Spausdinti

Paruošė VYTAS BUTVILA

ILGŲ METŲ PLANAVIMAS

    Komunistinė rusų sistema viską grindžia įvairiais planavimais. Dabar partijos vadai pateikė naują projektą: "Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys 1981-1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų”. Spauda rašo, kad liaudis su didžiausiu entuziazmu svarsto šį projektą. Bet gyvenimo realybė rodo visai ką kita. Pavyzdžiui, miškų ūkio pramonė kasmet paruošia apie vieną milijoną kietmetrių malkų, bet žmonės malkų negauna. Todėl "Tiesa” rašo, kad "miškas — visos liaudies turtas”, ir trūkstant mechanizmų, žmonės turi sau malkų parsigabenti. Girdi, "žiemą ir laiko būna daugiau. Pagaliau sveika miesto žmogui poilsio dienomis pasidarbuoti miške, pakvėpuoti grynu oru ir vienkart pasiruošti kuro”. Partijos vadai viską planuoja šiltuose rūmuose, o liaudis medžius neša, ant pečių užsidėjusi, kad vadukams ruseliams būtų šilta.

    Vadai planuoja "įkvepiančias komunizmo statybos mūsų šalyje perspektyvas”, o kai į Akmenės geležinkelio stotį atvežė trąšų, niekas nežino, kam priklauso ir kas siuntė. Taip ir stovėjo stotyje tos trąšos, kai tuo tarpu vagonai užėmė vietą, o žemė laukė trąšų, bet nesulaukė. Partijos vadai posėdžiavo, giliai apimti Lenino dvasios, ir aukojosi komunizmui, bet kas suplanavo tą siuntą, tai niekas nežinojo.

    Kitas įdomus planavimo pavyzdys. Rokiškis sparčiai auga ir gražėja, gyventojų skaičius didėja, bet mieste veikia tik viena pirtis ir ta pati tik dvi dienas per savaitę.

    Kodėl visur tokia didelė netvarka? Lietuvoje daugiausia viršininkauja rusai, tad ir tvarka "Made in Russia”.

“NIURZGALIŲ ŠALIS”

    Iki komunistų įsigalėjimo Lietuva buvo dainos šalis, o dabar ji tapo niurzgalių šalim. Niurzgia žmonės, stovėdami prie krautuvių eilėse, niurzgia autobusuose, traukiniuose, darbe. Tad Kriučkovaitė iš Jonavos (matyt, rusė) siūlo "dažniau į dienos šviesą išvilkti niurzglius, kuriems viskas bloga” ("Tiesa”).

“KOMUNISTAS”

    Lietuvos komunistų partijos centro komiteto žurnalas "Komunistas” eina lietuvių ir rusų kalbomis. Dvikalbis žurnalas perša rusinimą, niekina Lietuvos kultūrą. Jį redaguoja buvęs ilgametis "Tiesos” redaktorius G. Zimanas (žydų tautybės), labai daug kenkęs lietuviškiems reikalams.

SVEIKINIMAS IR LINKĖJIMAS RAŠYTOJAMS

    1981 r m. sausio mėn. 14 d. įvyko Lietuvos rašytojų septintasis suvažiavimas. Lietuvos komunistų partijos centro komitetas, sveikindamas suvažiavimą, nubrėžė rašytojų uždavinius, nurodė, kuriuo keliu jie turi eiti ir ko iš jų laukia partija. Sveikinimą taip baigia: "Gyvenimas nestovi vietoje, bet kelia vis didesnius ir sudėtingesnius reikalavimus rašytojams, literatūros tyrinėtojams, kritikams. Užtikrinti teorijos ir praktikos vienybę, kovoti su buržuazinės estetikos koncepcijomis, derinti socialinę analizę su estetiniu reiklumu, daugiau dėmesio skirti internacionalizmo ir tautų draugystės temai grožinėje kūryboje — tai tik dalis tų uždavinių, kurie šiandien keliami tarybiniam menininkui”.

    Toliau sveikinimais ir linkėjimais pakeičiamas įsakymas, kuris liepia ir tikisi, kad "Lietuvos rašytojai sukurs nemaža naujų kūrinių, teisingai ir giliai atspindinčių socialistinę tikrovę, tarybinės liaudies laimėjimus bei užmojus, keliančius pasididžiavimą tarybiniu žmogumi — naujos komunistinės visuomenės kūrėju”.

NAUJASIS MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKAS

    J. Maniušį atleidus iš Lietuvos ministrų tarybos pirmnininko pareigų, jo vieton paskirtas Bronislovas Songaila. "Tiesa”, pristatydama naująjį vadą, rašo: "Draugas Ringaudas Bronislavas Songaila gimė 1929 m. darbininkų šeimoje, lietuvis...” Tai pirmas kartas, kada pabrėžiama aukšto pareigūno tautybė. Matyt, pabijojo, kad po surusėjusio Maniušio nebūtų spėliojimų, jog Bronislovas yra taip pat ruselis. Tad ir pagarbino jį lietuvio tautybe, kad po pridarytų šunybių liaudis nekeiktų rusą, bet lietuvį.

MEDICINOS INSTITUTAS

    Kauno medicinos institutas mini trisdešimtmetį. Per tą laikotarpį buvo paruošta daugiau kaip dešimt tūkstančių specialistų. Šiais metais jo gydomajame, stomatologijos (dantų gydymo) ir farmacijos fakultetuose studijuoja pustrečio tūkstančio studentų.

MOKYTOJUI J. KIRLIUI 90 METŲ

    Mokytojas J. Kirlis, gimęs 1891 metais, švenčia devyniasdešimtmetį. Jis yra vienas žymiausių periodinės spaudos kolekcionierių, pradėjęs rinkti periodiką ir lituanistiką, mokydamasis Seinų keturklasėje mokykloje. Jis ruošia spaudai knygą iš lietuvių periodinės spaudos istorijos. Čikagoje gyvena keli jo buvusieji mokiniai, kai jis mokytojavo Šiaulių mokytojų seminarijoje.

MOKSLŲ AKADEMIJA

    Lietuvos mokslų akademijoje yra apie 4800 darbuotojų ir 12 akademijos institutų. Lietuvos mokslo įstaigose dirba daugiau kaip 13500 mokslo darbuotojų. Kasmet paruošiama apie du tūkstančiai spaudos lankų mokslinės literatūros.

POETAS ANTANAS MIŠKINIS

    Neseniai iš spaudos išėjo poeto Antano Miškinio poezijos knyga "Ant Lėgajo ežero krašto”. Poetas buvo ištremtas į Sibirą. Viename eilėraštyje jis lyg išsako savo skaudžią dalią:

    Ir dienos, ir šventės, ir viskas
    Prižarstė krūtinę gėlos.
    Šilkiniai kasnykai sudrisko,
    Sudužo sidabras stikluos.

    Gėla — didelis skausmas. Vergijos dienos, prievartos šventė ir visa, visa jam sukėlė didelių skausmų. Praeities laisvės dienos sudrisko, kaip šilkiniai kasnykai; nepriklausomybė sudužo, lyg sidabras stikluos.

HONORARAS, SPAUSTUVĖS, KNYGA

    Pradedantiems poetams mokama už eilutę po rublį, o už prozos knygos lanką — iki 175 rublių. Kitiems moka už poezijos eilutę po pusantro rublio, o už prozos lanką iki 300 rublių. Atlyginimo didumas priklauso ir nuo to, kiek pagarbinai komunizmą ir jo vadus, kiek esi atsidavęs komunistinei idėjai.

    Knygų tiražas nėra didelis, nes trūksta popieriaus, spaustuvių pajėgumas ribotas. Originalios prozos vidurkis — 15 tūkstančių egzempliorių, poezijos — 10 tūkstančių, vaikų literatūros — 24 tūkstančiai. Knygos tiražą nustato speciali komisija, atsižvelgdama į idėjinį lygį. Komunistinių knygų tiražai labai dideli. Jas užsigulėjusias sandėliuose skaito pelės.

    Užsienyje išleista 250 knygų, o vadinamose broliškose respublikose — 750. Knygų leidėjai (o gal tik partija?) laukia ir nesulaukia, kad kas nors sukurtų beletristines knygas apie V. Mickevičių - Kapsuką, A. Sniečkų, P. Cvirką, Z. Angarietį bei kitus komunistų vadus. Taip skundžiasi "Literatūros ir meno” savaitraštis.

A. VENCLOVA APIE SAVO “DRAUGYSTĖS” KNYGĄ

    Rašydamas "Draugystės” knygą, Venclova skundėsi: "Ėmęsis didelio darbo, jaučiau, kaip jis mane kartais nenugalimai traukia, o kartais darosi nekenčiamas ir abuojas, tartum niekad jo neparašysiu, tartum visa tai, ką rašau, yra pilka, nuobodu, niekam neįdomu”. Nusiplūkęs po daugybės darbų našta, A. Venclova į kuriamo romano tekstą žvelgė pernelyg savikritiškai ir kelis kartus jau kone užbaigtą "Draugystės” rankraštį ketino sunaikinti, tačiau nuo šio žingsnio jį atkalbėjusi Eliza Venclovienė, įtikindama, kad, pamažu krapštantis, pavyks romano rankraštį išdailinti ir "suveržti”.

    Matyt, A. Venclova, norėdamas šioje knygoje suniekinti savo draugus, kurie atsisakė su juo ištikimai tarnauti Maskvai, dažnai suabejodavo savo pasirinkto kelio vertingumu.

JUMORISTINIAI IR HUMORISTINIAI KALBOS REIKALAI

    "Literatūros ir meno” savaitraštis skiltyje "Septynios dienos” rašo: "Jums, mieli skaitytojai, taip pat malonu pabendrauti su redakcija neoficialiai, atvirai išdėstant savo nuomonę, o kartais ir pasistengiant įvaryti mus į kampą kokiais nors kebliais klausimais, neišsprendžiamais galvosūkiais. Vienas iš dabar madingesniu atvejų: "Gerbiamoji redakcija, ką man daryti?! Esu humanitaras su aukštuoju išsilavinimu, man 40 metų. Pasakykit, kodėl mes taip badomės nosimis, kai susiduriam su kalbos dalykais? Vieni, remdamiesi vienu autoritetu, rašo — "dalinai, aplamai, darbavietė, jumoras”, kiti, remdamiesi kitu autoritetu, reikalauja taisyti — "iš dalies, apskritai, darbovietė, humoras”. Vienas šaiposi — tu nemoki lietuviškai kalbėti, per televiziją aiškino, jog reikia tarti "specijalistas, socijalizmas”, o kitas atrėžia — kiek kalbininkų tu girdėjai šitaip tariant? Juk jie patys sako — "spece-listas, socelizmas”.. . Brangioji redakcija, aš labai noriu taisyklingai kalbėti ir rašyti, bet jau nebežinau, kuo tikėti”.

    Redakcijos patarimas: "Pamenat, ką jums sakė pirmasis kalbos mokytojas? -taisyklingai kalbėti ir rašyti reikia mokytis visą gyvenimą”.

NUTEISTAS UŽ “KRONIKAS”

    Jėzuitas broliukas Anastazas Janulis nuteistas trejiems metams kalėjimo už "Kronikų” platinimą. Žinoma, vietinė spauda išsigalvoja ir kitokių jo politinių nusikaltimų. Brolis Janulis pramoko groti vargonais, būdamas Pagryžuvio jėzuitų naujokyne, ir paskui vargoninkavo įvairiose parapijose.

A. VIENUOLIO JUBILIEJUS

    Rašytojas Antanas Vienuolis - Žukauskas gimė 1882 m. balandžio 7 d. Mūsų žymųjį prozininką pagerbiant ir rengiantis minėti 100 metų gimtadienį, praplečiamas jo vardo memorialinis muziejus.

“ŽINIJA”

    "Žinijos” draugijai priklauso apie 50 tūkstančių Lietuvos įvairių specialistų ir mokslininkų, jos aktyviais nariais yra visi Mokslų akademijos akademikai ir nariai korespondentai. "Žinija” daug dėmesio skiria marksizmo-leninizmo teorijos propagandai. Nenuostabu, kad "Žinija” gali didžiuotis tokia didele mokslininkų gausa. Jei nori gyventi, turi dirbti komunizmo propagandai. Tai žino ir "Žinija”.

KOMPOZITORIAI

    Lietuvos kompozitorių sąjungai priklauso 95 nariai (62 kompozitoriai ir 33 muzikologai). Kompozitoriai sukūrė 63 simfonijas, 70 instrumentinių koncertų, 48 kantatas, 13 oratorijų, 45 sonatas įvairiems instrumentams, 24 operas, 7 baletus, 9 operetes.

A. KOTOVA — LIETUVOS ŠVIETĖJA

    Kad Lietuvos švietimas ir kultūra nenutoltų nuo komunistinės linijos ir kad krašte būtų įgyvendintas rusinimas, Lietuvos švietimo ministro pavaduotoja paskirta A. Kotova, arši komunistė, puoselėjanti internacionalizmą, kuris yra rusinimo priedanga. Ji yra tikroji švietimo ministrė, lietuviui ministrui leidžianti tik pasirašyti po raštais ir įsakymais. Ji yra rusė nacionaliste, lietuvybės kenkėja.

VILNIUS — PUSMILIJONINIS

     Gediminukas Arlauskas, išvydęs dienos šviesą, buvo iškilmingai sutiktas, pakėlęs Vilniaus gyventojų skaičių iki pusės milijono. Kunigaikštis Gediminas įkūrė Vilnių, o mažasis Gediminas prisidėjo prie jo išaukštinimo.