A. Saulaitis, S J

    Jaunimo Gavėnios susitelkimo vakaruose Montrealyje sesuo Onutė Mikailaitė padavė lapelius, kuriuose jau buvo surašytos kelios mintys arba kuriuose moksleivis ar studentas galėjo įrašyti savo mintį.

GERUMO PĖDSAKAI

     1. Kada jautiesi "aš" — kada jautiesi, kad esi, kas esi?

     Kai esu vienas kambaryje ir kai turiu laiko galvoti arba kai vienas klausausi mėgstamos muzikos (12).

     Kai dalinuosi mintimis ir pergyvenimais su draugu (14).

     Kai jaučiu, kad noriu ir galiu melstis (9).

     Kai kam nors padedu, pasakau gerą žodį ar atlieku darbą, kuris kitiems naudingas (17).

     Kai esu jaunimo būryje (stovykloje, šokių šventėje ar pan.), ir visi drauge ką nors darom, ar tik esam kartu (11).

     Kai išmokstu ką nors naujo ar geriau ką suprantu (9).

     Daugiausia Dievo artumą šio pokalbio dalyviai jautė, kai padėjo kitam, pasakė gerą žodį ar buvo naudingi. Be šių šešių atvejų, dalyviai prirašė savo:

     Kai pasiekiu ką nors, pergaliu sunkumą savo jėgomis, per save.

     Kai esu viena gamtoje ar su draugais.

     Kai kas nors mane myli.

     2.    Kada labiausiai pajutai gerumą savo gyvenime?

     Gamtos grožyje ir tyloje (12).

     Kai netikėtai kas nors mane pradžiugino (9).

     Kai matei, kaip koks žmogus rūpinasi kitais (10).

     Kai esu su draugais, ir visi linksmi.

     Kai padarau ką nors gero.

     Kai sutinku seniai nematytą draugą ir pasikalbame.

     Kai man labai gerai pasisekė, ypač meno atžvilgiu ką nors padaryti.

     Kai dirbu su jaunesniais vaikais.

     Kai vienas kitam padeda, nereikalaudamas jokio atlyginimo.

     Kai jaučiuos, kad tikrai save myliu.

     Kai gali kam nors padėti.

     Kai Jėzus buvo labai arti, ir girdėjau jo balsą aiškiai.

     3.    Ką tau reiškia šie Kristaus žodžiai: "Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu"? Ar kada pajutai Kristaus artumą žmonių būryje? Kur ir kaip? (Čia kiekvienas įrašė savo pergyvenimą).

     Per vyresniųjų skaučių įžodį (savo ir kitų).

     Artimas parodo Dievą.

     Kai susirenka grupė, gal ir kitame mieste, kur nėra tiek daug pažįstamų, ir pajunti tokią draugystę.

     Kai žmonės gali kartu ką nors pasiekti ar padaryti — kai žmonės gali vienas kitą suprasti ir tą patį jausmą jausti kartu, tai tada gali (jeigu pasistengi) pastebėti, kad ir Kristus ten yra jų tarpe.

     Daugiausia, kai gali žmogui ar žmonėm padėti, kai jiems reikia pagalbos. Žinoti, kad jie galės ir tau padėti.

     Kai susirenka du ar trys ir išeina iš kurio mintis, kad Kristus yra visur ir su mumis čia. Aš manau, kad tai jaučiu kiekvieną kartą, kai esu bažnyčioje mišiose.

     Kai kas nors gera daro, visi kitiems padeda, visi kartu linksminasi. Aš pajuntu, kad Dievas yra.

     Dievas yra mūsų tarpe. Pajutau, kai su drauge pasikalbėjau.

     Kai buvau jauna, prieš einant gulti mes visi susirinkdavom ir sukalbėdavom maldą, visa šeimyna kartu. Stovykloje prie laužo. Grupė žmonių, kuri ieško ko nors, kurie nori kitiems padėti tai surasti.

     Kai du žmonės ar daugiau susirenka kartu, kaip draugai, arba kada jiems reikalas iškyla, pasirodo gražumas ir meilė, kurią kartais pajunti savo širdyje. Kristų pajuntu ir vienas. Bažnyčioj.

     Kad Dievas saugoja mus visus, ne tik išrinktus žmones.

     Kur du ar trys susirenka ar yra kartu džiaugsme ir daro gera, tai ir su jais Dievas bus ir jiems padės.

     Pajuntu Kristaus artumą stovykloje, kai prie laužo visi rankomis susiima ir sugieda vakarinę maldą. Aš tada jaučiu Dievą, nes mes visi kartu Jo šaukiamės ir ilgimės.

     4. Kurie iš šių dalykų ar simbolių tau labiausiai išreiškia Dievą? Kodėl?

     Iš trylikos siūlymų daugiausia pasirinkta penki: šviesa, širdis, ištiestos rankos, saulėtekis, kryžius. Prirašyta dar daugiau: dangus ir žemė — judėjimas, gyvybė, jūra — didumas, tyras upelis (nes Dievas yra skaistus). Susitelkimo dalyviai paaiškino pasirinktą simbolį:

     Šviesa: tai nuo mažens man yra Dievo simbolis. Šviesa yra stebuklingas dalykas. Šviesa gali būti ir nebūti, taip pat ir aš galiu jausti Dievą vienu momentu ir jo nerasti kitu. Visas pasaulis yra apšviestas. Ir saulė duoda tą šviesą bei šilimą. Dievas yra man kaip šviesa, jis man parodo gerą kelią.

     Ištiestos rankos: tai reiškia, kad mes visi galime Dievą pasiekti. Dievas ištiesia visiems rankas ir priima visus. Jis visus priima ištiestomis rankomis. Jis visados yra ten, kai mes jo norime. Ištiestos rankos man labiausiai išreiškia Dievą, nes Dievas visados mus priims ir priglaus.

     Kryžius: Jis man parodo, kad Dievas tikrai mus myli, nes Kristus mirė už mus.

     Širdis: Dievas turi didelę širdį, jis visus myli. Jis ir mums davė širdį mylėti save ir kitus.

     Saulėtekis: Jis kaip saulė mūsų niekad nepaliks. Jis visada yra, kad ir nematai.

     Jūra: jūra turi daug paslapčių, kaip ir Dievas.

     Dievas pasirodo man ne tik bažnyčioj. Jis yra visur, kur yra jo tvariniai, kur žmonės ir gamta gali išreikšti Dievo meilę.

ŠVIESOS MOMENTAI

     1.    Koks įvykis tavo gyvenime užtvirtino, kad Dievas tave globoja ir veda? Atsakymai: kai buvau pasimetęs iškylos metu; kai visame mieste elektra nutrūksta; stovykloje —įspūdingos mišios; kai pažiūri į žmogų, kai kas nors suserga ir pasveiksta; per Velykų mišias; kai būna tamsu ir saulė labai šviečia.

     Pasitaikė, kad vienai atėjo mintis, jog Dievo gal nėra, bet per mišias stovykloje tą dieną kunigas sakė pamokslą apie tą patį dalyką ir tikrai padėjo jos tikėjimą sustiprinti.

     Kai naktis, ir žiūri į žvaigždes. Kai kas nors numiršta. Stovykloje, kai esu su gamta.

     2.    Ar esi sutikęs žmogų, matęs televizijoje, ar skaitęs apie žmogų, kuris tikrai spindi gerumu ir meile? Papasakok apie jį. Kaip jis tau padeda geriau suprasti Dievo gerumą?

     Kunigas, kuris padeda žmonėms. Lord Baden-Powell (skautų įkūrėjas) pradėjo su maža grupe, ir ji išaugo. Simas Kudirka. Nicolas (televizijos programoje "Eight is enough". Jesus Christ Superstar ir Jesus of Nazareth (televizijoje) parodo Dievo žmogišką pusę: Brother Roberts, kuris Afrikoje pastatė kliniką. Tie, kurie dirba su sergančiais arba su tais, kurie turi problemas. Kai žmonės gali padėti kitiems žmonėms ir rūpinasi daugiau apie kitus negu apie save.

     Ar kai tau pačiam ar artimam žmogui įvyko kas nors skaudaus ir sukrečiančio, jautei, kad viskas vis vien išeis gerai? Ar kai dabar žiūri į kokį skaudų įvykį ar išgyventą sunkumą, matai, kaip tai netikėtai išėjo į gera? Ar turi daugiau vilties ateičiai? Ar gali tame įvykyje matyti Dievo gerumą?

     Kai mirė draugė, buvo skaudu, bet ji labai sirgo ir jai gyventi buvo labai skaudu.

     Šiame pokalbyje nebuvo laiko plačiau aptarti du paskutiniuosius klausimus:

     3.    Ar tyloj ir vienumoj arba esant su kitais, kada buvai ramus ir laimingas, jautei, kad pasaulis yra Dievo rankose? Kada taip jauteisi? Ar tas prisiminimas tave ir dabar džiugina?

     4.    Ar kokia knyga, filmas, kito žmogaus pasidalintas pergyvenimas tau priminė, koks nuostabus ir paslaptingas žmogaus gyvenimas?