Spausdinti

ANTANAS SAULAITIS, SJ

     Psichologija moko, kad sapnai padeda žmogaus pasąmonei susigyventi su tikrove, o svajonės — lakių ir kartais įvyksiančių siekių pasaulis. Svajodamas apie sapnus arba sapnuodamas apie svajones, žmogus jau dvigubai (arba matematišku kvadratu) pasikelia nuo tikrovės plotmės į neįmanomų dalykų erdvę. Šie svajingi sapnai gali liesti asmeninį, šeimos, profesinį, socialinį, ekonominį, dvasinį gyvenimą. Sapnuotinų svajonių neišvengia ir mūsų lietuviškasis visuomeninis gyvenimas. Štai keli pavyzdėliai.

MŪSŲ ATEITIES AIDAS IR DARBININKO DIRVOS DRAUGAS

     Lietuvius, gyvenančius JAV, seniai kankina įvairūs nevienybės reiškiniai, pasirodantys kitų tarpe. Pavyzdžiui, daug kas klausdavo, kodėl kiekvienas valsčius turi savo švietimo tarybą (Board of Education), o ne visas kraštas ar bent valstija. Arba, kodėl yra apie 200 protestantų sektų, o ne viena ar kelios pagrindinės. Tokie ir panašūs klausimai ekumeniniame amžiuje ir ekonominėje krizėje sukėlė svajonę, kuri liečia lietuviškąją spaudą. Kiekvienas laikraštis bei žurnalas nuolat kovoja su mažėjančiu prenumeratorių skaičiumi, kovoja su korespondentais dėl medžiagos, rūpinasi apie kylančias pašto ir kitas išlaidas. Todėl, nelaukus kol dėl šių ir kitų priežasčių leidiniai nustos eiti, leidėjai bei redaktoriai sąmoningai susėda prie apskrito stalo ir išsvajojo gyvenimiškas išeitis.

     Dvi pagrindinės jaunimą apimančios organizacijos, lietuvių kalba einančių (bent ligi šiol) savo mėnesinių žurnalų leidėjos, pasikvietusios ir Lietuvos Vyčių leidinio "Vytis" personalą, nutaria kartu leisti vieną mėnesinį žurnalą, kuriame būtų keturių vienetų, atstovaujančių buvusiems atskiriems leidiniams, skyriai: ATEITIS, SKAUTŲ AIDAS, MŪSŲ VYTIS ir VYTIS. Kiekviena redakcija savo dalį savaip paruošia, laužo ir pasiunčia reikalų vedėjui, kuris sulipdo storesnį sąsiuvinį, pavadintą MŪSŲ ATEITIES AIDAS ar panašiai. Kiekviena organizacija centrinei administracinei raštinei sumoka nustatytą sumą pagal puslapių ir prenumeratorių skaičių, o mėnesinis jaunimo (ir kitų) leidinys pasiekia ne po tūkstantį, bet kokius 4000 skaitytojų, supažindindamas juos su bendra lietuvių jaunimo veikla, įtraukdamas juos į dialogą visiems bendrais klausimais. Priedo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė mielai leidžia iš PASAULIO LIETUVIO iškirpti ir įklijuoti žinias, kurios liečia bendro leidinio jaunesniuosius skaitytojus, papildydamas Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos skyrių, prie kurios glaudžiasi sporto ir studentų sąjungų bei savo periodinių leidinių neturinčios organizacijos.

     DARBININKO DIRVOS DRAUGAS — tai bendrinis laikraštis, kurio pavadinimas svajingame sapne neliko aiškus, nors laikraščio tikslas labai ryškus. Gerbdama visų lietuvių nuomones, centrinė redakcija palieka puslapius tos rūšies ar "krypties" straipsniams, kurie pasirodo tai viename, tai kitame šiuolaikiniame laikraštyje. Laikraštis, dar nėra nutarta, spausdinamas arba vienoje vietoje, arba keliose vietose, kad skaitytojus pasiektų kuo greičiau, nes ofseto plokštės ar nuotraukos siunčiamos oro paštu leidyklai, kaip daro TIME ir kiti žurnalai ar laikraščiai. Skaitytojas užmoka vieną prenumeratą vieną kartą, pridėdamas ir vieną auką. Veikiančios spaustuvės ar leidyklos tęsia savo kitus darbus, kurie yra pelningesnį arba lengviau išlaikomi.

     Iš pradžių pagalvoję, kad skaitytojams, rašytojams ir leidėjams lyg nėra savo grupės intereso tokį darbą remti, visuomenės veikėjai pamatė, kad darbas sklandesnis, pigesnis — ir produktas platesnis. Tada metasi dar į kitą planą, nes Šiaurės Amerikos lietuvių spaudą į kitus kraštus siųsti brangu ir ilgai užtrunka, kol žinios pasiekia tolimus skaitytojus. Pagal šią svajonę, įvairių laikraščių ir leidinių geresnių straipsnių ir įdomesnių žinių iškarpos suklijuojamos, atspaudžiamos ant labai plono popieriaus (kaip daroma su, pavyzdžiui, Vokietijos spaudos apžvalga) ir oro paštu išsiuntinėjama pagrindiniams veikėjams bei įstaigoms, o paprastu — kitiems lietuviams, kurie gauna po 2 mėn. nepasenusias žinias, nuomones ir straipsnius.

BENDRASIS FONDAS

     Nusižiūrėję į JAV-se veikiantį "United Fund", lietuviai nutaria centralizuoti du dalykus: fondus ir aukų rinkimą. Visi fondai, kurie veikia nepajudinamu (ar mažai teju-dinamu) kapitalu, sudaro BENDRĄJĮ FONDĄ, kuris priima bendrą paramą arba specifinę paramą pagal jį sudarusių buvusių fondų tikslus. Viena raštinė ir viena aukų rinkėjų bei informacijos sistema tarnauja bendram reikalui. Asmuo paskiria savo įnašą, pavyzdžiui, bendrojo fondo skautinei daliai, kurios nuošimčiai skiriami skautiškiems leidiniams, pagal fondo statuto dėsnius. Kitas palikimą ar auką skiria, kaip seniau duodavo Lietuvių Fondui.

     Panašiai padaroma su aukų rinkimu. "United Fund" pavyzdžiu vienas metinis vajus aptarnauja visus anksčiau buvusius smulkesnius vajus, pagal nuošimčių sistemą paskirstydamas pinigus bendriems reikalams ir vietiniams (lituanistinės mokyklos, įstaigos ir pan.). Kompiuteriu aptarnaujama raštinė turi adresyną, kuris sklandžiau ir pigiau pataisomas, negu keliolikos įstaigų ar organizacijų atskiri sąrašai. Žinodami, kad ir amerikiečiams ilgai truko prieiti prie bendro fondo (aukų rinkimo vajaus) sistemos, lietuviai atsidūsta, kai visi aukų rinkėjai sutaria ir tokiu planu bei jo eiga patenkinti. Be to, bendrojo vajaus įstaiga lietuviškoms organizacijoms bei kitiems vienetams kasmet išsiuntinėja lėšų sukėlimo brošiūrėlę, kurioje surašytos geriausios mintys, kaip pinigus sukelti. Pavyzdžiui, iš surinktų statistinių davinių patiria, kad kuo toliau, tuo sunkiau uždirbti iš banketų, kurių bilietai nebūtų mecenatiški. Iš kelių tūkstančių apyvartos, užmokėjus už salę, orkestrą, maistą, patarnavimą (kuriam vis dažniau samdomi kiti, nes nebenorime virti, indų nešti ir plauti), pelno nelieka, išskyrus iš baro ir iš loterijų. Todėl ši bendroji įstaiga siūlo lėšoms sukelti (tai yra, ne tiek bendravimo tikslams) renginius daryti kaip kokteilius su loterija, kurie duos tiek pat pelno beveik be jokio darbo. O bendravimui pataria užsisakyti restoraną. Taip pat lituanistinių mokyklų reikalams, organizacijoms, siūlo įvairiausių projektų, kaip pats jaunimas ar nariai gali pinigų užsidirbti, kad ir mažomis sumomis. Be to, informuoja apie valdžios ir privačių įstaigų ar fondų lėšas, apie mokesčių išimtis, apie patarnavimus, prieinamus bet kam. Siūlo ir praneša, kaip ir kur gauti lėšų iš (nelietuvių) prekybininkų, didžiųjų įmonių, kad lietuviai rėmėjai ir aukotojai galėtų atsikvėpti.

KATALIKŲ TARNYBOS VIENYBĖ

     Įsteigusi Katalikų informacijos centrą, kuris jau riša (organizaciniu ar asmeniniu pagrindu) JAV Lietuvių kunigų vienybę, Religinę šalpą, Lietuvos Vyčius ir pan., lietuvių bendrija įsteigia sistemą, kuri rūpinasi religinio personalo darbingumu. Lietuvių pranciškonų, marijonų, saleziečių, jėzuitų — vyrų vienuolijų atstovai, susitarę su seserimis kazimierietėmis, pranciškietėmis. Nukryžiuotojo Jėzaus, Nekaltojo Prasidėjimo, su lietuviais išeivijos vyskupais ir Kunigų vienybe, sutaria taip: užuot kiekvienai grupei bandžius kuo geriau ir ilgiau mažėjančiomis jėgomis išlaikyti savo institucijas ir darbus, surašomas visų turimų darbų ir esamų dvasininkų (vyrų ir moterų) sąrašas pagal kiekvieno išsilavinimą, pajėgumą ir patirtį. Prie sąrašo pridedami pasauliečiai vyrai ir moterys, kurie veikia religinėje srityje, mokydami tikybos, instruktuodami vaikus, talkindami rekolekcijose, vadovaudami maldų, Šv. Rašto studijų ir kitiems būreliams. Tada tinkamiausias asmuo, kiek sąlygos leidžia, kviečiamas apsiimti sau prieinamiausiu darbu ar pareigomis. Toks pastoracijos būdas administracijoje palieka mažiau asmenų — ir pačius šioje srityje daugiausia sugebančius, o veikloje su asmenimis ir grupėmis išsiunčia daugiau asmenų, kuriems rūpi išeivijos religinis gyvenimas. Naujai atsiradę dvasininkai, vienuoliai ar vienuolės, vyrai ir moterys, sau vietą šioje pastoracinėje veikloje suranda kaip kokį darbą, kuriam reikia duoti savo prašymą. Arba, atsiradus tuščiai vietai, siūlomos pareigos, darbas, alga, gyvenama vieta ir kitos sąlygos.

     Priedo, pagal mormonų pavyzdį ir PLB bei Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos patirtį su talkininkais Europoje ir Pietų Amerikoje, ši Katalikų tarnybos vienybė įveda religinėje srityje stažo ir talkininkų sistemą universitetą lankantiems ar neseniai baigusiems, kurie prisideda prie religinių įstaigų darbų, stažo metu gyvendami vienuolynuose ar klebonijose, kuriuose randama vis daugiau tuščių kambarių. Kartu gyvendami ir dirbdami, savo būdu įnešdami gyvybę, jaunuoliai susipažįsta ir susidomi tokia tarnyba, kuri kai kuriems pavirsta ir į nuolatinę tarnybą arba gyvenimo pašaukimą.

     Katalikų tarnybos vienybė dar įveda kitą veiklos būdą, kurio tikslas dvejopas (toks planas prieš penketą metų buvo priimtas P. Amerikos lietuvių kunigų vienybės): suteikti talkos ir duoti progos atsinaujinti arba lavintis. Rotacijos būdu vyksta kunigų mainai. Iš Š. Amerikos lietuvis kunigas dviem mėnesiams ar ilgiau nuskrenda į P. Ameriką, iš Europos ar Australijos atvykęs į Š. Ameriką savo vietoje palieka atvykusį iš kito krašto, kuris pamato lietuviškas kitos vietovės sąlygas, kitus veikimo metodus, išgirsta ir pasidalija naujomis idėjomis.

TURISTINIS IR JAUNIMO TINKLAS

     Lietuvių informacijos centre paštu ar asmeniškai galima gauti lyg turistines brošiūrėles ar lapus, atspausdintus pagal didesnių kraštų sritis, kraštus ar žemynus. Skrisdamas atostogų į Afriką ir į rytinę Aziją, lietuvis paprašo brošiūrėlės, kurioje yra tų vietų lietuvių adresai ir surašytos vietos, kurios rišasi su Lietuvos istorija. Taip ir kiekviename kitame skoningai paruoštame leidinėlyje. Atvykęs į Paryžių, lietuvis išsitraukia knygutę, kurioje įdėtos Louvre muziejaus eksponatų nuotraukos — tų rodinių, kurie kilę iš Lietuvos ar turi ką bendra su Lietuva. Lankstinuke taip pat žymių lietuvių kapų vietos, sieninis Lietuvos didikų Prancūzijos karaliui padovanotos laikrodis, buvęs Lietuvos didikų vaikų bendrabutis su Vyčiu ant vartų ir pan. Adresyne — lietuvių parapijų, misijų, radijo valandėlių, restoranų ir kiti naudingi adresai.

     Nusižiūrėję į "Youth for Understanding", "Exchange student", ir kitas programas, lietuviai per PLJS Ryšių centrą sutaria savo vaikus metams ar ilgiau siųsti į kitus kraštus studijuoti. Australijos viename mieste kelios šeimos sudaro ratelį, kuris tą mokinį ar studentą globoja, o iš jų miesto vyrukas ar mergaitė metus gyvena ratelyje, iš kurio kas nors atvyko pas juos. Užuot per minėtas amerikiečių ar tarptautines grupes buvęs toli nuo lietuvių vietinėje šeimoje, lietuvis ar lietuvė gyvena pas lietuvius ir, jei sąlygos leidžia, įsijungia į vietos lietuvių veiklą.

     Prieš 17 metų JAV skautų stovyklose pradėtas, vėliau tobuliau ateitininkų stovyklose prigijęs būdas pasidalyti vadovais yra visiškai įgyvendintas, kai kiekviena jaunimo organizacija kartu su kitais stovyklų rengėjais sutaria sudaryti kiekvienai vasarai vadovų ir vadovių (ir instruktorių) grupes, kurios keliauja iš stovyklos į stovyklą per visą vasarą. Tokiu būdu studijuojantis jaunimas turi progos užsidirbti, stovyklose vadovauti, ir pačioms stovykloms netrūksta vadovų, ypač specialistų — laužavedžių, muzikantų, sporto vadovų, religinės programos vedėjų. Vasaros pradžioje ar ilgesniais pavasario savaitgaliais ypatinguose kursuose šie vadovai su kitais ruošiasi stovykloms kartu, palikdami laiko atskiriems organizacinės programos ruošos posėdžiams ar seminarams.

     Panašus planas, gan sėkmingai talkinantis ypač mažesnėms kolonijoms ar vietoms, kurios lietuviškų parapijų neturi (naujai besikuriančioms kolonijoms) yra keliaujanti tautinė-religinė grupė, kuri savaitę ar dvi praleidžia viename mieste, pravesdama susitelkimo dienas ar vakarus jaunimui ir religinio lavinimosi pobūvius suaugusiems, moko dainų ir tautinių šokių, platina spaudą, rengia kultūrinius vakarėlius su dramatiniais skaitymais, skaidrėmis iš lietuviškos veiklos ir Lietuvos vaizdų. Važiuodama autobusiuku, grupė judri, prisitaiko prie vietos rengėjų išdirbtos programos ir sąlygų už atlyginimą, kuris prilygsta amerikiečių (ar kitų vietinių) tokio pobūdžio patarnavimams.

     Kai lietuviai skautai rengia ypatingą stovyklą (tautinę, jubiliejinę), pasikviečia dviejų rūšių svečius: kitų lietuvių organizacijų narius, kurie turi savo programą savoje pastovyklėje ir dalyvauja bendroje programoje pagal amžių ir lytį, ir lietuviškai nekalbančių vaikų pastovyklę, kurioje vykdoma intensyvi ir labai įdomi tautinė programa. Tokiu būdu pasidalijama naujais metodais, sudominami ir įtraukiami kiti į lietuviškos veiklos ratą.

     Jaunimo Sąjungos rūpesčiu kas vasarą vyksta keliose vietose jaunimo stovyklos tiems, kurie organizacijoms nepriklauso, ir tiems, kurie lietuviškai dar nemoka — nutolusių ar atstumtų šeimų nariams, kelintos kartos vaikams ir jaunimui. Neringoje, Lietuvos Vyčių ir kitose stovyklose išbandyti metodai ir programos nuolat tobulinamos šios rūšies stovyklose, o per metus su jų dalyviais, organizacijoms nepriklausančiais, palaikomas ryšys stovykliškais aplinkraščiais, kurių kaina įskaityta į stovyklos mokestį.

*  *

     Po svajonių valandėlės, žmogus pabundi ir grįžti į tikrovę, skubėdamas į dar vienos valdybos posėdį, kad ypatingai daug laiko ir jėgų būtų galima skirti ginčams apie kablelius, skyrybos ženklus ir priešų vylius.

• JAV katalikybės studijoms Amerikos airių organizacija Ancient Order of Hibernians in America nusprendė surinkti 1,3 mil. dolerių ir tą studijų fondą pavesti naudoti Notre Dame universitetui.