Rasa Lukoševičiūtė
Trečiajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Pietų Amerikoje Jaunimo Sąjunga apsvarstė ir nustatė veiklos gaires, kurių ribose jaunimas visame pasaulyje gali atlikti svarbius lietuvių visuomenės uždavinius ir darbus. Ypač smarkiai pasireiškė politinės veiklos komisija, kuri apibrėžė jaunimo užmirštą sritį — politinę veiklą. Iš tikrųjų jaunimo organizacijos reiškiasi kultūroje, švietime, religijoje, bet beveik jokia organizacija nesirūpina supažindinti savo narius su pasaulio politika, išlaisvinimo klausimais, lietuviškomis institucijomis ar politinėmis konferencijomis.
Taigi politinės veiklos komisijos pateiktų rezoliucijų iniciatyva. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga kartu su VLIKu sutarė suorganizuoti jaunimo politinį seminarą š.m. vasario 25-26 d. Niujorke, į kurį suvažiavo 30-40 sukviestų jaunuolių iš Šiaurės Amerikos. Programoje buvo pateikti ir diskutuoti šie klausimai: Lietuvos valstybingumas, jo istorija ir padėtis šiandien; laisvinimo uždaviniai, viltys ir galimybės; pavergto ir laisvojo lietuvio jaunuolio psichologiniai bruožai; pratybos (laiškų rašymas, Helsinkio ir Belgrado konferencijom duomenų rinkimas. ..); jaunimo kelionių į Lietuvą ligšiolinis balansas; galimi jaunimo uždaviniai veikloje prieš okupantą...
Buvau kviesta šiame seminare dalyvauti, deja, savaitgaliai teturi dvi dienas, o tų įvykių, koncertų, suvažiavimų — po kelis per dieną. Tačiau teko išsiųsti aštuoniems dalyviams laiškus su tiksliais klausimais apie šį politinį seminarą, jo siekius, nuopelnus bei nuotaiką. Kaip anksčiau buvo minėta, šiame seminare dalyvavo rinktinis jaunimas, t.y. toks, kuris suka jaunimo veiklos motorą. Iš aštuonių užklaustų dalyvių tik du surado laiko atsakyti į mano laišką. Manau, kad dialogo forma apibūdintas suvažiavimas geriau nusakys jaunosios kartos žvilgsnius šiais klausimais.
1. KOKIE BUVO ŠIO POLITINIO SEMINARO SIEKIAI AR TIKSLAI?
Viktoras Nakas: Šio politinio seminaro tikslai buvo duoti VLIKui ir jaunimui progą vienas kitą pažinti. VLIKas aiškiai norėjo, kad jaunimas grįžtų namo su geresne nuomone, negu turėjo tada, kai atvažiavo. O jaunimui niežtėjo VLIKui parodyti, kad jam taip pat rūpi Lietuvos išlaisvinimo klausimai. Jaunimas norėjo pasakyti, kad į VLIKą žiūri kaip į pasenusią instituciją, kad partijų struktūra nebeaktuali mūsų laikams. Jaunimui rūpėjo VLIKo žmonėms parodyti, kaip jaunimas galvoja, kuria kryptimi eina. Vis dėlto gal ir buvo per daug laiko gaišta toje konferencijoje, nagrinėjant VLIKo ir jaunimo santykius. Konferencijos tema turėjo būti "Politika ir Lietuva". Deja, nuo tos temos dažnai nukrypome.
Jaučiu, kad ši konferencija neįvykdė to, ko Pietų Amerikoje susirinkęs jaunimas norėjo, kad būtų įvykdyta tarp VLIKo ir Jaunimo sąjungos. Kongreso politinės veiklos komisijos nariai norėjo, kad VLIKas, PLB ir PLJS susirinktų kartu aptarti bendrus veiklos planus, pasidalinti darbais. Tačiau, kad tai būtų įmanoma, tų trijų organizacijų nariai turi būti susipažinę vienas su kitu. Jaunimas PLB gerai pažįsta iš ankstesnių kongresų. Niujorko seminaras davė VLIKui ir jaunimui progą susipažinti. Todėl aš manau, kad tas seminaras pavyko ir buvo naudingas. Tačiau laikas susipažinimui baigtas. Dabar ateina sunkios darbo dienos. Dabar reiklinga konferencija tarp PLB, PL JS ir VLIKo darbais pasiskirstyti.
Paulius Kuras: Nesusiderino VLIKo ir PLJS galvojimai apie politinio seminaro siekius ir tikslus. VLIKo vicepirmininkas Jurgis Valaitis sveikinamoje kalboje pareiškė: "Mūsų tikslas yra pasvarstyti, ką jaunesnioji karta, PLJS vadovaujama, visų padedama, galėtų dirbti Lietuvos laisvinimui. Mūsų tikslas yra pasiaiškinti jautrų bendravimo su lietuviais Lietuvoje klausimą, išvengti žalos Lietuvos valstybingumui, kad iš šių santykių okupantas nesipelnytų, trumpai — pagilinti mūsų tautinį sąmoningumą".
PLJS politinės veiklos koordinatorius Viktoras Nakas savo kalboje iškėlė: "Šiandien atvažiavom pasiginčyti — tai yra atvirame forume pasidalinti mintimis ir mesti kritišką žvilgsnį į savo bendradarbių idėjas. Atvažiavome pasiginčyti: jaunimas su jaunimu ir jaunimas su VLIKo valdybos nariais bei pakviestaisiais paskaitininkais. Susirinkome pasiinformuoti, rasti gairių ateities politinei veiklai. Tikimės, kad šiandien bus nemažai vyresnio amžiaus stebėtojų, kurie atidžiai klausysis, ką jaunimas turi pasakyti".
VLIKas norėjo apibūdinti jaunimui jo veiklą Lietuvos laisvinimo bylos klausimu. PLJS vadovai norėjo planuoti, demonstruoti, įsijungti į Amnesty International darbus ir aplamai atlikti 1000 politinių uždavinių vieno savaitgalio metu. Reikia sutikti, kad siekiai ir planai nebuvo suderinti.
2. KOKIOS MINTYS TAVE DAUGIAUSIA PALIETĖ PASKAITOSE BEI DISKUSIJOSE?
Viktoras Nakas: Mane nutrenkė jaunimo vieningumas, kai buvo diskutuojama VLIKo struktūra ir Vilniaus universiteto kursai. Nebuvo nė vieno jaunuolio, kuris būtų pareiškęs, jog dabartinė partijų struktūra yra priimtina. Taip pat nebuvo nė vieno jaunuolio, kuris būtų pasisakęs prieš Vilniaus kursų lankymą. Jaunimas smarkiai puolė partinę struktūrą ir smarkiai gynė važiavimą į kursus.
Paulius Kuras: VLIKo vicepirmininko Jurgio Valaičio kalba "Laisvinimo uždaviniai, galimybės ir viltys" iškėlė daug gerų klausimų bei siūlymų PLJS, pvz.: paruošti leidinį apie Romą Kalantą, talkinti Romos radijo valandėlei tema "Jaunimas kalba jaunimui"... VLIKo vicepirmininkas taip pat apibūdino šios organizacijos uždavinius: ilgalaikius, einamuosius... Bet man kilo vienas klausimas: ar VLIKas suras pakankamai jaunimo tiems darbams? Jų viltys remiasi jaunimu. Bet kiek jaunimo tiki, kad Lietuva bus laisva, pažįstant tarptautinę politiką ir žinant, kokią menką įtaką turi tarptautinėje scenoje tokios mažos tautelės, kaip lietuviai? Ar žmogus gali atiduoti didelę savo gyvenimo dalį laisvinimo darbui, jei tas darbas yra tik idealas? Tokių žmonių yra, bet nedaug.
3. AK TU MANAI, KAD PLJS TURĖTU KREIPTI DĖMESĮ Į POLITINĘ VEIKLĄ? KOKIE JOS TIKSLAI IR KAIP JUOS PASIEKTI?
Paulius Kuras: PLJS turi didelę pareigą iškelti Lietuvos bylą tarptautiniuose forumuose. Ii turėtų remti disidentų žygius ir juos skelbti visam pasauliui.
Viktoras Nakas: Šis suvažiavimas nė trupučio nepaveikė mano nuomonės dėl jaunimo sąjungos įsijungimo į politinę veiklą. Esu ir visada buvau už jaunimo visišką įsijungimą į politinę veiklą. Vadų bei narių jaunimo politinėje veikloje mums dabar labiausiai trūksta. Politinė veikla turėtų būti tokia, kad jaunimas pasirinktų vieną iš gyvenamojo krašto politinių partijų ir įsijungtų į jos veiklą. Reikia stengtis išsirinkti savo kongresmanus ir parlamento atstovus, Jaunimas turėtų pasinaudoti tuo nepaprastai dideliu lietuvių profesionalų bei profesorių skaičiumi ir daryti įtaką į krašto spaudą, inteligentiją bei valdžią, kad atkreiptų dėmesį į Lietuvos bylą. Atskiros grupės, kaip skautai ir ateitininkai, yra mažai pasiekę politinės kovos laukuose ir nerodo jokio palinkimo būti politiškai efektingi. Jaunimo sąjunga gali sumeškerioti visokio plauko žmones, kurie rūpintųsi Lietuvos reikalais.
P.S. Šių asmenų pasisakymai yra asmeniški. Jie neatstovauja toms organizacijoms, kuriose jie užima vienokias ar kitokias pareigas.
Aišku, kad pirmą kartą suorganizuotas politinis seminaras susilaukė kritikos ar nepasitenkinimo tam tikrais organizaciniais ar techniniais klausimais. Jeigu kitą kartą panašus įvykis bus organizuojamas, jo tikslai, siekiai bei nuotaikos bus visai skirtingi ir kitaip apgalvoti. Bet man atrodo, kad jaunimas pagaliau priėjo prie labai svarbių visuomenės darbų bei uždavinių, kurie ne tik šaukiasi jo pagalbos, bet turėtų užimti labai svarbią vietą jaunimo sąmoningumo ugdyme. Ta kultūra, kurią mes visomis savo jėgomis stengiamės išlaikyti, ta kalba, kuri iš kartos į kartą yra perduodama, tos tradicijos ir papročiai, kurie sudaro lietuvio charakterį bei asmenybę, neturės jokios reikšmės, jeigu mes leisime sovietų milžinui, pažeidžiant žmogaus teises, nubraukti lietuvių tautą nuo tarptautinės politikos žemėlapio.
Pasaulio jaunimas, organizuodamas visokias demonstracijas ir konferencijas, rašydamas laiškus, nešiodamas plakatus, priešinosi Vietnamo karui, Afrikos kolonializmui, Pietų Amerikos vergijai ir t.t. Bet sustokim ir pagalvokim! Kuo Lietuvos vergija, lietuvių tautos žmogaus teisių pažeidimai ir į Sibirą trėmimai yra skirtingi nuo visų minėtų tarptautinių klausimų? Jei kovojame, tai kovokime su kiekviena blogybe ir neteisybe.
• Iš 169 arkivyskupijų ir vyskupijų suvažiavę į Čikagą apie 250 vyskupų gegužės 3-5 d. svarstė svarbiuosius IAV Bažnyčios reikalus.
• Ohio Valstybinis universitetas už radijo programą "Words", duodamą kas savaitę per WABC radijo stotį, paskyrė premiją kun. Petrui Madori, kaip geriausiai pasitarnavusiam visuomenei. Toje programoje kun. Madori, naudodamas populiarią muziką, perteikia humanitarines ir religines idėjas.
• Popiežiaus atstovas arkiv. Jean Jadot buvo prez. Carterio pakviestas trumpam pasikalbėjimui Baltuosiuose Rūmuose.
• Lotynų Amerikoje kiekvienam kunigui atitenka 6.668 tikintieji. Ispanijoje kiekvienam kunigui tenka 1.055 tikintieji, o Airijoje — 595.
• Apie 1000 Lenkijos kunigų ir vienuolių darbuojasi misijose.