Spausdinti

Paruošė DANUTĖir GEDIMINAS VAKARIAI

PENKTOJI LENKŲ MOKSLININKŲ KNYGŲ PARODA LIETUVOJE

     Dvi didžiosios Lenkijos knygų leidyklos "Orpan” ir "Osolineum” parodoje išstatė penkių šimtų su viršum pavadinimų knygų. Ypač dideli istorijos, filosofijos ir gamtos skyriai. Šios parodos byloja apie nuolatinį lietuvių ir lenkų mokslininkų bendradarbiavimą. Šią parodą globoja Lenkijos Respublikos Mokslų akademijos leidinių platinimo centras ir Lietuvos Mokslų akademijos prezidiumas. ("Tiesa”)

*    Molėtų rajone, Kulonių kaime esančioje Lietuvos Mokslų akademijos astronominėje observatorijoje, įvyko antrasis Lietuvos astronomų draugijos suvažiavimas. Suvažiavimo dalyviai atidarė pirmąjį Lietuvoje astronomijos muziejų. Į šį muziejų jau perkelta kai kurie iš seniausios Europoje Vilniaus universiteto observatorijos dangaus kūnams stebėti prietaisai.

     Netrukus Kaldinių observatorijoje bus iškeltas milžiniškas kupolas ir prasidės teleskopo sustatymo darbai. Šis teleskopas bus seniausias Pabaltyje, kuriuo bus tiriamos ne tik žvaigždės, bet ir jų keliai.

     Per pastaruosius trejus metus Lietuvos respublikos astronomai atliko beveik 1800 dangaus kūnų stebėjimų. ("Tiesa”)

*    Šiandien Lietuvoje kai kuriuose ūkiuose auginama maždaug po šimtą hektarų bulvių. Bulvienojai naudojami pašarui: jie silosuojami šlakstant išrūgomis. Kai kurie kolūkiai iš bulvienojų pasigamina nemažai miltų. Iš hektaro bulvių gaunama apie 5-6 tonos bulvienojų, kurie yra labai maistingi. Viename kilograme jie turi 20 gramų virškinamųjų proteinų, 80 miligramų karotino ir daug kitų naudingų medžiagų. Tai patvirtina karvės, kurios jais šeriamos duoda daugiau pieno.

     Daugelyje kolektyvinių ūkių bulvienojų paruošimas pašarui tobulinamas. Kolūkiečiams skaitomos paskaitos apie jų paruošimą pašarui. Leidžiami įstatymai ir nustatomas kiekis, kiek kolūkis turi jo paruošti. Pribauginti žmonės jų tiksliai laikosi, ir kolektyvai neatsilikdami veja vienas kitą. Auga visuomeninis darbas ir lenktyniavimas. Vargas tam kolektyvui, pas kurį bulvės neužderėjo. Tada ne tik kolūkio tvarkytojai nukenčia, bet net laikraščių redakcijos, partiniai vykdomieji vienetai ir įvarios deputatų tarybos. Keliami viešumoje įvairūs trūkumai.

     Šiemet įvyko keistas atsitikimas. Kolūkių vadovybė nepaprastai griežtai pradėjo persekioti žmones, ir šie bulvienojus nuplovė, dar esant jiems žaliems. Tokiu būdu šiemet iš bulvienojų buvo padaryta daug siloso, bet bulvių derlius visai sumažėjo.

("Valstiečių laikraštis”)

* Lietuvos respublikoje yra trys apsaugos draustiniai kampeliai. Pirmoji valstybės apsaugos gamtos vieta — Žuvintas. Šis ežeras išgarsėjo gulbių ir kitų sparnuočių karalija. Antras — Čepkeliai, apaugę spanguolynais ir gervuogėmis. Trečiasis — Kamanas, didžiausias ir vertingiausias Šiaurės Lietuvos molingų lygumų pelkinis kampelis. Pelkėje, jos ežerėliuose ir apypelkio miškuose išsilaikę retos augalijos ir gyvūnijos rūšys. Čia auga plačialapė rusvuolė, kilnioji glindė, laplandiniai ir mėlynlapiai gluosniai. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti paukščiai: gervės, putpelės, dirviniai sėjikai, didžiosios kuolingos, gaidukai ir juodieji gandrai. Įvairi ir dar iki šiandien paslaptinga Lietuvos respublikos gamta, kurioje vis dar atrandama pirmą kartą matoma gyvūnija, o ypač augmenija, giliai suleidusi šaknis neišbrendamose pelkėse. ("Lietuvos gamta”)

LABAI ĮDOMUS ČEPKELIŲ DRAUSTINIS

     Čepkelių draustinis turi ypatingą svarbą ne tik Lietuvos respublikai, bet ir visai šaliai. Sakoma, kad uždraustas vaisius saldesnis. Siame draustinyje beveik visai neleidžiami lankytis žmonės, kurie veržiasi iš visų pusių pamatyti šios pelkės augalijos trapumą ir gyvūnijos jautrumą. Kuo plačiau yra aiškinama draustinio svarba, tuo didesnis auga veržlumas ten apsilankyti.

     Čepkeliai — vieta, kurioje peri nykstantys paukščiai: mažasis rėksnys erelis, vapsvaėdis, sketsakalis, pelisakalis, uldukas karvelis, juodasis gandras, pilkoji gervė. Labai gausi ir įvairi draustinio vabzdžių šeimyna. Kas metai aptinkama po trejas - ketverias naujas vabzdžių rūšis, kurios niekur kitur Lietuvoje neaptinkamos. Didelės augalų bendrijos. Vasarą čia pražįsta kalninė arnika. Auga dvi rūšys karklų: laplandinis ir mėlynlapis. Reta pelkinė laksva.

("Kraštotyra)

RUDENS PUOŠMENA — SPANGUOLĖ

     Lietuvos respublikoje spanguolės auginamos trisdešimt dviejuose draustiniuose, kurie vadinami spanguolynais. Jie randami trylikoje rajonų. Uogynuose draudžiama važinėti ne keliais, kurti laužus, šiukšlinti, skinti retus augalus, rinkti nenunokusias uogas. Spanguolės leidžiamos rinkti nuo rugsėjo mėn. pirmos dienos. Pradėję uogas rinkti anksčiau — baudžiami. Uogų rinkimui reikalingas leidimas. Leidimai išduodami tik ribotam žmonių skaičiui.

* Lietuvoje yra 573 tvenkiniai, kurie naudojami žmonių buities poreikiams. Kasmet įrengiama dar apie 15-20 įvairaus dydžio tvenkinių. Tvenkinius vandeniu aprūpina upės ir upeliai.

LIETUVOS VAIKŲ PIEŠINIAI

     Lietuvos televizija suruošė vaikams meno konkursą "Mano pasaulis”, kuriam buvo atsiųsta keturi tūkstančiai piešinių. Iš geriausių piešinių sudaryta kilnojamoji paroda, kuri bus vežiojama po didesnius Lietuvos miestus. Šešiasdešimt geriausių darbų atrinkta albumui, kurį spausdina "Vagos” leidykla. Lietuvos televizija bei radijas saugoja per 32 tūkstančius vaikų piešinių.

("Menotyra)

PAPUOŠALAI IŠ GINTARO

     Estijos sostinėje vykstančioje gintaro parodoje rodomi gintariniai papuošalai, pagaminti Lietuvos dailininkų, sutraukė daug lankytojų. Šioje parodoje taip pat dalyvauja Latvijos ir Estijos menininkai. Paroda buvo jau Rygoje ir šiomis dienomis pervežta į Vilnių. Atskirą skyrių sudaro gintariniai papuošalai, skirti Maskvos olimpiadai.

("Kūrybinė savaitė”)

*    Lietuvos istorijos - etnografijos muziejuje iš viso yra sukaupta 300 tūkstančių dalykų, dalykėlių. Jie primena Lietuvos istoriją nuo seniausių iki šių dienų. Juos visus išdėstyti būtų neįmanoma, todėl dalimis karts nuo karto rengiamos parodos.

     1978 m. muziejaus skyriai įsigijo 1471 dalyką. Dauguma iš 19 - 20 a. Netikėtai užkliūva vienas kitas ir iš 16 - 18 a.

     Iš 16 - 20 a. paminėtina retenybė "Graikų - lotynų kalbos žodynas”, išspausdintas Bazelyje 1565 m. Vertinga knyga yra 1684 m. išspausdinta Prūsijos istorija su Tilžės, Karaliaučiaus ir kt. miestų planais. Iš 19 a. leidinių paminėtina M. Valančiaus "Žemaičių vyskupystė” išspausdinta 1848 m. J. Zavadskio spaustuvėje Vilniuje. 1855 m. Vilniaus laikraštis "Kuryer Wilenski”. 1833 m. 7-tas numeris "Aušros”. Simano Daukanto "Lietuvos istorija”, "Būdas senovės lietuvių”. Pastarosios išleistos Amerikoje spaudos draudimo metais. Daug turima daiktų vaizduojančius Lietuvos amatus, kultūrą, buitį, madas bei skonį. Turima keletas baldų bei kilimų, 18 a. drabužių.

("Kraštotyra”)

*    Prieš porą mėnesių Aukštaitijoje buvo surengta važiuojamųjų padargų paroda, pavadinta "Bėk, bėk, žirgeli”. Tai buvo J. Biliūno gimtinėje. Ypač būdingas vežėčias į parodą atgabeno žemaičiai, Plungės rajono žemdirbiai, kurie parodoje laimėjo pirmą vietą. Ypač patraukė akį rogių, dailiai mar-gintų važių spalvingi užklotai ir gūnios. Parodos metu buvo parodyta dokumentinis filmas "Ar nuneši mane jauną?”. Filme nupasakojama šio muziejaus įsikūrimas ir prof. P. Vainausko kelionė su arkliu po Lietuvos respubliką. Programa buvo papildyta G. Vaišnoraitės vadovaujamo choro "Dobilas” dainomis. ("Valstietis”)

LIETUVOS CHORAI

     Neseniai išspausdinta Boleslovo Zubricko knyga "Tarybų Lietuvos chorai”. Knygoje pateikiama dokumentuota chorų veiklos istorinė apžvalga. Aprašoma apie chorinio meno ištakas Lietuvoje. 1579 m. įkurta Vilniaus Akademija ir universitetas turėjo giedojimo kursus ir studentų chorą. Iš pradžių chorvedžiai buvo svetimšaliai, kaip paprastai, vėliau atsirado lietuvių, iš kurių savo gabumais pasižymėję Žygimantas Liauksminas, Kazimieras Stanislovas Rudamina Dusetiškis, Mikalojus Dileckis ir kt.

     Chorų centras senais laikais buvo Vilnius. Čia chorai turėjo progos pasireikšti, nes Vilniuje buvo daug bažnyčių.

     19    a. antroje pusėje pradėjo kurtis vargonininkų mokyklos Rietave, Plungėje ir Rokiškyje. Šias mokyklas steigė ir išlaikė Lietuvos didikai, norėdami turėti savo dvaruose muzikos vienetus, kuriuos panaudodavo įvairioms iškilmėms.

     20    a. pradžioje Juozas Naujalis Kaune pradeda muzikos mokyklą. Vasarą ji naudojama vieno mėnesio kursams, kurie ruošiami vargonininkams ir chorvedžiams. Kompozitorius J. Naujalis išleidžia Lietuvos poetų sukurtiems eilėraščiams gaidas: "Lietuvos grožybės”, "Miškas ūžia”, "Ant kalno karklai siūbavo”, "Ko liūdi, putinėli?” ir kitus. Šios naujos dainos nuskamba per visą kraštą. Prie gaidų rašymo prisideda M. K. Čiurlionis.

     1906 metais plačiai nuskambėjo po visą kraštą M. Petrausko operos "Birutė” pastatymas. Čia tai jau tikrai buvo progos chorams padainuoti ir pasirodyti. Ypatingai pasižymėjo Stasys Šimkus. Jis kūrė naujas, o taip pat charmonizavo paprastų žmonių dainuojamas dainas.

     Šiandien Lietuvoje veikia operos ir baleto teatro, o taip pat Kauno muzikinio teatro chorai. Radijo, televizijos, Kauno valstybinis bei aklųjų draugijos chorai.

     B. Zubrickas savo knygoje atskirai aptaria kolūkių ir tarybinių ūkių chorus. Šiandien Lietuvoje yra apie 300 chorų su 87500 dainininkų. Chorų kultūrą kelti labai padeda J. Naujalio, C. Sasnausko, S. Šimkaus ir A. Budriūno konkursai. Naujalio konkursą ruošia Kauno rajonas kompozitoriaus gimtinėje — Raudondvaryje. C. Sasnausko — Kapčiamiestyje, S. Šimkaus — Klaipėdoje ir A. Budriūno — Biržuose.

     Pabaigoje knygos autorius pastebi, kad mūsų daina pasiekusi aukštą meninį lygį. Kas penkeri metai įvyksta respublikinės šventės. Šios šventės kas metai vis gražesnės bei turtingesnės dainų gausumu. Žinoma, pro dainas skverbiasi ir idėjos.

("Muzika ir teatras”)