Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
LIETUVIŲ MOTERŲ PAVARDĖS
Prieš keletą metų jau esame rašę apie moterų pavardes, bet skaitytojai vis kartais kelia klausimą dėl kai kurių moterų pavardžių formų, tad dar kartą apie tai parašysime, kai ką papildydami.
Lietuvių, latvių ir slavų kalbose vyrų ir moterų pavardės turi skirtingas formas, skirtingas galūnes. Mūsų kalboje tuoj iš pavardės gali žinoti, ar tai yra vyras, ar ištekėjusi moteris, ar mergaitė. Pirmiau buvo įprasta net ir sūnaus pavardę skirti nuo tėvo, sūnų vadinant mažybine tėvo pavardės forma, pvz.: Jonaitis — Jonaitukas, Kairys — Kairiukas ir pan. Dabar ši mažybinė forma tevartojama tarmėse.
Kai kurie mūsų tautiečiai, gyvendami užsienyje ir norėdami prisitaikyti prie vietinės kalbos vartosenos, pradeda ir moteris vadinti vyriškomis pavardėmis. Nereikėtų taip daryti. Mes labai daug kalbame apie savų tradicijų išlaikymą, tad dėl ko nesilaikome šios gražios tradicijos? Tos mūsų skirtingos pavardžių formos yra tam tikras kalbos ir tautos turtas. Jeigu mes jų atsisakome, nuskurdiname patys save. Sakoma, kad, vartojant skirtingas tos pačios šeimos vyro ir moters pavardės formas, svetimoje šalyje susiduriama su įvairiomis sunkenybėmis. Tokiu teigimu galima šiek tiek abejoti. Manau, kiekvienam sportu besidominčiam asmeniui yra žinomos šios teniso žvaigždžių pavardės: rusė Olga Morozova, čekės Martina Navratilova ir Hana Mandlikova. Jos visur ir visuomet vartoja moteriškas savo pavardžių formas ir dėl to, atrodo, jokių sunkumų neturi. Martina Navratilova, net ir priėmusi Amerikos pilietybę, savo pavardės nepakeitė. Amerikiečiai jų pavardėmis domisi, apie jas rašo, aiškina ir kartais net savotiškai pavydi, kad čia nereikia pridėti net Mrs. ar Miss, nes jau iš pačios pavardės žinai, kad čia yra ne vyras, o moteris.
Jei kas nori, žinoma, amerikietiškuose dokumentuose gali vartoti ir vyrišką savo pavardės formą, bet lietuviškoje aplinkoje tai visiškai nebūtų pateisinama. Vartojant vyrams ir moterims tas pačias pavardes, gali kilti net įvairių keblumų bei neaiškumų. Kartą iš vieno asmens gavau laišką, kuriame jis užprašė mišias už a.a. Kazimierą Dagilis. Rašė, kad mišiose žada dalyvauti daug žmonių, tad norėtų, kad prieš mišias būtinai būtų paskelbta, už ką jos aukojamos. Tad ir žinok dabar, kaip čia turėsi skelbti: ar už Kazimierą Dagilį, ar už Kazimierą Dagilienę, ar už Kazimierą Dagilytę. ..
Kaip mūsų bendrinėje kalboje yra sudaromos mergaičių ir moterų pavardės, yra nustatytos tam tikros taisyklės. Tarmėse tos pačios mergaitės pavardė gali turėti įvairias priesagas. Jeigu pavyzdžiu paimsime vyro pavardę Stirbys, tai mergaitė bendrinėje kalboje bus Stirbytė, pajūrinėje žemaičių tarmėje — Stirbalė, rytų aukštaičių — Stir-bycia, vakarų aukštaičių — Stirbiūtė.
Bendrinėje kalboje mergaičių pavardžių priesagos yra -aite, -ytė, -utė, -ūtė, -iūtė, o ištekėjusių moterų -ienė ir -uvienė. Šios priesagos pridedamos prie atitinkamos vyriškosios pavardės šaknies.
Priesaga -aite dedama prie vyriškų pavardžių, kurios baigiasi galūne -as arba -a, pvz.: Sakalas - Sakalaitė, Daumantas - Dau-mantaitė, Garšva - Garšvaitė, Kašuba - Ka-šubaitė.
Priesaga -ytė pridedama prie pavardžių galūnėmis -is, -ys, -ė, -ia, pvz.: Dargis - Dargytė, Vainys - Vainytė, Pempė - Pempytė, Stundžia - Stundžytė.
Priesaga -utė dedama prie pavardžių, kurios baigiasi galūne -us, pvz.: Martinkus - Martinkutė, Stankus - Stankutė. Jeigu galūnė -us eina pro priebalsio j, tai pridedama priesaga ūtė, pvz.: Šlajus - Šlajūtė, Moliejus - Moliejūtė.
Priesaga -iūtė dedama prie pavardžių su galūne -ius, pvz.: Grinius - Griniūtė, Smilgevičius - Smilgevičiūtė.
Ištekėjusių moterų pavardės turi priesagą -ienė, išskiriant tuos atvejus, kai vyriška pavardė baigiasi galūnėmis -us ir -ius, bet ir šiuo atveju kai kur (pvz. Žemaitijoje) pridedama priesaga -ienė. Šiaip bendrinėje kalboje prie šių pavardžių pridedama priesaga -uvienė, pvz.: Bartkus - Bartkuvienė, Stankus - Stankuvienė, Skardžius - Skardžiuvienė, Bliūdžius - Bliūdžiuvienė. Tačiau ir bendrinėje kalboje kai kurios pavardės, susidedančios daugiau kaip iš dviejų skiemenų ir turinčios nelietuvišką priesagą -avilius arba -evičius, nors ir baigiasi galūne -ius, moteriškose pavardėse gauna priesagą -ienė, pvz.: Petravičius - Petravičienė, Rimkevičius - Rimkevičienė.
Žemaičiams ir kai kurioms aukštaičių tarmėms gal keistai atrodo toji priesaga -uvienė, tačiau reikia prisiminti, kad tokia priesaga vartojama ir bendriniuose daiktavardžiuose, kurie baigiasi galūne -ius, pvz.: sukčius - sukčiuvienė, stalius - staliuvienė, kerdžius - kerdžiuvienė, driskius - driskiuvienė.
Kai kam yra neaišku, kaip čia, pavyzdžiui, Butkuvienės pavardėje galėjo atsirasti raidė v. Jie mano, kad jeigu sakome Butkuvienė, tai jos vyras turėjo būti koks nors Butkuvis ar Butkuvas, o ne Butkus. Tačiau tos raidės v atsiradimas labai paprastas. Tie kurie vartoja šią moterišką pavardės formą, priesagą -ienė deda ne prie Butk-, bet prie Butku-. Tokiu būdu gaunama moteriška pavardė Butkuienė. Kad būtų lengviau ir patogiau šį žodį tarti, tarp u ir i įdedama v ir gaunama Butkuvienė.
Vadinamoji "akademinė lietuvių kalbos gramatika”, aiškindama šios rūšies priesagas, taip rašo: "Tam pačiam reikalui — paprastai žmonoms pavadinti — literatūrinėje kalboje ir dalyje aukštaičių tarmių tais atvejais, kai pagrindinis daiktavardis yra (i)u kamieno ir dažniausiai turi ne daugiau kaip du skiemenis, vartojama ne -ienė, o ilgesnysis šios priesagos variantas -(i)uvienė, pvz.: .. . kerdžiuvienė, kurpiuvienė, puodžiuvie-nė” (Lietuvių kalbos gramatika, I tomas, 417 psl.; Vilnius 1965).
Moterų pavardžių kirčiavimas taip pat gali sukelti neaiškumų, abejojant, ar kirti dėti šaknyje, ar priesagoje. Čia gal negalima reikalauti laikytis griežtų taisyklių, bet vis dėlto bendrinėje kalboje yra nusistojusi tam tikra tvarka.
1. Jeigu vyriškoje pavardėje kirtis yra pastovus, nekilnojamas, tai iš jo padarytoje moteriškoje pavardėje (čia kalbama apie ištekėjusių moterų, bet ne apie mergaičių pavardes) kirtis bus šaknyje, pvz.: Petraitis -Petraitienė, Mikėnas - Mikėnienė, Skardžius - Skardžiuvienė, Lapinskas - Lapinskienė.
2. Jeigu vyriškoje pavardėje kirtis nėra pastovus, bet kilnojamas, tai iš jos padarytoje moteriškoje pavardėje kirtis bus priesagoje, pvz.: Galaunė - Galaunienė, Rūkštelė - Rūkštelienė, Vėžys - Vėžienė, Binkis -Binkienė, Bindokas - Bindokienė.