Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

TEATRAI LIETUVOJE

     Vokiečių dramaturgas Peter Reichel, viešėdamas Lietuvoje, parašė savo įspūdžius apie jos teatrų klestėjimą. Jis stebisi, kad maža Lietuvos respublika, turinti vos tris su puse milijono gyventojų, šiandien išlaiko vienuolika teatrų. Skaičiuojant procentais, jinai prašoka ne tik Vokietiją, bet ir Maskvą.

     Meno kultūros centras yra sostinėje Vilniuje. Jame veikia trys dramos teatrai, vienas lėlių ir muzikinis teatras, kuriame kasmet įvyksta Lietuvos respublikos teatrų varžybos.

     Lietuvos teatrų istorijoje gilią vagą yra išvaręs dabartinis Panevėžio teatro ansamblio vadovas Juozas Miltinis. 1940 m. jis įkūrė aktorių mokyklą, kurią lankė trisdešimt du studentai. Su šiais būsimais aktoriais jis kasmet paruošia po vaidinimą. Per pokarinį laikotarpį su savo grupe pasirodė per 600 kartų. Vertintojai sako, kad Panevėžio teatras ir jo vadovas ruošia teatro programą, kuri plaukia iš gilių žmogiškų įsitikinimų, seka į linkstančius filosofijon pasaulinės dramaturgijos kūrinius ir ypač iškelia žmogaus orumą.

     Rašančių scenai skaičius nėra didelis, bet parašyti dalykai yra vertingi.

     Žymiausias dabartinis lietuvių dramaturgas yra Kazys Saja. Jis rašo pjeses vaikams ir suaugusiems. Jo paskutinis išspausdintas scenos kūrinys "Ubagų sala”. Autoriaus kūriniuose aiškūs du klausimai: kada žmogus parodo tikrą veidą ir ką reiškia dvasinis bei vidinis skurdas? Pasakojimo pagrindan jis ima lietuviams įprastus Kristaus kančios vaidinimus, papildydamas juos ligonių bei luošų susitikimu.

     Geriausia pjese apie pastarųjų metų jaunimą yra laikoma "Meilė, džiazas ir velnias”, kurią parašė Juozas Grušas.

     Peter Reichel straipsnio pabaigoje padaro išvadą, kad Lietuvos naujoje sceninėje literatūroje autoriai yra pasiekę tarpusavio supratimo sąvoką. Jie yra suradę tautos istoriją, o taip pat menininko vietą visuomenėje, jo veidą ir reikšmę šiandieniniame, pilname įvairių papročių krašte. (Iš vokiečių žurnalo "Theater der Zeit”).

JUBILIEJUI PASIBAIGUS

     Vilniaus V. Kapsuko Universitetas šiandien turi trylika fakultetų. Jame studijuoja daugiau kaip šešiolika tūkstančių jaunuolių. Universitete dėsto 83 profesoriai ir mokslų daktarai. Universitetas turi 620 docentų bei mokslo kandidatų. Po Antrojo Pasaulinio karo iki šiandien jau paruošta apie 39 tūkstančiai žmonių įvairioms mokslo sritims. Juos paruošti turima 60 laboratorijų. Universitetas turi 108 katedras. Paruošiama 32 mokslo šakos ir apie 70 įvairių sričių darbuotojų. Studentų miestelyje, Saulėtekio alėjoje, kyla vis nauji pastatai. Planuojama pastatyti du 16-aukščiai namai — bendrabučiai, kuriuose apsigyvens dar apie tūkstantis studentų.

     Jau baigėsi Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimas, sukėlęs platų atgarsį mokslo ir kultūros šventėse. Sukakčiai buvo skirta nepaprastai daug renginių universitete, visoje respublikoje ir už jos ribų. Pirmieji minėjimus ir iškilmes ruošė mokslo židiniai, o jiems su dideliu noru padėjo įvairios įstaigos, įmonės, šimtai sambūrių ir pavienių asmenų. Kiekvieno asmens įnašas į šventę įgavo didelį aidą, kuris nuaidėjo po visą platųjį pasaulį.

LAIVAS “LIETUVA”, KURIO ĮGULOJE BEVEIK NĖRA LIETUVIŲ

     Prieš devyniolika metų šis laivas buvo papuoštas TSRS valstybine vėliava ir pakrikštytas "Lietuva”. Per devyniolika metų laivas aplankė daugiau kaip šimtą tarybinių ir užsienio uostų. Perplaukdino dešimtis tūkstančių keleivių.

     Šis laivas su Lietuva nieko bendro neturi — tik vardą. Komunistai giriasi tautų draugyste ir sako, kad kiekvienos respublikos laivai atlieka didelį broliškumo darbą, kuris tarptautinėje politikoje padeda stiprinti taiką ir draugystę su kitomis šalimis. Jie giriasi, kad šis laivas šiemet atliko 24 keliones, perveždamas keturiolika tūkstančių keleivių.

KĄ TEATRALAI PARODYS ŠIEMET LIETUVOJE?

     Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, Klaipėdos dramos teatro vyriausias režisierius Povilas Gaidys, gan ilgame savo straipsnyje išvardina labai daug rusų dramaturgų, kurių veikalai Lietuvoje išvys scenos šviesą. Tarp jų bus ir lietuvių bei kitų tautybių autorių. Praleidžiant rusus, dėl įdomumo norisi suminėti lietuvius dramaturgus, kurie mums nepažįstami, o taip pat keletą ir iš kitų tautybių.

     Bus pakartota Justino Marcinkevičiaus "Mindaugas”, "Mažvydas” ir "Katedra”, kuriais norima įprasminti aukščiausius teatro meno tikslus, ir K. Sajos tragikomedija "Liepsnojanti kriaušė”.

     Mažiesiems sukurta pagal rašytojos A. Lindren knygą "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo”. Vaidinimą ruošia režisierius Motiejūnas. Taip pat bus suvaidinta Vydūno tragedija "Pasaulio gaisras”, R. Andrašiūnaitės komedija vaikams "Tumsius, Dumsius ir Jaunylis” ir Vengrų dramaturgo F. Taro tragikomedija "Antkapis su kaspinu”. Po ilgos pertraukos planuojama suvaidinti du amerikiečių veikalus: Nobelio premijos laureato J. O’Nilo "Ann Kristi” ir dabartinio amerikiečių dramaturgo E. Olb pjesę "Who’s afraid of Virginia Wolf?”

     Sezono pabaigai numatyta V. Šekspyro komedija "Du veroniečiai”.

     Žinoma, pagrindiniai pastatymai — tarybinė dramaturgija.

("Literatūra ir menas”)

LIETUVOS PAUKŠČIAI

Lietuvoje nuolatiniais gyventojais laikomi žvirbliai, pilkosios varnos, kuosos, zylės, meletos, bukučiai, lipučiai ir dar kai kurie. Visi kiti, atėjus rudeniui, išskrenda, kurių Lietuvoje priskaičiuojama iki trijų šimtų rūšių. Negamtininkai pastebi, kad atėjus rudeniui, pradingsta gegutė, lakštingala, baltieji gandrai, žalvarnės, tulžiai, urvinės kregždės, geltonosios kielės, volungės ir daug kitų smulkių Lietuvos sparnuotų giesmininkų. Gamtininkai pastebi jų daug daugiau ir jų vardų žino šimtus.

Kiekvienas paukštis turi savo skridimo laiką. Pavyzdžiui, varnėnai, išskrisdami į šiltesnius kraštus, telkiasi į didžiulius būrius. Čiurliai ir kregždės Lietuvą apleidžia gan anksti, nes jiems greit pritrūksta maisto, pradėjus užšalti pelkynams ir sodams. Dar tarp tokių pelkinių priskaičiuojami talikai, griciukai, perkūno oželiai.

Vienas iš didžiausių susirinkimo vietų Lietuvos paukščiams — Žuvintas. Šis didelis ežeras su savo nendrynais ilgiausiai išsilaiko neužšalęs. Jame plauko tūkstančiai ančių, laukių, kragų. Ežero papuošalas — gulbės.

Ežero iškyšulyje pastatytas stebėjimo bokštas. Spausdinamas žurnalas, kuriame aprašoma viskas, kas pastebima paukščių judėjime: kokie paukščiai, kada, kuria kryptimi išskrido. Aprašomas skridimo būdas: taisyklingu trikampiu, padrikai, pulkais, šeimomis ar pavieniai. Šis stebėjimas patarnauja lėktuvams, kad jie išvengtų nelaimių, susitikdami su paukščiais. Tam tikslui dar turima Ventės Rage, Elektrėnuose, Raudondvaryje ir Neringoje jsteigti ornitologiniai stebėjimo bokštai. ("Lietuvos gamta”)

LIETUVOS ŽIRGAI

     Nuo senų senovės lietuvio gyvenimas surištas su žirgu. Pasikinkęs jį, dirbo žemę, o pasibalnojęs — jojo į karą.

     Pradžioje žirgai buvo auginami karo reikalams. Vėliau pradėta juos pratinti kinkyti į vežimus ir arklus. Žinoma, kad jau 13-tame amžiuje Lietuvoje arkliais buvo ariama. Ūkininkams arklys buvo pagrindinis darbo gyvulys. Flandrijos keliautojas, ėjęs pro Lietuvą, rašė, kad 1414 m. matęs Trakuose didelį žirgyną. Miškuose užtikęs laukinių arklių, kurių dar buvo galima užtikti iki 18 amžiaus.

     Didėjant ūkiuose mašinoms, arkliai išstumiami iš žemės ūkio darbo. Jie paliko tik sportui, kuris šiandien yra labai mėgstamas.

     Lazdijų rajone, Kirsnos kolūkyje, yra įsteigtas žirgynas. Jame laikoma šešiolika žirgų. Ten pat įsteigtas ir hipodromas. Žirgai naudojami lenktynėms, į kurias suvažiuoja tūkstančiai žmonių.

BUTŲ TRŪKUMAS

     "Tiesa” skundžiasi, kad gyvenamųjų namų statybai skiriamos didžiulės sumos, bet jos kažkur dingsta, ir jaučiamas didelis butų trūkumas. "Tiesoje” rašoma, kad numatytame plane, kuriame gyvenamųjų namų plotas sudarytų per 38 tūkstančius kvadratinių metrų, šiandien vos siekia tris ketvirtadalius numatytos užduoties. Kai kurių miestų statybos vienetai įsiskolino, o Jonava net nepradėjusi vykdyti.

•    Sovietų Sąjungoje stačiatikių vienuolė Valerija Makejeva uždaryta į psichiatrinę ligoninę Kazanėje. Tai viena iš ligoninių, kur tarp psichiškai nesveikų yra laikomi politiniai kaliniai, ypač tikintieji. Makejeva turi 50 m., buvo vienuolyno narė Ukrainoje, bet kai vienuolynas buvo uždarytas, ji persikėlė į Maskvą. Čia ji organizavo liturginių reikmenų gaminimą stačiatikiams. Pajamas naudojo šelpti kitoms vienuolėms, kurios, kaip ir ji pati, buvo tapusios benamėmis. Ji buvo areštuota 1978 m. liepos 15 d. Jai net nebuvo leista dalyvauti jos pačios teisme. Teismas ją baudė už “nelegalų rankdarbių gaminimą”. Jau ketvirtą kartą ji uždaroma i psichiatrinę ligoninę. Dr. Andrei Sacharov ir kai kurie kiti disidentai skelbia, kad jos uždarymas į ligoninę yra psichiatrijos piktnaudojimas politiniais sumetimais.

•    Tarptautinė anglikonų ir katalikų teologų komisija reguliariai tęsia pasitarimus ir svarstymus. Jų rugsėjo 6 d. paskelbtas komunikatas atskleidžia, kad jau labai toli pažengta, aiškinantis sunkiausią klausimą — popiežiaus primatą ir neklaidingumą.