Spausdinti
Sonė Pipiraitė 
 
Iš žemės kilus, mažoji dulke,
Vėl žemėn gulki.
 
Gana tu šokai būry šokėjų,
Blaškoma vėjų.
 
Gana verkei tu žliugiam purvyne,
Kai tave mynė.
 
Gana tu saulės prisiilgėjai,
Tiesos gedėjai.
 
Iš žemės kilus, žemėta dulke,
Vėl žemėn gulki.
 
Baltam smiltyne, beržų pavėsy 
Tu pasilsėsi.
 
Bet tu, o dulkės šviesa gyvoji,
Tu nemarioji,
 
Pasilgus saulės, tu iš šešėlių 
Jau pasikėlei.
 
Palikus žemę, palikus pelkę,
Aukštyn pažvelki.
 
Palikus dulkę, palikus molį,
Sugrįžk namolei,
 
Kur Saulės skrynioj deimantu šviesi, 
Žvaigžde žėrėsi.