Spausdinti

Juozas Prunskis

     Mūsų tautai netekus nepriklausomybės, vienu iš pagrindinių veiksnių tautiniam gyvastingumui palaikyti, šalia mokyklų ir parapijų, yra šeimos. Gal net pirmoje vietoje šeima, nes čia vaikas gauna pačius pirmuosius vienokio ar kitokio gyvenimo įkvėpimus.

     Nelaimei, iš Lietuvos ateina gana aliarmuojančių žinių, kad ten natūralus prieauglis šeimose beveik ima sustoti. Šeimų stiprumui ir pastovumui taip pat yra pavojaus.

     Išeivijoje mūsų šeimos taipgi yra veikiamos šeimas draskančių vėjų, ir perskyrų skaičius vietomis aliarmuojančiai didėja, o su tuo irsta ir vaikų auklėjimas bei apskritai vaikų turėjimas. Tas pavojus gali paliesti pačias gyvastingiausias mūsų tautos šaknis.

     Šeimų pairimas ypatingai žalingas atžalynui. Clevelando policijos viršininkas G. J. Matowitz jau kiek anksčiau, kalbėdamas dvasininkų susirinkime, kėlė reikalavimą visomis jėgomis pasipriešinti kylančiam šeimų irimui. Jis nusiskundė, kad policijai daugiausia tenka rūpesčių turėti ne su gerais bažnytinių bendruomenių nariais, o su tais, kurie neturi ryšio su religija ir kurių šeimose reiškiasi pairimas.

TEISĖJO PATIRTIS

     Teisėjas Julius J. Miner teisininkų žurnale "American Bar Association Journal” parašė straipsnį apie nepilnamečių nusikaltimus. Čia jis pažymėjo, kad šeimų pairimas kasmet JAV-se palieka apie 380.000 našlaičių, kurių kelias pasidaro slidus, ir teisėjas pabrėžė, kad šeimos reikalingos yra religinių pagrindų. Bažnytinis gyvenimas joms teiktų pagalbos.

     Čikagos teisininkų rūmuose vienu metu skaitė paskaitą Aukščiausiojo teismo teisėjas Robson. Jis pabrėžė, kad apie pusė nepilnamečių nusikaltėlių yra suirusių šeimų produktas.

     Religinį ryšį šeimoms sucementuoti yra pabrėžęs ir Niujorko policijos komisionieriaus pavaduotojas James B. Nolan, pažymėdamas, kad daugiau kaip 80% didesnių nepilnamečių nusikaltėlių, su kuriais turėjo reikalo policija, nerodė, kad turi kokį nors ryšį su tikybine bendrija.

BALSAS IŠ PARYŽIAUS

     Vienu metu savaitraštis "Register” perteikė informacijas iš Paryžiaus, kad ten apie 80% vaikų, kurie patenka į teismą, ateina iš namų, kuriuos yra suardę skyrybos. Nusikaltėliai (turima čia galvoje nepilnamečius) beveik visada ateina iš namų, kuriuose nebėra vienybės.

     Tad šeimų suirimas yra visų pirma didelė nelaimė vaikams. Jiems reikalinga ir mylinti motinos širdis, ir kietesnė tėvo ranka. Jeigu vaikas pasilieka tik vieno kurio globoje, kai tas turi darbo dienai išeiti į tarnybą, nebėra visą laiką reikiamos priežiūros.

     O ir grįžęs pavargęs iš tarnybos tas asmuo jau nebeturi tiek energijos įsijausti į vaiko gyvenimą, būti jo artimu draugu, pašvęsti jam laiko.

PERSKYRŲ ĮTAKA TĖVAMS

     Skyrybos nėra palaima ir patiems tėvams. Ir vienam, ir kitam susidaro nemaža įtampa. Trys Čikagos psichiatrinio instituto nariai viename straipsnyje, pasirodžiusiame žurnale "Diseases of the Nervous System”, paskelbė, kad didžiausias savižudžių procentas būna tarp persiskyrusių, nesvarbu kuriai gyventojų klasei jie bepriklausytų. Straipsnyje pažymima, kad stiprūs religinai įsitikinimai padeda išvengti savižudybės. Dėl to savižudybių procentas tarp katalikų ir žydų yra mažesnis.

     Antra vertus — laimingai vedusieji asmenys rečiau tebando nusižudyti, negu viengungiai ar našliai. Taigi sutartinas šeimos gyvenimas yra palaima kaip susituokusiems, taip ir jų vaikams, ir verta dėl to aukotis bei pasišvęsti, nugalint pasitaikančius sunkumus, randant sprendimą iškylančioms problemoms.

     Įsidėmėtini žodžiai, kuriuos JAV prezidentas Fordas pasakė Tarptautiniame Eucharistiniame kongrese Filadelfijoje 1976 m.: "Mūsų įsipareigojimas tai ypatingai šeimos santykių rolei yra vienas iš pagrindinių dalykų mūsų tikėjime. Nėra pakankamo pakaitalo tėvui, motinai ir vaikams, sujungtiems meilės įsipareigojimo. Mūsų gyvenimo sąrangoje jokia vyriausybė, kad ir kaip ji geras intencijas turėtų, niekada negalės užimti šeimos vietos. Šeimos ratas primena tą vieningumą, panašų į Bažnyčios vieningumą, ko mes siekiame visos žmonijos šeimoje”.

NĖRA NENUGALIMŲ PROBLEMŲ

     Kiekvienas šeimos gyvenimas, tiesa, iškelia problemų ir sunkumų, bet jų nėra tokių, kurių nebūtų galima nugalėti meile ir pasišventimu. Šv. Brigitos sergantis vyras, priėmęs paskutinį patepimą, padarė dar vieną — paskutinį veiksmą: nusimovė savo vedybinį žiedą ir užmovė ant savo žmonos Brigitos piršto tardamas: "Brigitėle, aš tave taip labai mylėjau”.

     Afrikos tyrinėtojas ir misininkas Livingstonas savo žmonai Marijai kalbėjo: "Kokią mes draugystę bejaustume savo tarpe, visada kreipkime savo žvilgsnį į Jėzų, kaip mūsų bendrą draugą ir vadovą. Lai jis tave savo amžinomis rankomis pridengia nuo bet kokio blogio”.

     Iš religinių šaltinių semiama meilė tirpdys daugelį skaudžių aštrumų, galinčių iškilti šeimos gyvenime. Meilė, kantrumas ir pasišventimas — šeimos laimės paslaptis. Mes skaitome spaudoje, kaip prieš kai kurį laiką Londone pasikėsintojai norėjo nužudyti buvusį Irako ministerį pirmininką gen. Razakal-Naef. Du vyrai ištiesė ginklus šūviui į jį, tačiau tuo metu tarp teroristų ir vyro metėsi jo žmona. Ji buvo sužeista bet vyro gyvybę išgelbėjo. Tokių mirtinų rizikų retai tepasitaikys, tačiau parodyti ryžtingą atsparumą prieš žodžių, priekaištų kulkas, meile nugalėti grubų priešiškumą — tai taurių asmenybių savumas, kartu labai išganingas pasitarnavimas visai tautai.

     R. H. Benson skelbė: "Šeimos vieningumas glūdi meilėje, kuri tik viena moka suderinti autoritetą ir laisvę.

ŠAULIŲ ĮSTEIGĖJO ŽODIS

     Šia proga galėtume prisiminti ir mūsų tauraus Šaulių sąjungos kūrėjo VI. Pūtvio žodį: "Jei sukurtos šeimos kelias tėvų sugebamas suderinti su žmonijos tobulėjimo kūryba, su Dievo keliu, tai meilė vis stiprėja, kaskart duoda didesnės laimės ir pasitenkinimo. Ir taip iki pat džiaugsmingos kūno mirties. Mylintieji giliai jaučia, kad jų meilė nugalėjo mirtį, kad tai tik maži varteliai į amžinąją meilę, į absoliutų gėrį. Bet jei nesugebama šeimos suderinti su Dievo keliu, jei užsidaroma joje egoistiškai, jei ieškoma joje tik sužadinimo ir smagumų, jei vengiama vaikų, tai ūmai ateina nusivylimas, troškulys, nepasitenkinimas, ir sieloje kažin kas plyšta.