Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

DRAMINIS AR DRAMATINIS?

     Gerbiamasis Redaktoriau,

     Labai prašau paaiškinti Jūsų redaguojamame "Kalbos” skyriuje kai kuriuos žodžius, kurių vartojimas mūsų spaudoje man ne visai aiškus. Būsiu labai dėkinga.

     Ar šalia termino draminis vartotinas ir dramatinis? Kai kurie autoriai, atrodo, jaučia skirtingą reikšmės niuansą ir rašo draminis veikalas, bet dramatinė įtampa. Kiti vartoja mišriai; tame pačiame straipsnyje rašo draminis ir dramatinis tai pačiai veikalų rūšiai pažymėti. Iš seniau siūlytų terminų draminis ir dramiškas (plg. A. Salys, Raštai, t. I, psl. 32) prigijo tik pirmasis. Ar taisytina dramatinis į draminį ir dramatiškas į dramišką, o sudramatizuoti į sudraminti? Alina Skrupskelienė

     Gerbiamoji Ponia,

     Ruošiantis atsakyti į Jūsų klausimą, buvo patikrinti šie žodynai: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius 1972); Lietuvių kalbos žodynas (paprastai vadinamas "akademiniu”, t. II, Vilnius 1969); Tarptautinių žodžių žodynas (Vilnius 1969); Lietuvių kalbos vadovas (sudarytas Pr. Skardžiaus, St. Barzduko ir J. M. Laurinaičio, išleistas Vokietijoje 1950 m.).

     Visi Jūsų minimi terminai yra kilę iš žodžio drama. Šiam žodžiui vienas ar kitas minėtas žodynas duoda tokias reikšmes: 1. kiekvienas siužetinis kūrinys, parašytas dialogo forma; 2. dialogo formos literatūrinis veikalas, kuris skiriasi nuo komedijos konflikto rimtumu, pergyvenimų gilumu; 3. prk. (perkeltine reikšme) didelė, moralines kančias kelianti nelaimė, pvz. šeimos drama.

     Jūsų minėtiems iš šio žodžio išvestiems terminams žodynai duoda tokias reikšmes: draminis — susijęs su drama, jai priklausantis, pvz. draminis veikalas;

     dramiškas — būdingas dramai, atitinkąs dramos reikalavimus, pvz. dramiškas vaidinimas;

     dramatinis 1. tas pat, kas draminis, 2. reiškiantis stiprius jausmus, pilnas dramatizmo, sukrečiantis;

     dramatiškas — gali būti vartojamas tokiomis pat reikšmėmis, kaip ir dramatinis;

     draminti — pasakojamąjį veikalą perdirbti į dramą;

     dramatizuoti — 1. draminti, sudraminti, 2. prk. perdėti įvykio ar padėties rimtumą.

     Iš terminų aptarimų paaiškėja, kad jie gali būti vartojami tiesiogine prasme, kai turi ką nors bendra su drama, kai kalbama apie draminį veikalą. Taip pat juos galima vartoti ir perkeltine prasme; tada jie reiškia bet kokią įtampą, susijaudinimą, nelaimę, perdėtą padėties rimtumą ir pan.

     Griežtai imant, galima sakyti, kad visi čia minėti terminai gali būti vartojami abiem prasmėmis, tačiau draminis ir draminti lyg neįprasta vartoti perkeltine prasme; jie vartojami tik tada, kai kalbama apie dramos veikalą. Visi kiti terminai vartojami tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

     Lietuvių kalbininkai buvo linkę būdvardžius darytis tiesiai iš vardininko drama, o ne iš kitų šios graikiškos kilmės žodžio linksnių kamieno (dramat-). Į dramatinis... rūšies būdvardžius buvo įprasta, kai, nusižiūrėję į kaimynus, ėmėme šias formas vartoti.