•    Kolumbo Vyčiai paskyrė 75.000 dol., kad būtų susuktas filmas apie popiežiaus Jono Pauliaus II kelionę į JAV.

•    Vienos (Austrijoje) kardinolas Koenig su savo delegacija dalyvavo pasitarimuose su Jugoslavijos serbų-ortodoksų Bažnyčios atstovais. Pasitarimai įvyko Belgrade. Siekiama ugdyti dialogą su Rytų Bažnyčiomis, kuo ypač rūpinasi kard. Koenig globojamas Pro Oriente sąjūdis.

•    Belgijos kardinolas Suenens, sulaukęs 75 m. amžiaus, pasitraukė iš Briuselio arkivyskupo pareigų. Jis daug pasidarbavo Vatikano II susirinkimo nutarimus sudarant; paskutiniu metu stipriai reiškėsi charizmatiniame sąjūdyje.

•    Benediktinų šv. Anzelmo abatija Vašingtone gavo iš JAV humanitarinio fondo 9.940 dolerių, kad platesniu mastu sušauktų konferenciją pagerbti savo įkūrėjo šv. Benedikto iš Nursijos gimimo 1500 m. sukaktį, kuri bus švenčiama 1980 m.

•    Albanijoje, kontroliuojamoje komunistų, uždrausta vadintis krikščionišku vardu. Dvasiškiams uždrausta eiti tikybines pareigas. Jeigu jie jų neina, gauna pensijas. Prieš penketą metų vienas katalikų kunigas buvo nubaustas mirtimi už tai, kad koncentracijos lagery pakrikštijo vaiką. Nežiūrint griežčiausio persekiojimo, tikėjimas Albanijoje nėra miręs. Albanija neįsijungė į Helsinkio susitarimus, kur pabrėžiamos žmogaus teisės. Apie visa tai “Register” laikraščiui papasakojo buvusio Albanijos karaliaus Zogo sūnus Leką I, kuris yra užsieny sudaręs vyriausybę, pasivadinusią Tautine Albanijos karine taryba. Jie siekia etninės Albanijos išlaisvinimo.

•    Kun. Charles E. Coughlin, buvęs garsus radijo kalbėtojas, mirė spalio 27 d. Detroito priemiesty, sulaukęs 88 m.

•    Pastovių diakonų, parinktų iš pasauliečių, kurie nebus šventinami kunigais, įvairiuose kraštuose yra daugiau kaip 5.500. Daugiausia Šiaurės Amerikoje — 3.600, Europoje — 1.065, Lotynų Amerikoje — 600, Afrikoje — 150, Azijoje — 70, Australijoje — 40.

•    Tarptautinis mariologlnis kongresas įvyko spalio 3-9 dienomis Saragosoje, Ispanijoje. Dalyvavo ne vien katalikai, bet ir kitų tikybų atstovai. Drauge buvo ir studijos apie Dievo Motiną Mariją. Abiejuose tarptautiniuose kongresuose dalyvavo apie 300 teologų ir mokslininkų iš 28 pasaulio kraštų.

•    Ateitininkai Lemonte įsigijo nuosavus namus su salėmis ir keletu gyvenamų kambarių. Skolos, juos įsigyjant, nepasidaryta.

•    Popiežius Jonas Paulius II vienos trečiadienio audiencijos metu susirinkusiai miniai žmonių pasakė, kaip labai jis dėkingas JAV žmonėms už taip nuoširdų priėmimą., jam į šį kraštą atvykus.

•    Popiežius Jonas Paulius II savo vasaros rezidencijos Castelgandolfo ribose esančią vilą paskyrė gydymui narkotikų vergi j on patekusių jaunuolių. Toje viloje anksčiau gyveno kardinolas Alberto di Jorio, kuris mirė rugsėjo 4 d. Vila nuklydusio jaunimo gydymui pradėta naudoti lapkričio 4 d. Ji yra 45 minutės kelio automobiliu nuo Romos. Joje galės sutilpti 40 jaunų pacientų, kur jie bus mokomi naujo gyvenimo.

•    Motinai Teresei už nepaprastą pasišventimą ligonims ir vargo žmonėms, ypač nepagydomai sergantiems ir niekieno neglobojamiems, suteikta 1979 m. Nobelio taikos premija su pinigine dovana 193.000 dol. Ji buvo išrinkta iš 56 kandidatų, jų tarpe buvo ir prez. Carteris už paruošimą Egipto ir Izraelio susitarimo. Motina Teresė yra kilusi iš Jugoslavijos, dabar turi 69 m. amžiaus. Ji yra įsteigusi Meilės misijonierių labdaros vienuoliją ir du kontempliatyvius vienuolynus: Dievo Vardo Brolius ir Dievo Vardo Seseris. Motinos Teresės darbų rėmėjų organizacijoje yra 90.000 narių visame pasaulyje.

•    Geriausio lietuvių aktoriaus premija (1.000 dol.) spalio 21 d. buvo įteikta Jonui Kelečiui. Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas.

•    Paminėdami popiežiaus Jono Pauliaus II išrinkimo metines, vokiečiai piligrimai spalio 24 d., dalyvaudami bendroje audiencijoje, kur buvo apie 40.000 žmonių, popiežiui įteikė 100 rožių.

•    Sovietų Sąjungos komunistinio jaunimo laikraštis “Komsomolskaja Pravda” atkreipė dėmesį į naujausią tos šalies jaunimo paprotį — nešioti kryželius ir dėvėti sportinius marškinius su Jėzaus vardu. Anot to laikraščio, paklaustas vienas jaunuolis, kodėl taip daro, atsakė, kad visi dabar taip daro, tai naujausia mada. Apgailestaudamas, kad tarp jaunimo plinta bažnyčios lankymas, laikraštis skatina pradėti naują vajų — atkalbėti jaunimą nuo to.

J. Pr.

EKSKURSIJA Į EUROPĄ

     "Laiškai lietuviams” organizuoja ekskursiją į Europą 1980 m. birželio 14 - liepos 2 d. Aplankysime šiuos miestus: Romą, Asyžių, Florenciją, Veneciją, Innsbruką, Miuncheną, Oberammergau (Kristaus kančios vaidinimus), Baden-Baden, Liucerną, Ziurichą, Kopenhagą. Ši 19 dienų kelionė su viešbučiais ir maistu kainuos apie 1700 dol.

     Lėktuvu išskrisime iš Niujorko, o Europoje važinėsimės autobusu. Ypatingas šios ekskursijos tikslas — aplankyti garsiuosius Oberammergau Kristaus kančios vaidinimus, kurie būna kas 10 metų. Romoje dalyvausime audiencijoje pas popiežių, turėsime ekskursijas į Tivoli, Capri ar kitur, pagal dalyvių pageidavimus.

     Ekskursijai vadovaus "Laiškų lietuviams” redaktorius J. Vaišnys, S.J. Registruotis galima jau dabar "Laiškų lietuviams” adresu arba kelionių biure: American Travel Service Bureau, 9727 S. Western Ave., Chicago, Ill. 60643.

"LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Sukaktuvinių metų proga skelbiame straipsnio konkursą šiomis temomis: 1. Laiškų lietuviams” vieta mūsų spaudoje-, 2. Kaip aš suprantu tikėjimą; 3. Mišrių šeimų klausimas.

     Rašinys turi būti ne ilgesnis kaip 3000 žodžių, pasirašytas slapyvardžiu ir, įdėjus savo tikrąją pavardę, adresą bei telefoną į atskirą vokelį, atsiųstas redakcijai iki 1980 m. kovo mėn. 1 dienos. Už geriausius rašinius skiriamos 4 premijos: I — 150 dol. (mecenatai dr. Milda ir Stasys Budriai), II — 100 dol. (mecenatai Bronė ir Jonas Veselkai), III — 75 dol. (mecenatas Vytautas Vizgirda), IV — 50 dol. (mecenatė Stefanija Rudokienė).

     Laimėtojams premijos bus įteiktos "Laiškų lietuviams” sukaktuvinės vakarienės metu balandžio mėn. 13 d. Jaunimo Centre.