Mieloji Sese,
 
      Šių metų antrame “Laiškų Lietuviams” numeryje skaitei jaunimui anketą. Tarp kitų klausimų buvo ir šis: “Ar esi patenkinta, kad esi mergaitė, ar gal norėtum būti berniukas?” Ten pat buvo klausiama ir berniukų, ką jie mano apie tą paprotį, kad dabar visi kultūringi žmonės teikia moterims pirmenybę ir jas ypatingai gerbia.
 
      Su panašiu klausimu kartą į skaitytojas kreipėsi Italijos moterų žurnalas. Redakcija gavo 204 atsakymus. Iš jų tik 83 buvo patenkintos, kad gimė moterimis, kitos pageidavo būti vyrais. Dėl ko? Dėl to, kad, jų nuomone, vyrai gali laisviau naudotis gyvenimo malonumais, niekas jų nekontroliuoja, niekam neturi duoti savo darbų apyskaitos.
 
      Iš atsakymų, atėjusių į mūsų anketą, gauname kitokį vaizdą. Tuoj matyti, kad lietuvaitės yra protingesnės už itales. Tik nepilnas trečdalis atsakiusiųjų nedrąsiai išreiškė norą būti berniukais, nes jie esą laisvesni, o mergaitės labiau suvaržytos, iš jų daugiau reikalaujama. Virš du trečdaliai atsakė, kad yra patenkintos, būdamos mergaitės, jokiu būdu nenorėtų būti berniukais, nes mergaitės esančios geresnės, kilnesnės, galinčios daugiau gera gyvenime padaryti, negu berniukai.
 
      Vyrai, atsakydami į jiems patiektą klausimą, sutiko, kad yra geras ir girtinas paprotys moterims duoti pirmenybę ir jas gerbti. Priežastį visi nurodė tą pačią: dėl to, kad jos yra silpnesnės.
 
      Kokias galėtume padaryti iš tų atsakymų išvadas? Visų pirma reikia džiaugtis, kad mūsų mergaitės supranta savo paskirtį ir vertę. Jų dauguma yra patenkintos tuo, kuo jas Dievas sutvėrė. O jas sutvėrė tikrai dideliems dalykams, labai svarbiam ir kilniam tikslui: nešti į pasaulį gyvybę, meilę, švelnumą. Motiniškumas tai yra perlas, kurs gražiausiai derinasi prie moters veido. Jis iškelia moterį aukščiau už vyrą, ir tik dėl to mes moterį taip gerbiam, jai duodam visur pirmenybę. Ne, ne jos silpnumas yra tokios pagarbos priežastis. Jei taip būtų, tai mažam vaikui duotume pirmenybę prieš jo tėvus. O to juk niekas nedaro.
 
      Garsioje Amiens katedroje yra senas ir įdomus rankraštis (iš 1492 m.), kuriame išskaičiuojami moters kilnumo titulai. Tik moterys jais gali didžiuotis, vyrai jų neturi. Štai tie titulai, kuriais moterys gali pasigirti prieš vyrus:
 
      1. Moterį Dievas sutvėrė iš vyro šonkaulio, o vyrą iš molio, taigi, moteris buvo sutverta iš kilnesnės medžiagos.
 
      2. Moteris buvo sutverta rojuje, o vyras, kaip sako Šv. Raštas, buvo sutvertas ne rojuje, tik paskui buvo jame apgyvendintas.
 
      3. Nė vienas vyras nebuvo tokiu būdu angelo sveikintas, kaip moteris (Marija) — “Sveika, malonės pilnoji”.
 
      4. Kristus savo kūną ėmė tik iš moters, be jokio vyro prisidėjimo.
      5. Nė viena moteriškė jokiu būdu neprisidėjo prie Kristaus kankinimo; jos visos, net ir Piloto žmona, stengėsi Jam padėti, Jį išvaduoti, tik jos Jo verkė.
 
      6. Kristaus kančios metu tik moterys viešai atstovavo Bažnyčią (Marija, Magdalena), vyrai — apaštalai iš baimės buvo pasislėpę.
 
      7. Kristus atsikėlęs pirmiausia pasirodo ne vyrui, bet moteriškei — Magdalenai, kuri pirmoji paskelbia atsikėlusi Kristų tiems, kurie Jį turės skelbti visam pasauliui.
 
      8. Tik moteris (Marija) vienintelė iš visų žmonių buvo pradėta be gimtosios nuodėmės, buvo su kūnu ir siela paimta į Dangų, iškelta virš angelų...
 
      Tad matai, sese, ar neturi džiaugtis, kad esi moteris? Taip, džiaugtis tikrai yra ko, bet nėra ko tuščiai didžiuotis ir įsivaizduoti. Juk tai ne Tavo nuopelnas, bet ypatinga Kristaus malonė, Jo meilės ir palankumo parodymas. Sename Testamente, prieš Jo atėjimą, moteris buvo labai pažeminta, visų paniekinta, neskaitoma net žmogumi. Panašiai yra ir dabar ten, kur dar neprasiskleidė Kristaus mokslo šviesa. Žemiau dedu mūsų misijonieriaus T. Donato Slapšio straipsnį, atvaizduojantį liūdną moters likimą Indijoje. Dar daugiau žinių tuo klausimu gali rasti kun. Sabaliausko knygoje “Nuo Imsrės iki Orinoko”.
 
      Taip, tik Kristus — Dievas išaukštino žmonių nužemintą ir paniekintą moterį. Tik krikščionybė ją parodė pasauliui tikrame jos kilnume ir tikroje šviesoje. Džiaukis, kad esi krikščionė, atsilygink Kristui už tą Jo ypatingą Tau parodytą meilę ir palankumą uoliu Jo mokslo ir įsakymų laikymu.
 
      Apaštalai stebėjosi, kad Kristus kalba su moterimis. Fariziejai piktinosi, kad Jis neišvijo atėjusios Magdalenos, bet leido jai save liesti, tepti kvepalais plaukus, mazgoti ašaromis kojas. Kristus atėjo į šį pasaulį ne tik mūsų atpirkti, bet ir patobulinti pasenusį žydų įstatymą, pakeisti netobulus ir kartais labai keistus papročius. Neatstumdamas, bet švelniai pakeldamas po Jo kojomis suklupusią Magdaleną, Kristus pakėlė ir išaukštino kiekvieną moterį. Štai dėl ko ir mes moterį gerbiam. Juk mes esame krikščionys, mūsų elgesys turi būti panašus į Kristaus.
 
      Šia proga dar norėčiau “Jaunimo Paslapčių” skaitytojams priminti, kad į šių metų antrame numeryje buvusią anketą atsakė maždaug tik vienas procentas visų skaitytojų. Tai yra per mažai. Daugiausia atsakymų atėjo iš 15—20 metų mergaičių. Iš to paties amžiaus berniukų negavome nė vieno atsakymo. Gaila, bet reikia su skausmu pripažinti, kad šio amžiaus berniukai sparčiai žengia nutautėjimo keliu. Jų nedomina jokios rimtesnės problemos. Svarbiausia jų problema: lankyti kinus ir kramtyti gumą. Šiek tiek atsakymų parašė 25—30 metų amžiaus vyrai. Jie dar turi iš Lietuvos atsinešto rimtumo.
 
      Anketoje paliestus klausimus nagrinėsime ateinančiuose numeriuose. Taigi, dar nevėlu į anketą ir dabar atsakyti. Būtų labai klaidinga manyti, kad nuo tų atsakymų niekas nepriklausys. Kiekvienas atsakymas mums yra labai naudingas. Jis bus naudingas ir visiems skaitytojams, nes atsakymų mintis panaudosime ateinančiuose straipsniuose.
 
Juozas Vaišnys, S. J.