Spausdinti

P. Daugintis, S.J.

     Norime skaitytojus supažindinti su VI Vyskupų sinodu Romoje. Jis buvo sušauktas rugsėjo pabaigoje ir svarstė krikščioniškosios šeimos vaidmenį moderniajame pasaulyje. Kai skaitysite šį straipsnį, sinodas jau bus pasibaigęs. Čia mes galime panaudoti tik priešsinodinius dokumentus ir žinias. Manome, kad vis tiek bus naudinga susipažinti su sinodo užsimojimais ir lūkesčiais.

     Šiam sinodui buvo labai uoliai ruošiamasi. Jau prieš porą metų buvo Romoje sudarytos centrinės komisijos, o įvairių kraštų vyskupijose — kitos reikiamos komisijos. Buvo atlikti įvairūs tyrinėjimai ir studijos apie šeimą. Prieš metus buvo išsiuntinėtas visiems pasaulio vyskupams ir kai kuriems kitiems asmenims centrinės komisijos paruoštas 118 puslapių sinodo "vadovas”. Visi galėjo dėl jo pasisakyti, pridėti savo pastabų ir pageidavimų. Po to buvo paruoštas galutinis dokumentas.

     Sinodo sudėtis. Visų šalių vyskupijų konferencijos išrinko sinodui savo atstovus. Taip pat viso pasaulio vienuolijų generaliniai vyresnieji išrinko 10 atstovų. JAV vyskupai išrinko 10 savo atstovų. Jie pakvietė taip pat sinode dalyvauti keturis patarėjus: kun. Donald Conroy, JAV Katalikų konferencijos šeimų reikalams atstovą; ponią Dolores Leckey, JAV vyskupų sekretoriato pasauliečių reikalams direktorę; kun. David Thomas, St. Meinrad Teologijos mokyklos profesorių; ponią Dolores Curran, žurnalistę, rašytoją ir šeimos religinio auklėjimo specialistę. Iš viso sinode dalyvauja 220 delegatų ir būrys stebėtojų bei patarėjų.

     Dideli lūkesčiai. Daug vilčių yra sudėta į šį sinodą. Jis turės pateikti autoritetingą dokumentą apie krikščioniškąją šeimą, kurio iki šiol po Pijaus XI enciklikos "Casti connubii” (1931 m.) katalikai neturėjo. Tikimasi, kad sinodas pateiks aiškią Katalikų Bažnyčios doktriną, atitinkančią įvairius per 50 metų įvykusius pasikeitimus žmonijos ir šeimų gyvenime.

     Kai kurie sinodo dalyviai tikisi, kad bus rimtai pažvelgta į šių laikų šeimų problemas ir ieškoma priemonių joms išspręsti. Kiti skeptiškiau į tai žiūri. Jie mano, kad sinodas bereikšmėmis paskaitomis tik pakartos tradicinį Bažnyčios mokslą apie šeimos gyvenimą. Gal vyskupams nebūsią leista atvirai svarstyti opesniuosius šeimos klausimus. Gal vyskupai Romoje nedrįsią pareikšti savo nuomonių, kurias kartais pareiškia savo vyskupijose.

     Vis dėlto atrodo, kad tie priekaištai nėra pagrįsti. Žinoma, sinodas neišeis prieš aiškią Katalikų Bažnyčios doktriną. Aišku, kad, pavyzdžiui, nepateisins abortų, nes tai yra žmogiškos gyvybės sunaikinimas, bet yra daug kitų klausimų, į kuriuos gal bus pažvelgta šių laikų akimis.

     Kai kuriems klausimams spręsti "Pagalbinis dokumentas” jau nurodo kitokį Bažnyčios elgesį. Pvz. konkubinate gyvenantieji turi būti instruktuojami ir užjaučiančiai padedami palaipsniui vykdyti Dievo ir Bažnyčios nuostatus. Tokie asmenys neturi būti atskiriami nuo bendravimo su Bažnyčia ir nuo broliško solidarumo su tikinčiaisiais.

     Įvairūs mokslai, teologinės, moralinės ir pastoracinės refleksijos bei anketos, vedusiųjų ir nevedusiųjų apklausinėjimais yra atskleidę daug naujų žinių ir patyrimų apie lytinį gyvenimą, apie sužadėtinių ir šeimų problemas.

     Vyskupų sinodui tenka apsvarstyti ir atpažinti, kas yra suderinama su mūsų tikėjimo pagrindais ir kas priešinga, kur yra Dievo balsas, ir kas išeina iš blogio, padarančio lytinį santykiavimą tik gryna pramoga, nieko bendro neturinčia su šeimos gyvenimu ir moterystės tikslais.

     Sinodas ypač užsimojo nurodyti "pozityvios pastoralinės, sielovadinės politikos” barus ir kaip juose mūsų laikams pritaikytu žodžiu ir tinkamomis priemonėmis skelbti šeimoms Linksmąją naujieną bei padėti gyventi džiaugsmingą krikščionišką šeimos gyvenimą. Jis nori nurodyti, kaip vykdyti ir išplėsti taip būtiną priešvedybinį paruošima, pastoracinį šeimų aptarnavimą, kaip padėti šeimoms religiniame gyvenime.

     Sinodui didelė pagalba yra antroji "Pagalbinio dokumento” dalis, kur įžvalgiai yra pateikti žmogaus kūno bei lytinio gyvenimo teologijos bruožai, kuriuose atsispindi popiežiaus Jono Pauliaus II nauja, moderni šių klausimų samprata, išreikšta trečiadienių audiencijose Šv. Petro bazilikos aikštėje 1979 metais.

     Taigi VI vyskupų sinodas yra užsimojęs plačiai peržvelgti ir žmonėms pateikti sušiandienintą Katalikų Bažnyčios šeimos teologiją ir dvasinio gyvenimo mokslą bei skatinti mūsų laikų tikinčiųjų šeimas gyventi Evangelijos dvasia. Jis taip pat siekia nurodyti metodus, kaip paruošti dvasiškius ir pasauliečius, o taip pat katalikiškas šeimas, kad vieni kitiems padėtų siekti tikro krikščioniško gyvenimo džiaugsmingoje Dievo ir artimo meilėje.