Povilas Kaupas, kurio dailės darbų nuotraukomis iliustruotas šis "Laiškų lietuviams” numeris, buvo vienas iš žymesniųjų lietuvių dailininkų. Jo kūrinių yra įsigiję: Čiurlionio galerija Kaune, Vilniaus, Šiaulių, Telšių muziejai ir kitos institucijos. Be to, daug jo darbų turi privatūs meno mėgėjai bei kolekcionieriai.
Povilas Kaupas ieškojo grožio ne tik mene, bet ir žmoguje. Jis buvo visada draugiškas ir nuoširdus. Jis buvo visų gerbiamas ir mėgstamas. Mylėdamas artimą, jis tiesė pagalbos ranką tiems, kurie jos prašė, ir buvo visada ten, kur jautėsi esąs reikalingas. Jis buvo gerbiamas bei vertinamas ir savo profesijos draugų-dailininkų.
Kaupas turėjo ir pedagoginių gabumų. Dėl to buvo kviečiamas dėstyti tapybą Vokietijoje ir JAV privačiose meno studijose. Jis buvo įsteigęs ir savo Meno studiją, kuriai vadovavo kelerius metus.
Kartą Kaupas, kalbėdamas mokiniams apie savo buvusį profesorių Justiną Vienožinskį, pabrėžė, kad jo mokytojas, kaip pedagogas, mokėjo pastebėti savo mokinių vidines savybes, jas išryškinti, atskleisti ir skatinti individualius kūrybinius polinkius. Dėl to Vienožinskio mokiniai savo mokytoją mėgo ir su dideliu dėkingumu bei pagarba jį prisimindavo.
— Toks buvo ir Kaupas, mūsų mokytojas, — pareiškė viena jo mokinių Meno studijos išleistuvių proga.
"Kiekvieno žmogaus dideli ir kilnūs darbai bei užsimojimai yra tie testamentiniai palikimai, kurie pasilieka žmonių širdyse ir byloja apie tai, ką atliko idealistai, pasišventę dirbti savo tautai”, taip kartą rašė Povilas Kaupas.
Tokį pat testamentinį palikimą jis paliko ir mums bei mūsų tautai. Jis buvo idealistas kūrėjas-menininkas, idealistas žmogus. Toks buvo jo kūrybinio gyvenimo kelias. Apie tai byloja jo darbai, jo palikti dailės kūriniai.
Povilas Kaupas mirė 1978 m. spalio mėn. 10 d. Čikagoje. 1979 m. lapkričio mėn. buvo suruošta jo pomirtinė dailės paroda Čikagoje, Čiurlionio galerijoje.
V.K.