Spausdinti

Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

ABEJOTINOS ŽINIOS “TIESOJE”

     "Tiesa” giriasi, kad praėjusiais metais respublikos žuvies darbuotojai beveik aštuoniais procentais viršijo praėjusių metų žuvies gamybos planą. Aštuonių laivų vienetas įvykdė dešimtojo penkmečio užduotis. Žvejai ir kranto darbuotojai dar turi nemažai žuvies sandėliuose. Gaila, kad praėjusiais metais neįvykdytas rūkytos žuvies planas, o taip pat jų tiekimas prekyboms. Buvo atvejų, kad plaukiojančios surinkimo stotys, šaldytuvai pavėluotai išplaukė į žūklės vandenis. Jų belaukdami sugrįžtant, prastovėjo vagonai.

     Sunku suprasti "Tiesos” suktybes: čia giriasi, kad planas įvykdytas, čia vėl verkšlena, kad žuvys nebuvo pervežtos į pardavimo vietas. Čia pat vėl pasiryžta ir įsipareigoja 1980 m. atlikti dvigubą planą. Tai tikra sukta propaganda apgaudinėti vargstančius respublikos piliečius, kurie, nuėję į parduotuvę nusipirkti žuvies, randa tuščias lentynas.

     Didžiuosiuose miestuose esančiose įmonėse atvažiuoja įvairūs partijos pareigūnai, kurie kalba apie pavyzdžio įtaką, plečiant socialistinį lenktyniavimą ir aukštą darbo našumą bei gamybos kokybę, o taip pat drausmę ir susiklausymą. Darbininkai šioms kalboms nepriduoda jokios reikšmės. Yra labai abejingi. Darbas atliekamas neatidžiai ir su dideliais trūkumais.

     "Tiesoje” rašoma, kad jau sausio rnėn. Lietuvos respublikos pramonėje miesto partiniai ir tarybiniai darbuotojai apsilankė keturiolikoje įmonių.

VENGRAI DOMISI LIETUVIŲ LITERATŪRA

     Vengrijoje didėja susidomėjimas lietuvių literatūra ir dramaturgija. Budapešto ir Miškolco — antrojo pagal didumą Vengrijos miesto — knygynų lentynose galima pamatyti Justino Marcinkevičiaus portretą ir jo naująsias knygas. Lietuvių rašytojų knygas energingai ir sėkmingai į vengrų kalbą verčia lietuvių literatūros bičiuliai Endrė Boitaras, Laslas Marazas ir kt. E. Boitaras į vengrų kalbą išvertė S. Šaltenio pjesę "Škac, mirtie, visados škac”. Ši pjesė buvo su didžiausiu pasisekimu suvaidinta Miškolco dramos teatro scenoje. Lietuvių su Vengrija draugystės ir kūrybinio bendradarbiavimo medis vis giliau leidžia savo šaknis ir skleidžia naujus .lapus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PARDUOTUVĖSE IR VALGYKLOSE APGAUDINĖJAMI GYVENTOJAI

     Žagarės gyventojai nusiskundė, kad universalinėje parduotuvėje parduodami megztiniai pakeltomis kainomis. Šios parduotuvės vedėjai ir pardavėjoms pareikšti griežti papeikimai ir jos perkeltos dirbti kitur. Žagarės universalinė parduotuvė neteisėtai paimtus pinigus grąžino pirkėjoms.

     Kauno miesto restorane "Pasimatymas” buvo gaminamas maistas, neprisilaikant sveikatingumo taisyklių. Restorano vedėjai pareikštas papeikimas.

     Iš šių dviejų pavyzdžių matome, kaip komunistų pavergtose šalyse žmonės, kur tik gali, savinasi prekes, maistą ir kitas gėrybes, kad galėtų pragyventi. Sakoma, kad kiekvienas, kur tik prieina prie kokios nors prekės, "kombinuoja”, kaip ją pasisavinti ir parduoti, daug aukštesne kaina, kaip jos vertė, arba pasikeisti su kitu, kuris atlieka tokią pačią "kombinaciją”. ("Tiesa”)

OPEROS SOLISTAS ANTANAS SODEIKA

     Sausio mėn. 23 d. sukanka 90 metų, kai gimė vienas iš lietuviškos operos teatro pradininkų ir kūrėjų solistas Antanas Sodeika. Per visą savo kūrybinį gyvenimą Antanas

     Sodeika sukūrė daug aukšto lygio vaidmenų, o taip pat išugdė didelį būrį jaunų dainininkų.

     Sodeika prieš pirmąjį pasaulinį karą ilgą laiką gyveno Amerikoje. Čia mokėsi muzikos ir baigė konservatoriją. Gyveno labai vargingai. Vėliau Amerikos lietuvių išeivijoje pradėjo meninę veiklą. Steigė chorus, vargoninkavo ir kartu su savo dainavimo mokytoju Miku Petrausku koncertavo po lietuvių nausėdijas. Stasio Šimkaus žodžiais tariant, Antanas Sodeika "vienas iš pačių svarbiųjų lietuviškos muzikos pionierių užjūryje”. Amerikoje suruošė 30 koncertų. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920 m. Gruodžio 31    d. dalyvavo pirmame Lietuvos operos vaidinime, G. Verdi Traviatoj, dainuodamas Zermono partiją.

     A. Sodeika yra sukūręs daugiau kaip 50 vaidmenų, daugiausia dramatinio charakterio. Būdamas dar kupinas kūrybinio pajėgumo, nelauktai pasitraukė iš scenos. Paliko labai daug rankraščių, atsiminimų ir šiaip vertingos medžiagos teatro klausimais.

("Muzika ir teatras”)

AUTOMOBILIAI LIETUVOJE

     "Kultūros baruose” Algimantas Semaška rašo, kad 1960 metais Lietuvoje buvo 10 tūkstančių nuosavų automobilių, 1970 m. — 32    tūkstančiai, 1975 m. — 110 tūkstančių ir pagaliau 1979 m. — 200 tūkstančių. Jis tvirtina, kad vidutiniškai kas penkta Lietuvos gyventojų šeima turi nuosavą automobilį. Įdomu, kiek automobilių jiems užsakė giminės iš Amerikos. A. Semaška rašo, kad Lietuva — viena iš sparčiausiai "besiautomatizuojančių” respublikų.

     Vikis Oleka atliko tyrimus ir savo moksliniam darbe rašo apie automobilių panaudojimą trumpalaikiam poilsiui. Automobiliai, pagal V. Oleką, daugiausia naudojami kelionėms į trumpalaikio poilsio vietas ir lankymui gimtojo krašto kultūros paminklų.

     Kaip paprastai, vis nusiskundžiama, kad automobilistams keliai kai kur dar labai nesutvarkyti ir po lietaus automobilis įsminga į purvo duobę.