Spausdinti

Išvertė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ

*

Tai, ką reikia pasakyti,
vėliau ar anksčiau bus pasakyta.
Bet kam patikėti savo tylėjimus?
Su kuo jais pasidalyti?

Tai, kad vieną akimirką —
dangus tuščias.
O dabar — jame praskrendantis paukštis.

                          CID CORMAN

*

Norėčiau atidėti:
paslėpti po antklode
nors dalį, šios ilgos
                  žiemos nakties.

Taip, kad tau sugrįžus
ji prailgintų
mūsų šviesią ir daug per
                                  trumpą
pavasario naktį.

                          JINNY WHANG

Buvai šviesa,
man dar tavęs nepažinojus,
meilė —
man dar tavęs nepamilus;
— —— — ——
bet, tiktai mano bučkiui
tave netikėtai užklupus —
tapai moteris.

                          ODYSSEUS ELYTIS

*

Rytas užlieja paplūdimį,
tarytum lava;
bangos guli tylėdamos.
Jos žėri gabaliukais šviesos.
Aš stoviu prie lango ir žiūriu
į garnį — ant vienos kojos.
Jo plunksnos baltuoja
žaliose pakrantės mėtose.
Už mano nugaros rūksta dūmai
iš šio plytų lizdo — iš židinio.
Laikrodis virtuvėje ant lentynos
teisia mane ir manęs pasigaili.
Pamažu paukštis išskečia
savo akinančius sparnus —
ir aš pilnas džiaugsmo.
Laukai jau pabudę;
laukai, su juose pasislėpusiais driežais —
su nauja ugnimi irisuose.

                          GEORGE HITCHCOCK

Vėjas supa mašiną.
Mes sėdime joje, prie upės,
                          tylėdami.
Paukščiai visur,
tarp aptrupėjusių ledo salų.
"Tai kanadiškos žąsys",
beveik norėjau pasakyti,
žinodama kaip tau jos patinka.
— —— — ——
— —— — ——
Už metų, gal už dviejų prisiminsiu,
kaip sėdėjome čia kartu;
(du mieguisti paukščiai)
šitoje stiklinėje dėžėj:
                                automobilyje.
Ne kodėl —
bet tiktai kad čia kartu sėdėjome.

                          ADRIENNE RICH