Dalia Staniškienė

NAKTIES TYLOJ

Šią naktį taip tylu.
Ramu. Tik laikrodis tuksena.
Tik jis ir mano nerami širdis ...
Vaikai jau miega.
Už lango vaikščioja šešėliai ...
Bijau. Gal tai neramios mintys mano?...
Tyla. Čia taip ramu —
Tik nerimu, tarytum senas laikrodis,
Tuksena ilgesio pilna širdis ...
O taip norėčiau nieko, nieko
Šiąnakt nebejausti ...
Ir — kaip vaikai — paskęst sapne ...
Minutėm, valandom tuksena nerimas
Ir skausmas... Ramybė
Jau negrįš šią tylią naktį
Pas mane ...

KAŽKAS PASAKĖ

Kažkas pasakė, kažkas šnabždėjo,
Kad džiaugsmą gimdo laukų vėjelis
Ir ramunėlė balta prie kelio
Palinksta jo švelniam glėby ...
Apsidairai, apsižiūri:
Nereikia žodžiu —
Lūpos verias, o mintys kyla į mėlynę
Ir šoktelia džiaugsmu širdis ...
Ir ji, lyg paukštė, iš narvelio
Pakyla į erdves, į tolį...
Kažkas pasakė, pažadėjo:
Laimingam būt... tereikia vėjo ...

 

ATSISVEIKINIMO MALDA

Mano gyvenimo svajonė išsipildė.
Ir noris juoktis, ir dainuot, ir verkt...
Nebudinkit manęs!
Jei sapnas — tai nebudinkit!
Tebus jis man visam gyvenimui paguoda.
Grįžtu gyvent viltim
Ir laukti šviesesnių dienų
Ir jums, ir Tėviškei, ir žemei šiai...

Grįžtu, o širdyje nešuosi
Pažadėtąją Ramybę,
Josios dalis — telieka su jumis.
O    Dieve geras, Tu siunti mums skausmą,
Kad džiaugsmo valandas
įvertinti galėtu mūsų širdys...
Mano gyvenimo svajonė išsipildė,
Ir to jau niekas
Niekad man nebeatims ...

ALYVOMS ŽYDINT

Jūs šypsotės ir gaubiate mane
Svaiginančiu kvapu,
Ir nešat mano sielą
Į    sapną Tėviškės laukų ...
Vėjelis dvelkia, o širdy ramu ...
Ir šypsos lūpos, juokias akys
Ir pildosi visa būtis
Viena mintim, vienu jausmu:
Svaiginančių alyvų ir Tėviškės laukų
Kūrėjo gerumu...

DAR NE PAVASARIS

Dar ne pavasaris, dar ne:
Tik mano sieloj žydi gėlės,
Tarytum marių gintarėlis,
Nutviskęs saule auksine
Giliam vidurnakčio sapne ...
Dar ne pavasaris, oi ne!

Giliai sieloj pražydo gėlės!
Auksinis marių gintarėlis
Ir tūkstantis margų žiedų
Širdy išrašė tavo vardą ...
Ir gyvenu, tartum sapne ...
Dar ne pavasaris, dar ne ...

Nuvys žiedai, ir gintarėlis
Kažkur nugrims į marių mėlį,
Ir bus pavasaris praėjęs ...
Širdy nevys tik baltos gėlės —
Ir aš kartosiu, lyg sapne:
— Dar ne pavasaris, dar ne! —