A. P. B a g d o n a s
NAKTIS SODE
Niekaip negaliu pamiršti
Šito vaizdo, šios nakties.
Sodas . . . Medžiuose tyla numiršta,
Danguje bejausmė pilnatis.
Ilsisi nuvargę žmonės
Be sapnų šiltuos namuos.
Tik žmogaus Sūnaus dejonės
Ir sielos tylios raudos
Nepaguos nė vienas tų,
Kur jau ilsis be sapnų.
Ir malda ta begalinė,
Taip karšta ir taip gili,
Prakaitas krauju patvinęs
Plauja veidą ir akis.
O kad kas tiktai galėtų
Jį paguost tyliu žodžiu! . .
Slenka valandos iš lėto,
Dega sielvartas veide,
Virpančiam raudos skausmu . . .
Vienuma . . . Naktis žvaigždėta . . .