Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Pačią pradžią šiai kelionei davė lietuvių skautų šeštoji tautinė stovykla. Buvau užsiregistravęs toje stovykloje dalyvauti. Kai apie tai sužinojo Australijos rajono lietuvių skautų kapelionas kun. P. Butkus, pasiūlė po stovyklos pasilikti iki gavėnios ir didesnėse lietuvių kolonijose pravesti rekolekcijas. Ta mintis man patiko, bet kadangi po stovyklos dar būtų reikėję laukti visą mėnesį iki gavėnios, o taip pat, negrįžtant kartu su skautais, negalėjau pasinaudoti jiems teikiamomis kelionės lengvatomis, nutariau į stovyklą nevykti, bet tik į rekolekcijas gavėnios pradžioje. Be to, skautai vyko tiesiai į Australiją ir paskui tiesiai grįžo, niekur nesustodami. O aš pagalvojau, kad jeigu jau ryžtis tokiai ilgai kelionei, tai reikia pasinaudoti proga ir aplankyti kai kuriuos kitus įdomesnius tolimųjų rytų kraštus.

     Prasidėjo susirašinėjimai su kun. Butkum. Buvo įvairių kliūčių, bet jo nuoširdumas viską nugalėjo. Tik kun. Butkui turiu būti dėkingas už šią įdomią kelionę.

     Prieš keliolika metų Australijos lietuviams rekolekcijas vedė kun. Jonas Borevičius, S.J., o prieš porą metų — kun. Juozas Vaškas, MIC. Iš kun. Vaško sužinojau, kad jam kelionę labai gražiai suplanavo ponia Raslavičienė, kuri dirba Weis Travel kelionių biure, tad ir aš į ją kreipiausi. Pradėjome sudarinėti maršrutą bei rūpintis įvairiais kelionei reikalingais dokumentais. Turėjau vargo su Australijos viza. Mat, užpildydamos konsulo duotą anketą, parašiau, kad mano kelionės į Australiją tikslas — rekolekcijos. Tai ir užkliuvo. "Jeigu Tamsta ten vesi rekolekcijas, tai reiškia uždarbiausi — būsi tam tikras valdininkas, pareigūnas, todėl negalime duoti turisto vizos", aiškino kažkoks konsulato valdininkėlis. Atrodo, kad australai bijo visokių uždarbiautojų, kurie veža pinigus iš Australijos. Aš mėginau aiškinti, kad ne uždarbiauti ten važiuoju, o tik pamatyti gražiosios Australijos. O jeigu ta proga pasakysiu vieną kitą pamokslą ar kitokiais būdais padėsiu lietuviams, tai čia nebus joks uždarbio ieškojimas, nes aš juk negausiu ten jokios pastovios algos ar atlyginimo. Pagaliau pasisekė susitarti — vizą gavau. Indonezijos, Taiwano ir Japonijos vizas gavau be jokių kliūčių per keletą minučių.

     Pasinaudodamas naudingais p. Raslavičienės patarimais, sudariau įdomų kelionės planą. Išvykimo data — sausio 31 diena. Pakeliui į Australiją trys sustojimai: Havajai, Tahiti, Naujoji Zelandija. Australijoje rekolekcijos šiuose miestuose: Hobart (Tasmanijoje), Geelong, Melbourne, Adalaide, Canberra, Sydney, Brisbane. Grįžtant iš Australijos sustojimo vietos: Bali (Indonezijoje), Singapore, Bangkok, Hong Kong, Taiwan, Japonija. Į Čikagą numatyta grįžti balandžio 20 dieną. Tad visa kelionė, apskriejant Pacifiką (Ramųjį vandenyną), tęsėsi 80 dienų.

HAVAJUOSE

     Kelionė prasidėjo iš Čikagos O'Hare aerodromo didžiuliu United Airlines lėktuvu tiesiai į Havajus. Praskridę Amerikos žemyną ir metę paskutinį žvilgsnį iš 35 tūkstančių pėdų aukštumos į išsidriekusį Los Angeles miestą, daugiau nieko nematėme tik mėlynąjį Ramųjį vandenyną, kuris iš tokių aukštybių tikrai atrodė ramus. Pilotai ir palydovės (stewardesses) kiekvieną savo pranešimą baigdavo havajietišku mahalo — ačiū, o keleivius pasveikindavo visiems žinomu aloha!

     Čikagoje palikome sniego kalnus, o nusileidę Honolulu aerodrome susitikome su saule, šilima, žaliuojančiomis palmėmis ir įvairiaspalviais žiedais. Havajietės iš tų žiedų pina vainikus ir jais papuošia atskridusius keleivius. Tie vainikai, angliškai vadinami lei (lietuviškai galėtume sakyti lėja), Pacifiko salose visur labai paplitę. Jie yra pinami ne tik iš žiedų, bet ir iš įvairių vaisių branduolių, sėklų, jūros kriauklių. Šie vainikai reiškia pagarbą, meilę, ištikimybę. Ypač juos mėgsta nešioti jauni vyrukai. Kartą į lėktuvą įlipo jaunuolis, kuris ant kaklo buvo užsikabinęs keliolika tų vainikų -lėjų. Paklausiau šalia sėdinčią polinezietę, ką tai reikštų, dėl ko jis tiek daug tų vainikų užsikrovęs. "Tai reiškia, — ji atsakė, — kad jis turi keliolika draugių-simpatijų". Mergaitės paprastai tiek daug tų vainikų nenešioja; jeigu jau nešioja, tai tik vieną (matyt, joms užtenka vieno draugo), bet jos turi prisisegusios gėlę prie plaukų. Gėlė kairiajame šone reiškia, kad toji mergaitė jau nelaisva — ji jau turi kavalierių, o dešiniajame — dar kavalieriaus tebeieško.

     Havajus sudaro 8 didesnės vulkaninės salos: Hawaii, Maui, Oahu, Kauai, Molokai, Lanai, Niihau, Kahoolawe. Didžiausia sala yra Hawaii, bet žinomiausia ir daugiausia turistų lankoma — Oahu. Šioje saloje yra ir sostinė Honolulu. Havajai visuomet traukė turistus savo gražia egzotiška gamta, šiltu klimatu, puikiais paplūdimiais. Paskutiniuoju metu daug kas juos pakritikuoja; sako, kad jau praradę savo žavesį, primityvumą, per daug sukomercinti. Manyčiau, kad tai tinka tiktai Honolulu daliai, kuri vadinama Waikiki. Čia tikrai stypso modernūs dangoraižiai, didingi viešbučiai, ištaigingos krautuvės. Tačiau pavažiuok šiek tiek toliau, nors ir toje pačioje Oahu saloje, ir dar surasi to žavaus primityvumo bei nesugadinto gamtos grožio. O ką bekalbėti apie kitas salas! Havajai dar tebetraukia turistus ne tik iš dūmuose paskendusių Amerikos didmiesčių, bet ir iš kitų Polinezijos bei Pacifiko salų.

     Istorikai sako, kad pirmieji žmonės į Havajus atvyko (greičiausiai iš Tahiti salos) apie 750 m. po Kr., bet oficialiu Havajų atradėju yra laikomas anglų jūrininkas kapitonas Cook. Jis yra atradęs daugelį Pacifi-ko salų. Daugelis vietovių yra pavadinta jo vardu. Net ir aukščiausias Naujosios Ze-alndijos kalnas, visuomet apdengtas ledynais ir sniegu, yra jo vardu vadinamas.

     Iki XIX amžiaus pabaigos Havajus valdė įvairūs karaliai, karaliukai ir karalienės. XIX amž. pabaigoje sustiprėjo tam tikras sąjūdis, siekiąs Havajus prijungti prie Amerikos. 1894 m. liepos 4 d. Havajai buvo paskelbti respublika ir po ketverių metų prijungti prie Amerikos, o 1954 m. tapo penkiasdešimtąja JAV valstija.

     Svarbus įvykis Havajų, o gal ir visos Amerikos bei Japonijos, istorijoje buvo 1941 m. gruodžio 7 d., kai japonai užpuolė Pearl Harbor uostą ir sunaikino amerikiečių karo laivyną. Tai paskatino Ameriką įstoti į II pasaulinį karą ir skaudžiai atkeršyti japonams, numetant pirmąsias atomines bombas ant Hiroshimos ir Nagasaki.

     Kadangi Havajuose šilta ir gana daug lyja, tai sąlygos ir augmenijai, ir žemės ūkiui labai geros. Salos žaliuote žaliuoja. Ūkininkai daugiausia augina cukrines nendres, ananasus, ryžius, bananus, apelsinus, citrinas, papajas, mango ir kt.

     Šalies gyventojai labai įvairūs. Tikrųjų havajiečių gal yra tik apie 12%. Dabar, tur būt, jau pirmauja baltoji rasė, bet labai daug ir japonų, filipinų, kinų, o taip pat ateivių iš kitų Polinezijos salų.

     Įdomi yra havajiečių kalba, turinti tik 5 balsius ir 7 priebalsius: h, k, 1, m, n, p ir w. Iš balsių ir šių priebalsių sudaroma 40 skiemenų, iš kurių yra sudaryta daugiau kaip 20.000 žodžių. Jų kalba yra skambi ir muzikali, labai tinkama dainoms.

     Nuvykus į Honolulu, būtina pamatyti havajietiškus šokius. Kaip mes didžiuojamės savo tautiniais šokiais ir stengiamės juos parodyti kitataučiams, taip ir Havajų bei kitų Pacifiko salų gyventojai juos laiko svarbia savo tautinės kultūros dalimi. Havajuose galima pamatyti ne tik havajietiškus šokius. Čia yra parodomi ir įvairių kitų salų šokiai, apsivilkus spalvingais drabužiais ir palydint šokius liaudies dainomis, kurios kartais yra labai gražios, romantiškos, primenančios net ir mūsų nostalgiškas liaudies dainas. Įvairiose savo kelionės vietovėse mačiau Pacifiko salų ir Azijos tautų šokius, bet gal niekur jie nebuvo taip meniškai atliekami, kaip čia, Havajuose.

     Atvykęs į Havajus, pradėjau ieškoti ir lietuvių. Pirmiausia susitikau buvusio montrealiečio dr. J. Šemogo šeimą. Jų dukra Rūta, ištekėjusi už medicinos daktaro, jau pirmiau nusikėlė gyventi į Honolulu, bet čia radau ir jos tėvus, atvykusius paatostogauti ir aplankyti dukros. Su jais pasimaudėme ir pasideginome saule puikiame Hanauma Bay paplūdimyje, panardėme jūroje su žuvimis ir pasivaišinome elegantiškoje Rūtos rezidencijoje.

     Havajuose darbuojasi dailininkė Bronė Jameikienė ir Povilas Baltis, kuris dirba kolegijoje. Su juo taip pat teko pabendrauti ir pavažinėti. Visi parodė daug lietuviško nuoširdumo. Kelios dienos Havajuose labai greit prabėgo. P. Balčio nuvežtas į aerodromą, sėdau į Pan American lėktuvą kelionėn į garsiąją Tahiti.