Spausdinti

Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

*    Šiomis dienomis judomosios juostos vilniečius supažindina su žymiausiomis Lietuvos respublikos moterimis, kurios dirba ūkio, mokslo ir kultūros srityse.

*    Rokiškio pagrindinėje knygų rinkinio patalpoje suruošta poeto Antano Strazdo paroda. Joje rodoma apie du šimtai kūrinių bei vertimų į kitas kalbas. Jo vardo vidurinės mokyklos moksleiviai prižiūri poeto paminklą, kuris yra miestelio viduryje.

*    Kovo 14 d. Berlyno Humbolt universitete įvyko 45-tasis slavistų bei baltistikos grupių susitikimas, kuris buvo skirtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 20o-tosioms mirties metinėms paminėti.

     Berlyno knygų rinkinio vedėja F. Krause pranešė apie jos žinioje esamą sukauptą literatūrą apie Kristijoną Donelaitį. Banzeno mokslininkas F. Metz nagrinėjo serbų literatūros ryšius su donelaitika. Susirinkusiems buvo parodyta judomieji paveikslai, kuriuos padovanojo Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugija.

*    Šešiasdešimt trims laivams, kuriuose yra lietuvių jūreivių, per trejus metus buvo surinkta apie trisdešimt tūkstančių knygų. Kiekviena Lietuvos respublikos apylinkė turi pasiskyrusi sau laivą, kurį globoja. Kada laivas atplaukia į uostą, jame apsilanko jo globėjai, susipažįsta su jūreivias, juos vaišina ir suruošia pasilinksminimą.

*    Vilniuje įvyko Pabaltijos respublikų ir Gudijos apylinkių augalų auginimo bei veisimosi stebėjimo susirinkimas. Jame dalyvavo Maskvos, Kijevo ir kt. miestų mokslininkai. Buvo aptarta augalų augimo ir dauginimosi suvaldymas.

*    Už didelius pasisekimus, didinant gamybą ir gerinant kokybę, Vilniaus grąžtų gamybos vienetui įteikta pereinamoji raudonoji vėliava. Šioje įmonėje gaminami grąžtai yra keliasdešimt kartų patikimesni už iki šiol gamintus.

*    Kauno "Drobės” audiniai žymimi valstybiniu kokybės ženklu. Jie kasmet sukuria apie du tūkstančius naujų audinių pavyzdžių, pasiūlydami didelį pasirinkimą siuvimo įmonėms ir vartotojams. Pernai jie pagamino virš plano 28 tūkstančius metrų audinių.

*    "Minties” leidykla svarsto sveikinimo atvirukų spausdinimo trūkumus. Leidyklai nurodyta kelti sveikinimo atvirukų meninį lygį. Jie turėtų būti daug įvairesni ir pritaikinti sveikinimo progoms. Iki šiandien buvo spausdinama dvidešimt vieno pavadinimo atvirukai, daugiau kaip keturi milijonai vienetų.

     Atvirukams kurti pasiūlyta kelti meninį lygį, pasinaudojant žinomų grafikų ir Dailės instituto studentų darbais. Nutarta šiais metais išleisti 72 pavadinimų atvirukus, išspausdinant apie vienuolika milijonų. Dalis naujametinių atvirukų jau paruošta spaudai, kurie vartotojus pasieks apie spalio mėnesį.

Jų pavyzdžiai numatoma iškabinti Vilniaus pagrindinėje knygų rinkykloje.

*    Juozas Čirikas, papuošalų meistras, siekia atskleisti gintaro natūralų grožį, naudodamas mažumą žalvario, aukso ir sidabro savo darbuose. Per dvidešimt darbo metų jo kūriniai ne tik savoje šalyje, bet ir užsienyje laimėjo daug apdovanojimų bei gerų atsiliepimų.

*    "Tiesa” rašo: "Juokinga ir graudu žiūrėti, kai baltagalvės moterėlės, senukai, lazdele pasiramščiuodami, tempia iš parduotuvių pilnus krepšius gėrimų. Mat nebetoli pavasaris, reiks bulves pasodinti, rudenį jas nukasti, vasarą karvutei šieno pripjauti, miežius iškulti. O už darbą traktorininkui, kom-baininkui — vis degtine, alumi. Kiek vyrų pačiame jėgų žydėjime nuo tokių vaišių i smilčių kalnelį atgula...

     Nuo seno Lietuvoje buvo paprotys vieni kitiems padėti linus nurauti, rugius nukirsti, javus iškulti, rąstų naujai trobai iš miško parsivežti... Bet nebuvo papročio po dienos darbų girdyti talkininkus degtine tiek, kad jie tamsoje kelio namo nerastų. Nelengva buvo kaimo žmogui: taupė kiekvieną centą. Žiūrėjo, kad tik sudurtų galą su galu. Dabar net saviškiams, iš miesto pas tėvus į kaimą parvažiavusiems, jeigu su kapliu bulvių lauke pajudėjo ar su dalgiu porą valandų papievy pasišvaistė, traukia tėvukai iš spintelės puslitrį, pjauna skilandžio — balių kelia”.

*    "Pavaikščioję po kaimo ar miestelio kapines, dažnai randame daug paminklų, ant kurių užrašyta: "Tragiškai žuvęs”. Jei šie paminklai prabiltų, jie papasakotų, kad čia guli neblaivus, važiavęs motociklu ir atsitrenkęs į telefono stulpą. Antras kapas papasakotų, kaip naujai statomo pastato iškeltą vainiką žmogelis aplaistęs, grįždamas namo, pelkėje nuskendo. Šis ypatingas paminklas sako, kad liko žmona ir trys našlaičiai; mat kaimynas po darbo kaimo parduotuvėje pavaišino degtine. Ne už darbą, bet iš nuoširdumo.

     Kunigas Antanas Vaičius, Telšių Vyskupijos ir Klaipėdos Prelatūros valdytojas, kaip anais laikais vysk. Motiejus Valančius, per pamokslą tikintiesiems sako šiuos žodžius: "Manau, kad aiškinti ir įrodinėti jums to nereikia. Jau senovės graikų gydytojas Hipokratas skelbė, kad girtavimas yra sąmoningas, apgalvotas savęs žudymas. Šių dienų medicina daugiau žino. Ji smerkia girtavimą, kaip nusikaltimą -ne tik sau, bet ir šeimai, ir visuomenei, ir ateities kartoms. Ar girtavimas neparodė savęs, ašaromis išvagodamas veidus, sielvartais sukruvindamas širdis, išplėšdamas džiaugsmą ir atimdamas ramybę? Sugriautos šeimos, be globos palikti našlaičiai vaikai, nelaimės darbovietėse, keliuose ir gatvėse, savižudybės, žmogžudystės ir negimusių kūdikių žudymas — juk visa tai įvyksta dėl girtavimo. Mes užgydėme karo žaizdas, miestus ir miestelius atstatėme ir jūras užtvenkėme, balas — raistus nusausinome. Pašalinkime ir baisųjį svaigalo liūną. Atstatykime gražiuosius mūsų tautos papročius, sugrąžinkime Valančiaus laikų blaivybę. Pasižadėkime išmokti gyventi, dirbti ir džiaugtis be alkoholio. Pirmiausia betgi pasižadėkime išvengti girtavimo mirimų metinėse. Tą patį padarykime krikštynose, jungtuvėse, sukaktuvių paminėjimuose, išlydėjimuose į kariuomenę. Pasižadėkime visu uolumu įtvirtinti blaivias ir gražias tradicijas, kurios pas mus jau pradeda prigyti”. ("Tiesa”)

*    "Tiesa” rašo, kad Panevėžio parduotuvėje "Kleve” pilietis nusipirko spintą. Ji — Tauragės medžio apdirbimo įmonės gaminys. Žmonės pirkinį parsivežė namo ir išpakavę pamatė, kad dvi šoninės dalys gerosiomis pusėmis suklijuotos į vieną. Visą mėnesį pirkėjas klausėsi parduotuvės ir įmonės pažadų, kad šios pakeis jam spintą. Deja, spinta nebuvo pakeista, ir pirkėjas turėjo pasitaisyti pats.

*    Kovo 8 d. minima Tarptautinė moters diena. "Tiesa” džiaugiasi, kad tūkstančiai lietuvių moterų dirba įstaigose, įmonėse, tarybiniuose ūkiuose. Taip pat tūkstančiai moterų yra inžinierės, daktarės ir partijos darbuotojos. Tačiau, “Tiesa” nė vienu žodeliu neprisimena, kad moterys pirmiausia turi būti vaikų auklėtojos. Nenuostabu, kad Tarybų Lietuvoje turima labai daug įvairiaušių padaužų ir įvairius nusikaltimus atliekančių jaunuolių, nes jie neturi motinos, kuri juos auklėtų.

* Lietuvoje paukščiai talkininkauja daktarams. Lietuvos daktarai, sekdami Žuvinto, Dusios ir kitų neužšalusių ežerų paukščius, pastebėjo, kad paukščiai gali laiku įspėti žmones apie artėjančią gripo epidemiją, nes jie suserga visa savaite anksčiau. ("Mūsų gamta”)