Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
* "Tiesoje” komunistų partija šaukia, kad būtina visoje Lietuvos respublikoje panaudoti visus esamus rūmus, draugijų patalpas, knygų rinkyklas, sporto sales politiniam auklėjimui plėsti. Ypatingai kreipiamas dėmesys į kaimo knygų rinkyklas, kurios vadinamos rajonų centrinių knygų rinkyklų skyriais. Komunistų partija per jas vykdo savo uždavinius. Prievarta verčia žmones jas lankyti, skaityti komunistinę spaudą, tikėdamiesi iš žmonių partijai ištikimybės. Paskutiniu laiku kaimuose komunistai įkūrė 1665 knygų rinkyklas. "Tiesa” džiaugiasi, kad jas lanko 820 tūkstančių skaitytojų. Į jas be kaimo mokytojų, gydytojų, ūkio vadovų, užsuka iš baimės ir eiliniai laukų bei kolūkių darbininkai.
* Išspausdintas pirmasis mūsų mokslinis rankraštyno aprašymas, kurį redagavo A. Ivaškevičius. Ateityje bus spausdinama daugiau iš Vilniaus knygų rinkykloje turimų 180 tūkstančių vienetų. Vilniuje sukaupta daugiausia Pabaltijo pergamento rinkinių. Taip rašoma "Pergamentų kataloge”, kuris turi 40 lankų.
Pergamentas labai gerai išdirbta gyvulio oda, kuri naudota rašymui, kol nebuvo atrastas popierius. Seniausiai datuotas pergamentas 1187-1193 m. Ant jų parašytos senos rankraštinės knygos, valstybiniai aktai, teisiniai dokumentai ir kt. Pagrindinė kalba — lotynų, bet taip pat rašyta gudų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
* Žvejyba Lietuvoje yra vienas iš seniau-sių verslų. Kaulinių ir raginių žeberklų randama jau iš poleolitinio ir mezolito laikų. Neolite žvejota liepų plaušų tinklais, prie kurių buvo pririštos pušies žievės ir beržo tošės plūdės.
Apie žvejybą Baltų kraštuose pirmosios užrašytos žinios anglų sakso keliautojo Vulfstan. Jis buvo labai nustebęs, pamatęs žmones apsisiautusius žvėrių kailiais ir iš po ledo traukiančius žuvis. Jie prie virvelės turėjo prisirišę gintaro plokštelę. Gintaras buvo mūsų protėvių pirmosios blizgės.
Lietuvos užšalusiuose ežeruose iš po ledo daugiausia būdavo pagaunamos lydekos. 1919 m. Drūkšių ežere, ties pilies sala, blizge buvo sužvejota dvidešimt su puse kg lydeka. 1974 m. Vištyčio ežere vietos gyventojas A. Juknevičius su sūnum darbavosi apie valandą, kol ištraukė iš po ledo 22 kg ir vieno metro dvidešimt keturių centimetrų ilgio lydeką. Tai buvo šio šimtmečio Lietuvoje didžiausias laimėjimas.
1971 m. Kauno mariose iš po ledo buvo sugauta lydeka. Ji nebuvo didžiausia, tik 10 kg ir 103 cm ilgio, bet pagal jos žvynus nustatyta — dvidešimt metų amžiaus.
Per speigus ir šarmas sužvejotos lydekos po ledu, sakoma, yra pačios skaniausios. ("Mūsų gamta”)
* Kapsuko miesto centre pastatytas gėlėms auginti šiltadaržis. Jį suplanavo architektas Jonas Samulionis. "Tiesa” rašo, kad čia auginama labai daug įvairių gėlių, kurias perka puokštėmis miesto gyventojai.
* Šiaulių miesto "Aušros” muziejuje galima pamatyti šimto devyniolikos laikrodžių rinkinį. Muziejaus istorijos skyriuje yra tūkstantis dokumentų apie slaptų mokyklų "daraktorius” ir knygnešius. K. Gedaminskas padovanojo muziejui savo gamybos muzikos įrankius. Z. Bardauskas — senų pinigų rinkinį. Tai retenybės, kurias galima pamatyti tik Šiaulių muziejuje. ("Tiesa”)
* Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje kovo mėn. vyko iš Afrikos valstybės Ganos dailininkės Sharlot Heigan dailiųjų audinių paroda. Vilniečiai pirmą kartą turėjo progos susipažinti su Afrikos menu.
* Alytaus meno kultūros namų saviveiklininkų grupei "Sprigtas” suteiktas liaudies vieneto vardas. Jie sėkmingai pasirodė meno šventovėje Ufoje ir Maskvoje. Nuo jų neatsilieka taip pat Kapsuko, Trakų, Vievio ir kt. vienetai, kurių Lietuvos respublikoje priskaičiuojama iki 720.
* Tarybų Lietuvos mokslinio tyrimo centrai daugiausia susibūrę Kaune, Laisvės alėjoje, kurių čia priskaičiuojama net šeši. Laboratorijose dirba žymūs lietuviai mokslininkai. Vienas iš didžiausių Tarybų Lietuvos mokslinio tyrimo centrų yra "Fizinių -techninių energetikos uždavinių institutas”. Institute yra 17 laboratorijų, kuriose dirba per 700 žmonių, iš jų 220 moksliniai bendradarbiai. Lietuvių mokslininkų duomenys buvo panaudoti, statant pirmąsias atomines jėgaines. Institute dirbantys pasirinkę sau šūkį: "Mokslas — gamybinė jėga”.
* "Tiesa” džiaugiasi, kad Tarybų Lietuvos vaidintojai ir žymiausi meno vienetai bei solistai atlieka programas užmirštuose Lietuvos kampeliuose. Jie susitinka su paprastais žmonėmis, kalbasi apie meną ir jo kelius pas juos. Prieš porą savaičių pagarsėjęs Lietuvos respublikoje solistas Vaclovas Daunoras lankėsi Joniškyje. Netoli nuo čia jo gimtinė — Žagarė. Kartu su juo dalyvavo ir dailiojo žodžio skaitytojas Arnas Rosenas, Kauno teatro valstybinis choras, solistas V. Noreika ir kt.
* Kiekvienas kolūkis turi partinę komunistų grupę, kuri turi didelę galią kolūkio vadovavimui. Ši grupė tikrina kolūkio valdybos veiklą. Jinai parenka vadovaujančius asmenis, kurie turi priklausyti partijai. Pavyzdžiui, Kapsuko rajono "Tarybų Lietuvos” kolūkyje yra penki prityrę darbų vadovai — jie visi komunistai. Jie neišklauso kolūkiečių nusiskundimų darbo sąlygomis ir elgiasi su jais, kaip kalėjimo prižiūrėtojai. "Tiesa” rašo, kad buvęs kiaulių komplekso vedėjo pavaduotojas komunistas A. Valenta dėl grubaus elgesio, nemokėjimo sugyventi su darbininkais buvo pažemintas pareigose. Komunistas V. Pečiulis nesiskaitė su kolūkiečių reikalavimais, todėl partinė vadovaujanti grupė jį iš pareigų pašalino.