Spausdinti

Paruošė VYTAS BUTVILA

“TIESOS” LAIKRAŠČIO SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINĖ KONFERENCIJA

     "Tiesos” redakcija kreipiasi į "brangius draugus skaitytojus”, dėkoja už bendradarbiavimą ir prašo atsakyti į septynis klausimus. Mes atsakome tik į pirmą klausimą: "Kas laikraštyje 1980 metais jus labiausiai sudomino, sujaudino? Kodėl?”

     Mus sudomino straipsniai apie "Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-tąsias metines”. Tie straipsniai mus sujaudino, nes žinome, kaip sunku žmogui, trokštančiam laisvės, "džiaugtis” per prievartą krašto okupacija, tikėjimo persekiojimu, rusinimu.

SKULPTORIUS IR POETAS

     V. Mačiuika, 1964 m. baigęs valstybinį darbo institutą, gabiai reiškiasi kaip skulptorius. Daugybė jo darbų yra įvairiose Lietuvos vietose. Jis taip pat nuolat dalyvauja parodose ir labai vaisingai reiškiasi kūrybiniame rašytiniame gyvenime — yra išleidęs tris poezijos rinkinius ir yra Rašytojų sąjungos narys.

ESTETINIS AUKLĖJIMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE IR VISUOMENĖJE

     Henrikas Zabulis, rašydamas "Kultūros baruose” apie estetinį auklėjimą, iškėlęs jaunimo mokymo ir auklėjimo principus, rašo: "Nepraturtinęs savęs, niekas negali nieko duoti kitiems, o nieko neduodamas kitiems, žmogus išvis neturi teisės vadintis žmogumi: tik žvėrys gyvena vien savo labui...” (O kaip komunistai? V.B.).

     "Literatūros ir meno” žurnale rašoma apie Respublikinio kultūros darbuotojų pasitarimų dalyvių kreipimąsi į visus Lietuvos kultūros darbuotojus: "Pasitarimo dalyviai reiškia tvirtą įsitikinimą, kad respublikos darbuotojai nuolat ir kūrybiškai padės partinėms organizacijoms propaguoti tarybinį gyvenimo būdą, auklėti darbo žmones tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo dvasia, maksimaliai panaudojant šiame darbe revoliucines, kovines ir darbines TSKP ir tarybinės liaudies tradicijas.

     Brangindami kiekvieną darbo dieną ir valandą, panaudokime visas galimybes savo dalykinei ir politinei kvalifikacijai kelti, siekim darbo kokybės, plačiau pasitelkime literatūrą, dailę, muziką, teatro ir kino meną politiniam ir estetiniam darbo žmonių auklėjimui.

     Pasitarimo dalyviai tvirtai įsitikinę, jog Tarybų Lietuvos kultūros darbuotojai padarys viską, kad TSKP XXVI suvažiavimą sutiktų naujomis darbo pergalėmis visuose kultūrinio darbo baruose”.

     Žinoma, jie kalba apie politinį estetinį auklėjimą, skirtą komunistų partijos garbei.

PAGERBTAS MUZIKAS PROF. JURGIS KARNAVIČIUS, JUNJORAS

     "Kultūros baruose” rašoma apie prof. Jurgį Karnavičių, Konservatorijos rektorių, švenčiantį 40 metų pedagoginio darbo sukaktį. Jis yra ne tik meno, bet ir plataus masto kultūros veikėjas, įteikęs 2500 diplomu konservatorijos absolventams. Jis yra ir mokslininkas, nes konservatorija, kuriai jis vadovauja, yra ne tik mokymo, bet ir mokslo centras. Joje dirba 3 mokslo daktarai ir 21 mokslo kandidatas. Prof. Karnavičius yra gabus, plačios erudicijos žmogus. Jo tėvas, žymus muzikas prof. Jurgis Karnavičius, senjoras, "Gražinos” operos kompozitorius, o jo motina taip pat muzikė — pianistė ir puiki dainavimo mokytoja. Senelių ir tėvo pėdomis seka trečioji atžala, dabartinio konservatorijos rektoriaus sūnus Jurgis, IV-tojo tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatas.

     Prof. Jurgis Karnavičius turi didžiausią konservatorijos rektoriaus stažą visoje Tarybų sąjungoje, nes šias pareigas eina jau 31 metus.

1500 KONCERTŲ

     Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas S. Sondeckio, su savo 1500-uoju koncertu atšventė Lietuvos kamerinio orkestro gyvavimo dvidešimtmetį.

KIPRO PETRAUSKO MUZIEJUS

     Po remonto Kaune duris atvėrė Kipro Petrausko memorialinis muziejus. Pertvarkyta ekspozicija, išdėstyta keturiose salėse. Ji pasakoja apie solisto gyvenimą ir kūrybą. Reikšmingais eksponatais pasipildė dainininko memorialinis butas. Koncertų salėje turimi įrašai teikia galimybę išgirsti K. Petrausko ir kitų garsių operos solistų įdainavimus. Čia taip pat rengiami pokalbiai apie lietuvių operos raidą.

RUSŲ TEATRAS VILNIUJE

     "Tiesoje” po skambios antraštės "Prabilti drąsiai, pilietiškai” rašoma, kad valstybinis rusų dramos teatras įkurtas 1946 m. Kiekvieną sezoną žiūrovai kviečiami į daugiau kaip 350 spektaklių, kuriuos aplanko per 190 tūkstančių žmonių (rusų ir komunistų). Kolektyve — 60 kūrybinių darbuotojų (aišku, saugumiečių, rusintojų). Lietuvos pogrindžio spauda rašo, kad visi krašte esą rusai yra KGB agentai. Tas jūsų, draugai rusai, "drąsus ir pilietiškas prabili-mas” tinka Maskvai, o ne Vilniui!

125 METŲ MOTERIS

     Plungės rajone, Vitkelių kaime gyvenanti Barbora Jasaitė yra seniausia Lietuvos gyventoja, atšventusi 125-ąsias gimimo metines. "Tiesos” korespondentė Danguolė Repšienė rašo, kad jos darbo knygutėje, jai švenčiant 99-ąjį gimtadienį, įrašyta daug darbo dienų, užtat ta knygutė turinti patekti į muziejų. Žinoma, tik į muziejų, nes reikia parodyti, kaip, lenktyniaujant dėl Lenino garbės, net seni žmonės turi vergauti.

LIETUVIAI KONCERTUOJA MASKVOJE

     Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai E. Kaniava, G. Kaukaitė, V. Šiškaitė ir kt. turėjo šešis koncertus Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje. Jie atliko Mozarto "Requiem” ir K. Orfo "Karmina Burana”. Tai buvo priverstinė ataskaita, pažymint 40-metį, atsidėkojant visagaliam broliui rusui už okupaciją.

SAUGUMIEČIAI IŠTIKIMI PAREIGAI

     Tarybinės milicijos dienos proga Vidaus reikalų ministras Julijonas Mikalauskas "Tiesoje” parašė straipsnį pabrėždamas: "Vidaus reikalų organų darbuotojai duoda priesaiką, kurioje iškilmingai pasižada sąžiningai saugoti tarybinę visuomenę, asmens neliečiamybę, piliečių teises...” O kodėl jūs, drauge Mikalauskai, nuolat suiminėjate šimtus nekaltų žmonių, nesilaikydami asmens neliečiamybės, piliečių teisių ir konstitucijos? Atsakymas turėtų būti toks: "Skelbiame, kaip įprasta, socialistines lenktynes ir stengiamės perviršyti nustatytą normą”.

PIRMASIS “MUZIKOS” METRAŠTIS

     "Kultūros baruose” Donatas Katkus rašo, kad "Muzikos” metraštis jau seniai buvo laukiamas. Tikimasi, kad šis naujasis leidinys bent iš dalies atstos periodinį spaudos organą, kurio muzikai neturi. Vietoje metraščio muzikai norėtų turėti mėnraštį, svarstantį ir skelbiantį muzikines aktualijas. Katkus rašo, kad muzikai stokoja ir specifines problemas keliančio bei apibendrinančio leidinio, skirto gal ir ne visai mažam specialistų būriui; tokio, kaip akademinė "Menotyra”, bet orientuoto į platesnius profesionalų ir muzikos mėgėjų sluoksnius.

VILNIAUS - UKMERGĖS AUTOSTRADA

     Vilnius-Ukmergė 72,7 km ilgumo autostrada jau baigta. Tai buvęs seniausias Lietuvoje kelias, žinomas XIV amžiuje. Tai dalis magistralės, per Ukmergę vingiavusios į Rygą. Autostrada buvo pradėta 1946 metais, tad užtruko net 34 metai ją užbaigti. Yra keturios judėjimo juostos su plačia žalia skiriamąja juosta.

RESTAURUOJAMAS PAŽAISLIS

     Ilgus metus menišku Pažaislio vienuolynu niekas nesirūpino. Tik 1971 m. buvo pradėtas restauruoti vienas architektūros ansamblio pastatas, kuris dabar atiduotas M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tai vakarų dalyje stovintis barokinis, ilgas, vienaaukštis pastatas su vadinamąja Pacų sale pietiniame gale.

     Pažaislio ansamblio kitų patalpų darbams dėl jų didelės apimties ir sudėtingumo prireiks dar keliolikos metų.

SVETIMŲ VARDŲ TRANSKRIBAVIMAS

     Kalbininkas Bronys Savukynas "Kultūros baruose” rašo, kad vėl patyliukais diskutuojamas svetimų vardų transkribavimas. Tuo reikalu jis parašė straipsnį "Literatūros ir meno” žurnale. Jis mini, kad ir sovietų nužudytas žymusis kalbininkas Jonas Kazlauskas yra pažėręs labai svarių argumentų prieš dabartinę praktiką. Ko vertas, anot J. Kazlausko, transkribavimas, jeigu daugeliu atvejų iš transkripto negalima atstatyti originalo rašybos?

     Dabar Lietuvoje rašoma: Reiganas, Džeimsas Bušas, Edvinas Misas, Makinrojus (McEnroe), Las Vegasas, "Njusvik”, "Nju ripablik” ir pan.

NAUJA DAINŲ KATALOGO KNYGA

     Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos skyriuje buvo sudarytas sisteminis Lietuvių liaudies dainų katalogas, apimąs per 400.000 dainų tekstų ir daugiau kaip 60.000 jų melodijų. Mūsų dainų lobyną sudaro 24 jų žanrai arba skyriai. Turtingiausia yra vestuvinė lyrika. Per vestuves buvo dainuojama daugiau kaip 2100 atskirų dainų, kurių iš viso kataloge susisteminta per 90.000 variantų. Maždaug 11.500 vestuvinių dainų užrašyta su melodijomis.

     Neseniai iš spaudos išėjo "Istorinių - socialinių dainų katalogas”. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto folkloristai, remdamiesi katalogu, pradėjo rengi "Lietuvių liaudies dainyną”, kurio pirmasis tomas jau pasirodė knygynų lentynose. Rengiami tolimesnieji tomai. Savo apimtimi ir reikšme dainynas yra vienas didžiausių šio meto lituanistinės filologijos darbų.

LIETUVOS MUZIEJAI

     Lietuvoje šalia 38 valstybinių muziejų veikia 288 visuomeniniai muziejai. O tie visuomeniniai muziejai tarnauja politinio (komunistinio) auklėjimo gerinimui, remiantis partijos ir liaudies revoliucinėmis kovų ir darbo tradicijomis.

PADEDA KOMUNISTINIAM VIETNAMUI

     Kai Lietuvoje įvairių prekių didžiausias trūkumas, "Tiesoje” su pasididžiavimu rašoma, kad jau 10 metų įvairios įmonės savo gaminius siunčia į Vietnamą. Ir dar kokius — pačius geriausius, pažymėtus valstybiniu kokybės ženklu!