"Laiškai lietuviams” žengia į trisdešimtuosius metus. 1979 metai visai lietuvių tautai yra nepaprasti — sueina 400 metų nuo Vilniaus universiteto įsteigimo. Sunku įsivaizduoti, kas šiandien būtų iš Lietuvos, jeigu to universiteto nebūtų buvę. Gal jos vardą tik istorijos knygos beminėtų. O jeigu ji ir egzistuotų, tai tikriausiai nebūtų katalikiška. Vilniaus universitetas išugdė lietuvių inteligentiją, rašytojus, kultūrininkus, kovotojus už lietuvių tautos teises, kalbą ir kultūrą. Jis apsaugojo Lietuvą nuo grasinančios užplūsti reformacijos bangos.
Jau XVI amžiaus vidury buvo vis labiau ir labiau kalbama apie reikalą steigti Lietuvoje aukštąją mokyklą. Žvilgsniai pradėjo krypti į dar ne taip seniai įsteigtą Jėzuitų ordiną, kuris jau buvo spėjęs pasižymėti mokslo aukštumu. Jėzuitų Lietuvoje tada dar nebuvo, tad juos pasikvietė iš užsienio. 1569 m. spalio 28 d. atvyko į Vilnių pirmieji jėzuitai. 1570 m. liepos 17 d. oficialiai įsteigta Vilniaus kolegija (akademija). Pagrindinė dėstomoji kalba, kaip ir visose to meto aukštosiose mokyklose, buvo lotynų, bet ir lietuvių kalbai buvo skiriama daug dėmesio.
Karalius Steponas Batoras 1578 m. suteikė Vilniaus akademijai universiteto titulą. Oficialiai universiteto titulas su visomis teisėmis buvo suteikta popiežiaus Grigaliaus XIII bula "Dum attenta” 1979 m. spalio 30 d. Tai buvo tada vienintelis universitetas visoje Rytų Europoje. Gal aukščiausią savo klestėjimo laipsnį jis pasiekė XVII a. viduryje. Po to dėl visokiausių karų, marų, revoliucijų ir persekiojimų jis turėjo kovoti už savo egzistenciją iki mūsų laikų.
1979-tuosius metus skelbiame Vilniaus universiteto metais. Stengsimės kiekviename '‘Laiškų lietuviams” numeryje, "Mokslo” skyriuje, duoti po straipsnį šia tema. Prižadėjo keletą straipsnių parašyti prof. P. Rabikauskas, S.J. Taip pat jau esame užprašę universiteto temomis parašyti prof. S. Sužiedėlį, dr. V. Maciūną, dr. A. Kučą ir kt.
Manome bent trumpai universiteto sukaktį paminėti "Laiškų lietuviams” bankete š.m. kovo mėn. 10 d. Jaunimo Centre.