta.
* Didžiausia sporto salė po stogu atidaryta Vilniuje. Ji yra 126 metrų ilgio, turinti lengvosios atletikos areną su bėgimo takais, šuolių ir mėtymo skyriais, o taip pat gimnastikos salę. Ją pastatė per dvejus metus.
* LTSR valstybinio akademinio operos ir baleto teatro solistė Aušra Stasiūnaitė tarptautinėse muzikos varžybose Italijoje, Verčelio mieste, laimėjo pirmąją premiją. Laimėjusi šias varžybas, ji turi progos praktikuotis Milano operoje "La Scala".
PAVYZDYS IŠ LIETUVOS
— Tėveli, tu neisi į darbą? — tampo už rankos tėvą antrokė Dalytė.
— Neis, vaikeli, neis, — kyšteli galvą iš virtuvės motina.
— O ką tu, tėti, pirmininkui pasakysi?
— Liaukis klausinėjusi, mokyklon metas. Sakysim, kad sirgo, traktorius į mišką nepabėgs, tėvelis namie darbų turi, — aiškina mama.
Dalytė pagalvoja, pagalvoja ir atsisega mokyklinę prijuostę:
— Žinai, mamyt, aš irgi mokyklon neisiu. Pasakysim mokytojai, kad sirgau. Mokykla nepabėgs...
• Marcia Brown, viena žymiausių JAV vaikų literatūros kūrėjų, išrinkta apdovanoti 1977 m. Regina medaliu, kuris bus įteiktas Katalikų bibliotekų sąjungos suvažiavime San Francisco mieste balandžio 12 d.
• Kun. Stefan Javorsky, 52 m., už tai, kad studentus skatino klausytis Vatikano radijo, Čekoslovakijoje buvo nubaustas 18 mėn. kalėjimo ir per dvejus metus negalės eiti kunigo pareigų. Čekoslovakijos vyriausybė jau apie 500 kunigų uždraudė eiti pareigas.
• Barbara Ward, žymi britų katalikė, pirmoji moteris, kuri buvo pakviesta prabilti į vyskupų sinodo narius Romoje, dabar JAV Architektų instituto apdovanota medaliu, kuris jai bus įteiktas architektų suvažiavime San Diego mieste birželio 5-8 d. Ji pagerbta už knygas apie architektūrą ir butus.
• Vatikanas užmezgė diplomatinius santykius su Kongo Liaudies respublika, valdoma kairiųjų. Pauliaus VI valdymo metu naujai užmegzti diplomatiniai santykiai su 32 valstybėmis, iš kurių 18 Afrikoje.