Spausdinti

Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

RESPUBLIKINĖ MENO PARODA

     Vaizduojamojo meno parodoje buvo parodyta 430 darbų, sukurtų 160 autorių. Daugiausia buvo vaizduojamas žmogus, jo aplinka, ryšiai su gamta ir jo svajonės. Gausu buvo gamtos vaizdų. Visus žavėjo gimtojo krašto grožis. Grafikos skyrius liudijo apie nenykstantį tarpusavio žmonių bendravimo grožį.

PARUOŠTAS SPAUDAI VIENUOLIKTASIS TOMAS MOKSLINIO ŽODYNO

     Kaip ankstesni, taip ir šis tomas yra sudėtinis darbas. Jį rašė septyni moksliniai bendradarbiai; redagavo A. Balašaitis, J. Kruopas, S. Kezytė, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Vyriausias redaktorius — K. Ulvydas. Knygoje yra visi "R" raidės, o taip pat ir dažniau vartojami tarptautiniai žodžiai.

SAVAMOKSLĖ MENININKĖ

     Viešintų miestelio pakraštyje gyvena savamokslė A. Bivainienė, kuri nesiskiria su teptuku, dažais ir drobe. Per septynerius metus ji nutapė kelias dešimtis nuotaikingų ir įdomių paveikslų. Geriausi jos meno kūriniai rodyti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Anykščiuose ir net Baltarusijoje. Klėtelėje sukabintus paveikslus lanko svečiai iš tolimiausių respublikos vietų. Visiems rūpi pamatyti savamokslės dailininkės nutapytus paveikslus.

NEMUNO LAIVAI

     Po karo dar kurį laiką Nemunu plaukiodavo gariniai laivai. Vėliau pasirodė motorlaiviai, kuriuose tilpdavo iki 150 keleivių. Šiandien šiuos jau pradeda pakeisti "Raketos", kurie dieną ir naktį plaukia tarp 45-70 km per val. greičiu. Plaukimo vagą žymi žibintuvai, kuriuose įrengti šviesai jautrūs elementai: sutemo — įsižiebia; pradeda švisti — užgęsta.

NERIJOS KOPŲ ISTORIJOJE ATVERČIAMAS NAUJAS PUSLAPIS

     Pradėtos tvirtinti kopos iš vytelių nupintomis užtvaromis. Atkasamos žiemos speigų apgadintos pakrantės. Nerijos kopų išsaugojimo vargai kasmet vis tampa sunkesni. Pradėta apriboti poilsiautojų skaičių, o taip pat lankytojai supažindinami su priemonėmis, kurias naudojant nepadaroma žalos gamtai. Vaizdingiausiose Nerijos vietose įrengiamos apžvalgos aikštelės. Tarp kopų tiesiami lentų takeliai. Parenkamos poilsio vietos. Miške žvyru barstomi takeliai, o abipus 50 km ilgio kelio iškertami menkaverčiai medžiai ir krūmai, kad atsivertų vaizdas į jūrą ir kuršių marias. Bus nustatytos ramybės ir tylos vietos, kuriose žmogus galės ramiai pailsėti.

LIETUVOS RESPUBLIKOS DAILĖS KŪRĖJAI

     Lietuvos TSR Dailininkų sąjungoje šiuo metu yra 587 nariai: 120 tapytojų, 79 skulptoriai, 143 grafikai, 31 teatro dailininkas, 28 dailėtyrininkai ir 186 taikomosios ir dekoratyvinės dailės kūrėjai. Toks gausus būrys dailininkų per pastaruosius metus daug sukūrė. Lietuvos dailė vis daugiau tampa žinomesnė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sąjungoje. Sukurti kūriniai, parodos palieka pėdsakus aplinkos tvirtinimui ir puošimui. Lietuvos dailininkai įnešė svarų indėlį į visos tarybinės kultūros lobyną.

     Lietuvos respublikoje sukurtas paminklas "išvaduotojai Tarybinei Armijai" Kryžkalnyje, uostamiestyje paminklas V. Leninui, Kaune — keturiems komunistams, Vilniuje — Salomėjai Nėriai, Druskininkuose —    M. K. Čiurlioniui, Biržuose — J. Janoniui. Pažymėtini TSRS valstybinės premijos laureato, LTSR paprastų žmonių dailininko S. Krasausko darbai.

     Vyresniosios kartos dailininkams talkininkauja jaunesnieji — jų beveik 400.

     LTSR Dailininkų sąjungos pirmininkas —    J. Kuzminskis.

DAGEROTIPIJA LIETUVOJE

     Savaitraštyje "Literatūra ir menas" Virgilijus Juodakis rašo apie pirmuosius "šviesodailės" žingsnius Lietuvoje.

     Apie fotografijos išradimą Lietuvoje buvo sužinota tik mėnesiu vėliau, kad 1839 m. vasario 14 d. Paryžiaus mokslų akademija paskelbė įdomų Dagerio išradimą, kuris labai sujaudino to laiko mokslininkus ir menininkus.

     Pirmasis šaltinis, kuriame minima fotografija Lietuvoje, yra 1854 m. V. Rothircho parašytas rankraštis, kuris šiuo metu saugomas Valstybinio V. Kapsuko universiteto mokslinės bibliotekos rankraštyne. V. Rothirchas buvęs Daugpilės tvirtovės karininkas ir atostogavęs Druskininkuose. Jis savo paliktuose rankraščiuose rašo, kad į Druskininkus atvyko "šviesodailės" meistras. Kelionėje jam sutruko indas su chloro jodu. Druskininkų vaistinėje jis negalėjęs gauti šio skiedinio. Nuvykęs net į Gardiną, bet ir ten negavęs. Tada Druskininkų vaistininkas šiaip taip šį skiedinį padaręs. V. Rothirchas įdomiai aprašo, kaip pas "šviesos" dailininką fotografavosi grupė vietos kunigaikščių. Kada susirinko šešiolika damų ir vyriškių, "šviesos" menininkui buvo labai sunku su jais susitvarkyti. Viena ponia šypsojosi, kita, prisiminusi kažką svarbaus, pasilenkė prie kavalieriaus ausies, trečia vaikė įkyrią musę, ketvirta pradėjo čiaudėti, penkta kvatojosi, šeštai buvo nepatogu sėdėti. Labai sunku buvo šią grupę tinkamai nufotografuoti. Buvo sugadintos net penkios plokštelės. Po trijų valandų triūso, kunigaikštis pasiuntė tarną atnešti valgyti. Po užkandos fotogrofavimasis tęsėsi dar kelias valandas, kol pagaliau pavyko visą svitą nufotografuoti. Kunigaikštis liko nepatenkintas, kad nuotraukoje jo žmona buvo brunetė, o tuo tarpu ji buvo blondinė. Sunku "šviesos" menininkui buvo kunigaikščiui išaiškinti visas fotografijos paslaptis.

     Šiame aprašyme V. Rothirchas nerašo, iš kur dagerotipininkas atvažiavo. Gal jis buvo iš Vilniaus? Zavadskio spaustuvė Vilniuje išleido nedidelę knygutę, kurių dar kelios net iki šiandien išlikusios. Šioje knygutėje rašoma, jog autorius, skubėdamas per lietų Muziejaus gatve, pamatęs užrašą "Dagerotipas iš Paryžiaus". Jis užėjęs su juo susipažinti sužinojo, jog šis keliaująs iš miesto į miestą nuo jaunų dienų tai su katarinka, tai su panorama, o dabar su dagerotipu. Iš V. Rothircho aprašymo galima tikėti, kad Vilniuje būta dagerotipininko. Fotografija Lietuvoje atsirado 1854 m. Tuo tarpu Europoje ji buvo jau gerokai pažengusi į priekį. Lietuvoje fotografija plito labai tyliai. Dagerotipininkas Vilniuje išbuvo vos metus. Jis užleido vietą atsiradusiems fotografams.

     Aprašomas dar vienas įdomus įvykis iš "šviesos" meno 1862 m. Vilniuje. Buvo fotografuojamas numirėlis, kuris buvo pašarvotas bažnyčioje. Iš kunigo buvo gautas leidimas numirėlį iškelti iš karsto, pasodinti kėdėje ir išnešus laukan fotografuoti. Tai atlikęs fotografas S. Nikole.

     Istorijos ir etnografijos muziejus Vilniuje saugoja keliolika dagerotipų. Čia randamas Vilniuje gyvenęs kompozitorius Moniuška, dailininkas B. Ruseckas ir Remeris, Vilniaus bajorų instituto dėstytojas A. Zdanavičius, Kauno maršalka Burba ir kt. Labai daug randama nuotraukų 1863 m. sukilėlių, kuriuos žmonės gerbę ir jų nuotraukas nešiojęsi su savimi. Manoma, kad jas padaręs fotografas S. Nikole. Fotografija, vos spėjusi atsirasti Lietuvoje, pasireiškė kaip veiksmingas ginklas ir veikli priemonė politinėje kovoje.

     Žinomiausias Vilniaus fotografas 19 amžiaus pabaigoje buvęs Juozas Čechavičius. Jis fotografavo Vilniaus miesto gatves ir istorinius paminklus bei panoramas. Turėjęs didžiulį, apie poros šimtų Vilniaus miesto fotografijų rinkinį. Sudarinėjęs albumus ir juos pardavinėjęs. Už juos autorius gavęs aukso medalį Paryžiaus etnografinėje bei geografinėje parodoje. Keli albumai išlikę iki mūsų dienų ir yra saugomi Lietuvos TSR Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje. Albumuose gali pamatyti Vilnių, kaip jis atrodė prieš šimtą metų.

     Iki pat 20-tojo amžiaus pradžios Vilnius buvo pagrindinis Lietuvos fotografijos centras. Kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose fotografai pradėjo atsirasti tik nuo 1870 m. Vadovėlių apie "šviesos" meną Lietuvoje nebuvo išspausdinta, o taip pat nerengta kokių nors parodų ar varžybų. "Šviesos" menas po Lietuvą pradėjo plisti tik 20-tojo amžiaus antrame dešimtmetyje.

KAUNAS

     "Kaunas stambiausias pramonės centras", rašo savaitraštis "Literatūra ir menas". Kaune veikia kūrybinių sąjungų skyriai, kuriuose yra 17 rašytojų sąjungų, 160 — dailininkų, 7 — kompozitorių sąjungos nariai. Kasdien vis daugiau miestą puošia dekoratyvinės skulptūros, spalvoti langai. Praėjusiais metais senamiestyje pastatyta R. Antinio skulptūra "Kanklininkas", Salomėjos Nėries gatvėje — B. Zalenskio "Mūza", Pramonės prospekte — L. Striogos "Mergelė" ir kt.

     Kasmet organizuojamas šilko gamintojų ir rašytojų renginys, pavadintas "Rašytojai — darbininkų klasei". Šis renginys yra pokalbis apie šiandieninę lietuvių literatūrą ir jos darbininkiškas ištakas. Su darbininkais taip pat bendradarbiauja dramos, muzikos, teatrų ir dainininkų grupės. Darbininkus supažindina su menu Meno darbuotojų namai, kuriuose vyksta parodos, pokalbiai apie tarybinę ir klasikinę muziką, dailę, architektūrą ir literatūrą.

     Kaune vyksta įprastinės šventės, kaip kaimo kapelų "Grok, Jurgeli", estradinių ansamblių varžybos "Gintarinė triūba". Poezijos pavasaris, paprastų žmonių teatro šventė, muzikinės savaitės, pramoginių šokių konkursai ir kiti dalykai.

     Nors ir labai gražiai aprašytas Kaunas, bet vis dėlto nusiskundžiama, kad kūrybinių sąjungų nariai, ypač architektai, dailininkai galėtų daugiau nuveikti, tvarkydami ir puošdami miestą. Mieste yra parkų, aikščių, kurias galėtų papuošti meno kūriniai. Šiandien mieste stokoja ne tik monumentalių skulptūrų, bet ir spalvoto stiklo langų, freskų, mozaikų. Laisvės Alėja labai apleista. Namai nedažyti, šaligatviai duobėti. Kai kurie krautuvių langai visai nepapuošti. Prekės nerodomos pirkėjams. Langų stiklai suaižėję.

IŠ “TIESOS”

     Taksi — su vėjeliu. Sėdau į taksi. Pavažiavusi kelias dešimtis metrų, norėjau bent vienoje pusėje uždaryti langą, kad netrauktų toks baisus skersvėjis, tačiau nė vienose duryse nebuvo stiklus keliančios rankenos.

     —    Tokia jau mašina, — nusišypsojo vairuotojas.

     Kitą dieną — kitas taksi, ir vėl tas pats: visi langai atlapi skersvėjams. Po kelių dienų trečias kartas — ir tas nemelavo.

     —    Nejaugi jums šalta? — koketiškai nusistebėjo jaunutis vairuotojas!

     Kas nenorėtų būti ir jaunas, ir žvalus, ir sveikas, nebijoti nei lietų, nei vėjų, nei skersvėjų. Tokio, tur būt, nėra. Bet ne kiekvienas žmogus užsigrūdinęs, ir lengvabūdiška to nepaisyti. O jei veži ligonį?

     Galima būtų nurodyti ir tos trečiosios mašinos numerį. Svarbu ne vienas ar kitas konkretus atvejis, tas ar kitas vairuotojas. Svarbu, kad paaiškėtų, kodėl Vilniaus taksi išleidžiami į gatves, neparuošti aptarnauti keleivius.

     Laukiame Taksi parko vadovybės atsakymo.

TRUMPAI

* Vilniuje, prenumeruojamų leidinių knygyne, pagal architekto D. Daukšos projektą pastatyta bronzinė skulptūra, kuri vaizduoja ties rankraščiu palinkusį Martyną Mažvydą. Už jo nugaros — milžiniška "Pirmoji lietuviška knyga", kurioje parašyti garsūs žodžiai: "Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit!" Ši skulptūra užima beveik visą galinę sieną.

Vilija Eivaitč Litografija 1976

*    Lietuvoje praėjusiais mokslo metais vakarinėse pamainose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose mokėsi septyniasdešimt vienas ir pusė tūkstančio jaunuolių. Iš jų beveik dvidešimt tūkstančių gavo brandos pažymėjimus.

*    "Romeo ir Džiuljeta" baleto premjera buvo parodyta Lietuvos TSR Valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre. Romeo ir Džiuljetos vaidmenis paruošė trys šokėjų poros. Kiekviena pora buvo savita. Lietuvių pora buvo respublikoje nusipelnęs šokėjas Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelevičiūtė. Vyriausias dirigentas — Jonas Aleksa.

*    Merkinėje — Dzūkijoje, kur į Nemuną įsilieja Merkys, Strauja ir Stangė, jos šimtmečių istoriją saugo kraštotyros muziejus, įrengtas 19-tame amžiuje statytame name. Čia daugiau kaip pusantro tūkstančio eksponatų. Kai kurie eksponatai primena kryžiuočių antplūdžius.

*    Muzika, daina, šokiu ir žaidynėmis praleistas vasarojimo laikas prie gintarinės Baltijos. Šią vasarą buvo apie 400 tūkstančių svečių, kurie poilsiavo ir gyydėsi.