Spausdinti

NUOMONĖS IR PAGEIDAVIMAI

     Siųsdami mieliesiems skaitytojams kalėdinius sveikinimus ir paraginimą atnaujinti prenumeratą, prašėme, kad jie pareikštų apie “Laiškus lietuviams” savo nuomonę bei pageidavimus. Mums, be abejo, yra naudinga žinoti, kas skaitytojams patinka, kas nepatinka, ko pageidautų. Kai kurie labai trumpai pareiškė savo nuomonę, kad jiems viskas patinka, tik viena ponia parašė, kad jai viskas nepatinka. Esame dėkingi ir už tokius pasisakymus, bet mums atrodo, kad jie nėra labai objektyvūs. Visur galima rasti ir geresnių, ir blogesnių dalykų, taigi ir “Laiškuose lietuviams”. Mums būtų labai naudinga, jei iš skaitytojų susilauktume smulkesnės kritikos ir įvertinimo.

     Čia duodame keletą paskutiniu metu gautų skaitytojų pasisakymų.

*    Žurnalas “Laiškai lietuviams” visada mielai laukiamas. Yra labai įdomus ir mūsų šeimoje perskaitomas ištisai. Linkime ir toliau išlaikyti tokį lygį, kaip kad ir iki šiol.

     Stasė ir Vacys Urbonai

*    Jūsų straipsniai visada yra labai įdomūs. Širdingai dėkojame už juos.

     Julius Paulėnas

*    “Laiškus lietuviams” skaitau nuo A iki Z. Viskas mane žavi. Visam štabui ir Redaktoriui ištvermės!

     Ona Vilėniškienė

*    Žurnalu esu labai patenkintas. Visi straipsniai labai įdomūs.

     Julius Rūkas

*    Labai geras žurnalas. Ačiū.

     kun. Viktoras Dabušis

*    Geras žurnalas. Labai ačiū.

     kun. Tomas Žiūraitis, O.P.

*    “Laiškai lietuviams” labai įdomus žurnalas. Aš juos perskaitau nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Kai ką net keletą kartų. Jums sėkmės!

     P. Besasparis

*    Jau 30 metų skaitau “Laiškus lietuviams”. Jų turinys labai puikus. Viskas gyvenimiška. Ištvermės ir sėkmės toliau tęsti.

     Kazys Gasiūnas

*    “Laiškus lietuviams” prenumeruoju labai seniai. Norite išgirsti nuomonę ar pageidavimus? Taigi, jeigu žurnalas nepatiktų -— nebūtų taip ilgai prenumeruojamas. Yra puikus: kultūringas, liečia įvairias gyvenimo sritis. Nieko daugiau be to, kas rašoma, nepageidauju. Džiaugiuosi žurnalą gaudama ir sveikinu gerb. Redakciją.    

     Cecilija Mačiuliene

*    “Laiškai lietuviams” yra labai neįdomus, tad visiškai neskaitau. Siunčiu prenumeratą tik paremti lietuvišką žodį.

     Marija Remienė

*    Esu dėkingas už tvarkingą ir punktualų žurnalo siuntimą ir nuoširdžiai linkiu tolimesnės sėkmės.

     Juozas Arvydas

*    “Laiškai lietuviams” visada yra laukiamas ir mielai skaitomas. Mano mėgstamiausi straipsniai yra apie šių dienų religiją, šeimas ir jaunimą. Linkiu nepavargti ir dar ilgai savo gražiais laiškais mus lankyti.

     Ona Žukienė

KIEK AUKOTI UŽ MIŠIAS?

     Kai žmonės kreipiasi į kunigą, norėdami užprašyti Mišias, ir paklausia: “Kiek turiu užmokėti?” — toks klausimas kunigui labai nemalonus. Juk Mišios nėra kokia nors prekė, už kurią yra nustatyta vienokia ar kitokia kaina. Mišios neperkamos — už jas tik aukojama.

     Kokia yra tos aukos prasmė? Pirmaisiais amžiais žmonės, ateidami į Mišias, atnešdavo įvairių aukų, iš kurių kunigas galėdavo pragyventi, o kas dar atlikdavo, — sušelpti vargšus. Žmonės ta savo materialine auka prisideda prie dvasinės Mišių aukos — ir jie ką nors aukoja iš savo turimų gėrybių.

     Pirmaisiais amžiais būdavo aukojama vynas, duona, kitokie maisto produktai bei įvairios materialinės gėrybės. Dabar jau aukojama tik pinigais. Tad kokio didumo ta auka turėtų būti? Kadangi, kaip jau minėjome, tai nėra kaina, o tik auka, tai griežtai jos didumo niekas nenustato, tai paliekama paties aukotojo dosnumui bei galimybėms. Tos aukos už Mišias kai kuriems kunigams yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tad ir aukos didumas turėtų keistis su pinigo vertės pasikeitimu ir su pragyvenimo kaina.

     Jau maždaug prieš kokią dešimtį metų žmonės čia, Amerikoje, aukodavo Mišioms paprastai penkis dolerius. Daugelis ir dabar duoda penkis dolerius. Bet pagalvokite, kiek per tą dešimtmetį nukrito dolerio vertė ir kiek pabrango pragyvenimas! Kiek teko girdėti, Lietuvoje jau niekas neaukoja Mišioms mažiau kaip dešimt rublių. Tad ar manote, kad būtų per daug čia, Amerikoje, aukoti dešimt dolerių?

     Žinoma, jeigu žmogus neturtingas, jis aukos mažiau. Jeigu jau kas būtų visiškas vargšas, kunigas atlaikys jo prašomas Mišias tik už ačiū. Tad kiekvienas teaukoja pagal savo galimybes, dosnumą, supratimą.