Spausdinti

CHIARA LUBICH

     "Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi” (Mt n,6). Jėzus šiuos žodžius ištarė tada, kai Jono Krikštytojo pasiuntiniai Jį paklausė: " Ar tu esi tas, kurs turi ateiti, ar turime laukti kito?” Jėzus ta proga priminė pasiuntiniams, ką prieš keletą šimtmečių pranašas Izaijas pasakė, aprašydamas laiką, kada Mesijas turi ateiti: "Tada aklųjų akys atsidarys, kurčiųjų ausys atsivers. Šlubis šokinės kaip elnias... linksma naujiena bus paskelbta beturčiams. ..” Tuo laiku tie įvykiai pildėsi. Jis labai daug žmonių pagydė. Ženklas, kad išpranašautoji Izaijo Dievo karalystė jau prie vartų. Taip Jėzus įrodė, kad Jis yra tas, kurio Jonas Krikštytojas ir visas žydų pasaulis laukė. Jis dar pridūrė: "Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi”. Ar tai neatrodo labai stiprūs tie žodžiai? Ar galima suprasti, ką Jėzus jais nori pasakyti? Kas gali juo pasipiktinti? Bet kaip tik tais laikais galėjo tai atsitikti. Žydų tikėjimas ir viltis būsimuoju Mesiju buvo savotiški. Jie įsivaizdavo Mesiją pagal savo troškimus ir galvoseną. Jie laukė galingo karaliaus, kuris atsisėstų į Dovydo sostą; jie laukė antžmogio, kuris išvarytų romėnus ir atkurtų Izraelio valstybę; jie laukė tikros dangiškos būtybės, kuri sudrebintų dangų ir žemę. Vietoj to jie matė stalių ir taip kalbėjosi: "Bet ar jis ne staliaus sūnus? Ar ne Marija jo motina?” Ir evangelija priduria, kad juo pasipiktino. Žydai dar įsivaizdavo, kad Mesijas priverstų gerbti Dievo teises, būtų turėjęs pasmerkti nusidėjėlius, grasintų Dievo teismu ir išskirtų visus, kurie yra susitepę. O Jėzus bendravo su nepageidaujamais asmenimis, kurių būtų turėjęs vengti, kad nesusiteptų. Lankė tokius, kurie tuo laiku toje šalyje buvo laikomi Dievo nubaustais. Prisiartino prie raupsuotųjų, valgė su nusidėjėliais, skelbė evangeliją beturčiams. Kai Jonas Krikštytojas ir žydai laukia greitos, ant jų pakibusios Dievo rykštės ir keršto, Jėzus eina ieškoti paklydusios avelės, priima sūnų vėjavaikį. Toks Jėzaus gyvenimo būdas juos apstulbina ir jiems yra nesuprantamas. Dėl to Jis ir įspėjo: "Palaimintas, kas manimi nepasipiktins”.

     Tada jie nežinojo, kad Dievo esmėje vyrauja meilė. Ir Jėzus atėjo jos apreikšti, nes Jis mylėjo žmones. Jis pats tapo žmogumi. Jis prisiėmė žmogiškus apsiribojimus dėl to, kad žmones mylėjo. Maišėsi tarp tų, kurie buvo reikalingi pagalbos. Daugiausia jiems ir kalbėjo. Jiems darė stebuklus. Dėl to žydų pasipiktinimas pasiekė aukščiausią laipsnį. Jis iš meilės pasidavė smurtui, norėdamas išgelbėti žmones būsimam amžinam gyvenimui. Jis surado būdą atsilyginti už visus.

     Ir štai kryžiaus papiktinimas. Meilė visuomet buvo Jėzaus darbų skatintoja. Dievas yra Meilė, bet pasaulis to nesupranta. Nesileidžiant nuodugniau nagrinėti Jėzaus elgesio, visu paprastumu reikia suprasti tą paslaptį. Pasaulis nuteisė ir pasmerkė tokį Dievą. Jėzus buvo priverstas tarti: "Palaimintas, kuris manimi nepasipiktins”.

     Ką Jis tuo nori pasakyti? Jis nori užtikrinti, kad jeigu tiki Juo, kuris vykdo Senajame Testamente paskelbtus pažadus, nors gal ne taip, kaip tu galvoji; jeigu Juo visiškai pasitiki, nors Jo ir nematai; jei tavo sprendimas apie Dievą ir Jo darbus yra kitoks negu manoma, — atrasi tiesą, paaiškės Dievo planai, savo širdyje jausi, kad sutikai laimę, patirsi dieviškojo gyvenimo gelmes, pažinsi Jo meilės paslaptis bei dovanas ir galėsi jaustis palaimintas.

     Tad kaip įgyvendinti Dievo žodį: "Palaimintas, kas nepasipiktins manimi”? Pirmiausia reikia pripildyti savo širdį dėkingumo, nes savo gyvenime, kurį dangus tau davė, turėjai laimės pažinti Jėzų, tikrąjį Dievą. Turi pareikšti savo džiaugsmą, savo palaimą, kad Jis įliejo savo gyvenimą į tavąjį. O paskui panaudok visus to dieviško susitikimo vaisius. Būk Jo mokinys, toks, kaip Jis nori. Įgyvendink visus Jo žodžius. Atkreipk dėmesį labiausiai į Jo širdį, kuri nori tave padaryti panašų į Jį patį. Visiškai atsidėk Dievo ir artimo meilei. Pradėk mylėti kiekvieną žmogų atskirai, taip pat mylėdamas visus, kaip Jis nori, parodyk pirmenybę tiems, kaip ir Jis parodė, kai vaikščiojo šioje žemėje. Atverk savo širdį, ištiesk savo rankas, papenėk alkanus, patark, pamokyk, aplankyk kenčiančius. ..

     Tai padarys tave panašų į Jį. Ir būsi Jo teisiamas, atsižvelgiant į meilę ir gailestingumo darbus.

Iš italų kalbos išvertė kun. Antanas Sabas