Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KALBOS KULTŪRA
Rūpinantis kalbos dalykais, dabar vis labiau ir labiau įsigali terminas "kalbos kultūra”. Lietuvoje jau nuo 1961 m. eina neperiodinis leidinėlis "Kalbos kultūra”, kuriame rašoma apie taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą ir kovojama su visokiomis į mūsų kalbą besibraunančiomis svetimybėmis.
Žodis "kultūra” gali būti įvairiai aptariamas ir vartojamas įvairiomis prasmėmis. Mūsų reikalui tinkamiausias šio žodžio aptarimas galėtų būti toks: tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors srityje. Pvz. kalbos kultūra, daininko balso kultūra ir pan. (žr. žodį "kultūra” Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, Vilnius, 1972).
Kalbos kultūrai priklauso taisyklingas rašymas, tarimas, kirčiavimas, svetimybių ir visokių nevartotinų žodžių bei posakių vengimas. Apie tai šiame kalbos skyriuje ir rašoma. Mažiausiai esame rašę apie kirčiavimą dėl to, kad spaustuvė neturi reikiamų kirčio ženklų. Žinoma, ir neturint tų ženklų, galima šiaip taip išsiversti, paaiškinant, kur ir koks kirtis turi būti dedamas. Duosime keletą pavyzdžių, pakalbėdami apie kai kuriuos daugelio netaisyklingai kirčiuojamus žodžius.
Ketvirtis. Tai yra II-osios kirčiuotės daiktavardis, kirčiuojamas taip, kaip kirtis — riestinis priegaidės ženklas ant r. Daugelis šį žodį (ketvirtis) kirčiuoja netaisyklingai, dėdami riestinį priegaidės ženklą ant e, t.y. kirčiuodami pirmąjį skiemenį.
Mašina. Šis žodis kirčiuojamas lygiai taip, kaip mergina. Kirčiuojamas paskutinis skiemuo — kairinis priegaidės ženklas ant a. Daugelis klaidingai kirčiuoja pirmąjį skiemenį, dėdami riestinį priegaidės ženklą ant a.
Naikinti. Daug kas kirčiuoja pirmąjį skiemenį, dėdami dešininį priegaidės ženklą ant a, bet reikia kirčiuoti skiemenį kiti, dedant kairinį priegaidės ženklą ant i.
Pastangos. Kirčiuojamas pirmasis skiemuo pa, dedant riestinį priegaidės ženklą ant a. Kai kurie jį klaidingai kirčiuoja, dėdami dešininį priegaidės ženklą ant a skiemenyje stan.
Spausdinti. Reikia kirčiuoti pirmąjį skiemenį spaus, dedant dešininį priegaidės ženklą ant a. Daugelis jį klaidingai kirčiuoja — deda kairinį priegaidės ženklą ant i skiemenyje din.
KELETAS NETAISYKLINGAI VARTOJAMŲ ŽODŽIŲ AR POSAKIŲ
Dar kartą čia paminėsime keletą netaisyklingai vartojamų žodžių ar posakių, apie kuriuos šiame skyriuje jau esame rašę, bet vis dėlto daugelis juos tebevartoja.
Kas liečia. Kas dėl. Kas link. Štai keli šių rusicizmų pavyzdžiai: Kas liečia šį klausimą, norėčiau tiek pasakyti. Kas liečia mane, tai būk visiškai ramus. Kas dėl mano reikalų, tai tik tiek galėčiau pasakyti. Nesiginčysiu kas link šito dalyko. Kas link tautybės, tai jie visi yra lenkai.
Šie sakiniai, apvalyti nuo nereikalingu rusicizmų, taip galėtų atrodyti: Šiuo klausimu norėčiau tiek pasakyti. Dėl manęs tai būk visiškai ramus. Apie savo reikalus tai tik tiek galėčiau pasakyti. Nesiginčysiu dėl šito dalyko. Jie visi yra lenkų tautybės (arba: Tautybės atžvilgiu jie visi yra lenkai. J. Jablonskis dar sakydavo: Tautybės jie visi yra lenkai).
Pramatyti ir numatyti. Šie du veiksmažodžiai daugelio yra maišomi, nors jų reikšmė yra skirtinga. Pramatyti reiškia praregėti, pradėti matyti, pro ką nors matyti. Pvz.:
Kačiukai gimsta akli, bet paskui pramato (praregi). Įvyko stebuklas — ligonis tuoj pramatė. Nors tas langas nešvarus, bet vis tiek galima šiaip taip pramatyti. Bet šis žodis negali būti vartojamas prasme numatyti, t.y. ką nors žinoti iš anksto, numanyti, nujausti, pranašauti. Pvz.: Jau yra pramatytos ( = numatytos) visos ateinančių metų išlaidos. Aš jau seniai pramačiau (=numačiau), kad taip įvyks. Jokiu būdu nebuvo galima pramatyti (=numatyti, nujausti, atspėti), kuriuo keliu jis pasuks. Jau dabar turėtum pramatyti (= numatyti), ką studijuosi, baigęs gimnaziją.
To pasėkoje.Pirmiausia reikėtų priminti kad pasėka yra abejotinos darybos žodis, vietoj jo kalbininkai pataria vartoti pasekmė. Tačiau nei to pasėkoje, nei to pasekmėje yra nevartotini pasakymai, nes tai yra vertiniai iš svetimų kalbų. Tad užuot, pavyzdžiui, pasakius šių įvykių pasėkoje (ar pasekmėje), reikia sakyti dėl šių įvykių. Štai dar pora pavyzdžių: Jis labai daug rūkė ir to pasėkoje ( = dėl to) visai sugadino plaučius. Kai kurie labai neatsargiai vairuoja automobilį, ir to pasėkoje ( = dėl to įvyksta daug nelaimių.
Virš.Šis žodis yra sutrumpintas iš viršuje arba viršum. Pvz.: Padėk knygą virš spintos. Kregždės skraido virs stogų. Sakinyje jis eina prielinksniu. Jis netinka vartoti, kai kalbama apie skaičių. Pvz.: Uždirbau virš šimto dolerių. Šiame mieste gyvena virš milijono žmonių. Šiuos sakinius taip būtų galima pataisyti: Uždirbau daugiau kaip šimtą dolerių (arba: šimtą dolerių su viršum). Šiame mieste gyvena daugiau kaip milijonas žmonių (arba: milijonas su viršum, per milijoną).
Viso, iš viso.Norint nusakyti visą skaičių, visą sumą, lietuvių kalboje vartojamas prieveiksmis iš viso, pvz.: Gavau iš viso dešimt laiškų. Susirinko iš viso šimtas asmenų. Iš viso surinkta penki šimtai dolerių. Būtų kalbos klaida, jeigu šiuose sakiniuose, užuot sakę iš viso, sakytume viso.
Statistiniuose leidiniuose, kanceliariniuose dokumentuose ir periodinėje spaudoje labai dažnai šalia prieveiksmio iš viso vartojamas žodis viso, pvz.: Maistui išleista 1oo dol., šviesai 5 dol., kurui 10 dol., viso (=iš viso) 115 dol. Lietuvių kalbos kilmininko linksnis vienas nėra linkęs prieveiksmėti. Dažniausiai šis linksnis prieveiksmėja su prielinksniais, pvz.: be galo, iš tiesų, iš lėto. Kartais jis gali prieveiksmėti ir su kitu kilmininku, pvz.: Kiek viso gero (labo) gauni įplaukų? Vadinas žodis viso prieveiksmine reikšme neturėtų būti vartojamas.