Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
VILNIAUS OBSERVATORIJA GARSĖJA VISOJE TARYBŲ SĄJUNGOJE
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija yra viena seniausių Europoje. Išlikę iki šiandien seniausi astronomijos ir matematikos rankraščiai Vilniaus universiteto mokslinėje bibliotekoje rašyti 1629 ir 1632 m. Pirmoji knyga astronomijos klausimais išspausdinta 1639 m.
1865 m. Vilniaus observatorijoje pradėta daryti saulės vaizdus, norint sužinoti joje vykstančius pasikeitimus. Tai buvo pirmoji pasaulyje mokslininkų grupė, kuri domėjosi astrofizika. Jie padarė daug gerų saulės vaizdų, kuriuos šiandien galima pamatyti observatorijos istorinių rinkinių saugykloje.
1876 m. Vilniaus observatorijoje įvyko gaisras, kuris padarė daug nuostolių, ir 1881 m. ji buvo uždaryta.
Vilniaus observatorija veikė 128 m. ir buvo įsigijusi per šimtą įvairių astronominių prietaisų bei įrankių. Vilniaus universiteto bibliotekoje dar ir šiandien galima pamatyti kai kuriuos išlikusius senosios observatorijos prietaisus bei įrengimus. Kai kurie iš jų atnaujinti.
1957 m. Vilniaus astronominis gyvenimas vėl pagyvėjo. Astrofizikos skyrius ir universiteto observatorija artimai bendradarbiauja, spausdindami bendrą mokslinį žurnalą. Įsteigtas observatorijos skyrius Molėtų rajone. Šiandieninis Lietuvos astronomų pasiekimas — tai fotometrinės sistemos sukūrimas ir pritaikymas galaktikos sudėčiai tirti. Šis atrastas būdas įgalina nustatyti žvaigždžių karštumą, spinduliavimo galingumą, cheminę sudėtį bei amžių. Iki šiandien ištirta per du tūkstančius žvaigždžių.
Vilniaus universiteto observatorijai vadovauja prof. P. Slavėnas. ("Mokslas ir menas”)
NAUJI PAPROČIAI
"Tiesoje” rašoma, kad Lietuvoje gyvenimas kasdien gerėja(?). "Tiesa” aiškina, kad žmonės turi daugiau laisvo laiko, kurį sunaudoja ne tik poilsiui, bet ir įvairioms pramogoms. Atsiranda nauji papročiai, kurie paįvairina kasdienybę. Daug darbininkų, prieš savo norą, reikšmingų sukakčių išvakarėse turi rengti minėjimus ir juose priverstinai dalyvauti. Čia apdovanojami socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai, į pirmąsias vietas sodinami įmonių vedėjai už nuopelnus, kad pavargusius darbininkus subūrė. Lietuvos komunistai šiuos priverstinus susibūrimus vadina naujais tautos papročiais!
"Tiesa” toliau giriasi, kad kasmet pastatomos naujos gamyklos, atsiranda naujų amatų, o su jais ir nauji papročiai bei apeigos. Rašoma, kad šiandien kolūkių laukus vagoja traktorių tempiami plūgai. Javus nuo laukų surenka didžiulės mašinos, bet duona su druska ir pabaigtuviniai varpų vainikai pasiliko nuo anų senų laikų, kada dar komunistų ir jų kolūkių niekas nežinojo. Tai paprastų žmonių šimtmečiais sukurti papročiai, kuriuos šiandien savinasi komunistai.
Ne viename kolūkyje, ypač žiemos metu, vyksta darbo pirmūnams pagerbti vakaronės: jaunuoliams išleistuvės į kariuomenę, sulaukusiems senyvo amžiaus išleistuvės į poilsį. "Tiesa” džiaugiasi, kad tai naujos socialistinės visuomenės žmonių tarpusavio santykių atspindintys papročiai. .. Iš tikrųjų tai komunistų partijos vargo žmonių itaigojimas idėjiniu, jaudinamu bei bauginamu atžvilgiu. Primenama, kad šie visi papročiai ugdo bendravimo jausmą, įdiegia grožio ir gėrio idealus. Kai kuriuose Lietuvos miestuose yra net papročiams puoselėti tarybos, kurios poilsio dienomis darbininkus ir jaunimą varo į miestų aikštes, kad šie vietoje poilsio turėtų tūpčioti ir kalbėti apie tarybinio žmogaus poreikius.
KOMUNISTŲ PARTIJA GIRIASI, KAD JI SKIRIA DIDELĮ DĖMESĮ MUZIKAI
"Tiesoje” rašoma, kad šiandieninėje Lietuvoje ieškoma būdų, kaip skleisti muziką kaime. Komunistų partija sako, kad ji skirianti didelį dėmesį kultūrai ir skatinimui tarybinio žmogaus dvasiniams poreikiams. Kitais žodžiais tariant, panaudoti muziką komunistinei propagandai. Ypač turi pasisekimą koncertiniai — žiūroviniai pasirodymai, kurie yra trumpi ir seka vienas po kito. Komunistų partija nesidrovi neigti, kad jų engiami žmonės neturi muzikinio pasiruošimo ir paprasčiausių įgūdžių klausytis rimtos muzikos. Per trisdešimt penkerius metus jie nesugebėjo duoti Lietuvos žmonėms bendro muzikinio supratimo, nors sakosi, kad išvažiavimus į kaimus pradėjo 1965 m. LTSR valstybinė filharmonija. 1978 m. rajonų ir kaimų vietovėse įvyko 1290 koncertų, kuriuose apsilankė 218 tūkstančių kolūkiečių. Suruoštame koncerte dalyvauja įtaigus muzikos žinovas, kuris praveda pašnekesį. Per metus koncertai kartojami po kelis kartus. "Tiesa” prisipažįsta ir verkšlena, kad salės ne visada būna pilnos kolūkiuose, bet net Kaune arba Klaipėdoje — apytuštės. "Tiesa” prasilenkia su teisybe: juk respublikoje yra 1279 kultūros namai ir juose per metus įvyksta tik po vieną koncertą. "Tiesa” taip pat rašo, kad dar yra vietovių, kuriose muzikos koncertų per visą pokario metą nė vieno nebuvo. Niekas nepasirūpino pakviesti muzikinį vienetą, o jei kvietė — jo nepagarsino, nes trūko išradingumo, o taip pat ir noro. Sakoma, jeigu perka bilietus — gerai, neperka — ką gi padarysi... Muzikos kelias į kaimą dar ne visada tiesus ir lygus. Muzikos dienos įvyksta tik ten, kur rajono partiniai ir tarybiniai darbuotojai bei ūkių vadovai yra veiklūs komunistai.
PAŠALINTI TRŪKUMUS NESKUBAMA
Dzūkijos sostinės gyventojai — alytiškiai klausia "Tiesos” redakciją, kodėl jų siuvyklos siuva žieminius moteriškus paltus tik su brangių kailių apykaklėmis? Šie paltai yra brangesni, ir ne visos moterys juos gali įsigyti. Daugelis moterų norėtų nusipirkti gražių, skoningai pasiūtų drabužių ir su dirbtinio kailio apykaklėmis, bet jų dažnai nerasi. LTSR lengvosios pramonės ministro pavaduotoja A. Skirkevičienė prisipažįsta, kad respublikoje siuvami įvairūs paltai, deja — jų pasiuvama vis dar nepakankamai.
Panevėžio rajone Karsakiškio apylinkės gyventojai skundžiasi, kad dėl nepravažiuojamo keturių kilometrų kelio, apylinkinių kaimų žmonės kelionėje į Karsakiškį turi sukarti trisdešimt kilometrų.
Kaišiadorių rajone, Graužų kaime praeitą rudenį keitė stulpus, ant kurių kabo elektros laidai, buvo pamiršta prijungti elektros laidus prie Pukevičienės namo. Ši moteris jau pusmetis kaip besibeldžia į kompartijos duris, prašydama savo namui elektros, bet niekas nepaaiškina, kodėl laidai buvo neprijungti, ir šiandien niekas jų nenori prijungti.
Lietuvos žmonės taisosi batus patys, nes "Bato” įmonės direktorius nusiskundžia klijų stoka. Batų numerio 39 ir 40 didelis pareikalavimas, bet šio dydžio batų įmonės negamina pakankamai, ir žmonės, turintieji didelę pėdą, turi užsisakyti pas batsiuvį.
Paprastai krautuvės įkuriamos namų pirmuose aukštuose. Jos didelės ir patogios. Įėjus greit pastebi, kad, ko nori, nebėra, nes lentynos apytuštės. Žmogus apsisuka ir, laiko negaišdamas, išeina, net nepasiteiravęs, kada ta prekė bus. Sužinoma, kad jau yra, kada prie parduotuvės nusitęsia kelių šimtų metrų ilgumo žmonių eilė. ("Tiesa”)
TELEVIZIJA LIETUVOJE
Gyventojų apklausos patvirtina, kad šalyje televizija darosi mėgstamiausias žinių perdavimo šaltinis. Gyventojai ne tik išgirsta, bet ir pamato įvykius, kurie vyksta šių dienų pasaulyje. Žinoma, tas televizijos langelis į pasaulį dar labai mažas. "Tiesa” giriasi, kad šiandien jau galima užtikti beveik kiekvienoje šeimoje televizijos priimtuvą ne tik mieste, bet ir kaime. Kasdien daugėja ir spalvotoji televizija. Mėgstamiausia televizijos programa "Panorama”, per kurią ne tik žodžiais, bet ir vaizdais perduodamos žinios iš viso pasaulio.
GAMTOS NETIKĖTUMAI
Gruodžio antrąją dieną dar ramiai tyvuliavo Žuvinto ežeras, kuriame gamtos stebėtojai suskaičiavo per penkis šimtus beplaukiojančių gulbių. Netoli gulbių plaukiojo keletas tūkstančių ančių. Kolūkiečiai buvo išvedę į laukus savo gyvulius. Ant išdirbto žemės paviršiaus galima buvo pamatyti slankiojančius sliekus, prie nendrynų įmigusias varles. Sis atšilimas neilgai tęsėsi. Po kelių dienų atšalo ir kas galėjo skristi — iš Žuvinto persikėlė į Dusios ežerą.
Nepaprastai visus nustebino, kad užėjus šalčiams ir visiems paukščiams išskridus iš Žuvinto, jame pasiliko juodosios vandens vištelės. Buvo ištirta, kad jos čia pasiliko ne ištikimybės jausmo vedamos, bet visą rudenį gerai besimaitindamos taip nutuko, kad negalėjo pakilti skridimui. Vėliau buvo pastebėta, kad jos kiekvieną dieną pradėjo lakstyti, mosuoti sparnais, kol pagaliau šaltis ir kasdieninis sportas sumažino jų svorį, kad jos galėjo išskristi į Dusią. ("Gamta ir mokslas”)
TREČIOJI PREMIJA UŽ OPERĄ
TSRS kultūros ministerija, Didžiosios Spalio 6o-sioms sukaktuvėms paminėti paskelbė konkursą parašyti muzikos veikalams, kurie tiktų vaidinimui. Konkurso teisėjų grupė gavo 24 operas, 14 baletų, 13 operečių ir muzikinių juokų. Už operos "Sukilėliai” sukūrimą — kompozitoriui J. Juzeliūnui už muziką, rašytojams V. Mykolaičiui-Putinui ir A. Liobytei už turinį — TSRS kompozitorių ir rašytojų sąjunga paskyrė trečiąją premiją. ("Literatūra ir menas”)
“LIETUVOS TSR ISTORIJA” IŠSPAUSDINTA RUSU KALBA
"Mokslo” leidykla išspausdino rusų kalba mokslinį veikalą "Lietuvos TSR istorija”. Knyga turi pef septynis šimtus puslapių, kurią paruošė Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas. Knyga papuošta nuotraukomis ir istoriniais žemėlapiais. ("Mokslas ir menas”)
PRAEITĄ ŽIEMĄ LIETUVIAI PATYRĖ DAUG VARGO
Jau žiemos pradžioje dideli šalčiai pradėjo varginti Lietuvos gyventojus. Gyvendami nedalioj, žiemą greit pajuto. Turėjo progos pajusti komunizmo santvarką ir partijos rūpestingumą darbo žmogumi. Daug kur susprogo dujų vamzdžiai, ir gyvenamieji namai liko be šilimos. Pasirodė, kad kokybė komunistinės statybos labai menka. Apsauga nuo šalčių buvo daug kur nepanaudota. Languose ir duryse didžiuliai plyšiai, pro kuriuos pūtė šaltas žiemos vėjas, supūsdamas ant grindų sniego pūtinį. Gyventojai, užuot užkamšę languose ir duryse plyšius, įsijungė elektros plyteles, be saiko degino dujas ir kaitino vandenį. ("Gamta ir žmogus”)
LIETUVOJE RAGINAMA TAUPYTI KURĄ IR ELEKTRĄ
Respublikoje nustatytos priemonės kurui ir elektrai taupyti. Įmonių darbuotojai nuolat tikrina gyventojus, kad šis įstatymas būtų vykdomas. "Kuro ir energijos taupymas, — rašo "Tiesa”, — tai kasdieninė kiekvieno mūsų pareiga, o taip pat rūpestis ūkio klestėjimu, tarybinių žmonių gerovės kilimu”.
UŽBAIGTA STATYTI MOKSLO ĮSTAIGA
Ant Neries kranto atidarytas naujas Vilniaus pedagoginio instituto fizikos-matematikos fakulteto mokymo laboratorijos pastatas. Jame yra keturios didelės paskaitų salės, daugiau kaip 20 patalpų įrengta moksliniams tyrimams ir sporto salė. Pastate iš karto gali mokytis daugiau kaip 450 studentų. ("Mokslas ir menas”)
* KĖDAINIŲ maisto dėžučių gamykla gyventojams pateikia apie penkiasdešimt įvairių rūšių maisto rūšių maisto dėžutėse. Ypatingai perkama kėdainiečių gaminama obuolių košė. Kadangi ši košė labai mėgstama, numatoma ateinančiais metais jos pagaminti dvigubai. ("Tarybinė moteris”)
* VILNIAUS valstybiniame V. Kapsuko universitete kasmet studijuoja beveik du tūkstančiai gydytojų. Šiemet gydytojų tobulinimosi fakultete yra vienas studentas, kuriam atiteks pažymėjimas su keturiais nuliais: lo.ooo (dešimt tūkstantasis). ("Mokslas ir menas”)
* LIETUVIAI gamina penkiolikos pavadinimų dovanas, skirtas prisiminti Maskvos olimpiadai. Už jų dailumą pripažįstama lietuviams nuopelnas. Kai kurių vardai surišti su Lietuva. Pavyzdžiui, kaklo papuošalas "Baltija”. Kiti gaminiai — tai įvairūs ženkliukai, smeigtukai, žiedai, šaukšteliai, šakutės citrinoms, raktų laikiklis "Meškiukas”, "Dviratininkas” ir kt. ("Švyturys”) lingai vartojami, nusižiurėjus į kitas kalbas, kartais — į kitas tarmes.