Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS. S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

ŽODŽIŲ RAŠYMAS DRAUGE IR ATSKIRAI

     Lietuvių bendrinėje kalboje jau buvo nustatyta kai kurių žodžių rašymas drauge ar atskirai. Daugiausia tai buvo J. Jablonskio siūlymai, kuris daugelio vadinamas mūsų rašomosios kalbos tėvu. Bet ne visi kalbininkai norėjo su ta rašyba sutikti. Pavyzdžiui, Pr. Skardžius savo "Lietuvių kalbos vadove” (Vokietija, 1950) siūlo kitokią rašybą, kuri vis dėlto neprigijo. Gal norėdamas mūsų rašybą palengvinti ir suvienodinti, jis daugelį bendrinėje kalboje atskirai rašomų žodžių siūlo rašyti drauge, pvz.: galbūt, turbūt, kažinkas, kažinkaip, perbrangus, visdėlto ir t.t.

     Jau prieš keletą metų Lietuvoje mūsų rašyba buvo šiek tiek reformuota, paremta kai kuriomis aiškesnėmis taisyklėmis, negu buvo iki šiol. Pr. Skardžius 1975 m. balandžio mėn. 12 d. "Drauge” taip apie tai rašė: "Jau seniai buvo pradėta kalbėti apie mūsų rašybos pertvarkymą Lietuvoje. Ilgai dėl to buvo tariamasi, ginčijamasi, bet prie esminės rašybos reformos nebuvo prieita; buvo pasiryžta rašybą tik aptvarkyti. Ir štai tokia aptvarkyta rašyba 1974 m. kovo 26 d. buvo patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Mokslo tarybos”. Paskui jis ten pamini svarbiausius rašybos pakeitimus.

     Jau praėjusiame numeryje rašėme apie kai kuriuos pakeitimus. Dabar pakalbėsime apie žodžių rašymą drauge ir atskirai. Jų rašyba dabar siūloma tvarkyti pagal šią taisyklę: du žodžiai, kurie įgyja vieno žodžio reikšmę, vienam sutrumpėjus, rašomi drauge, pvz.: anąkart (aną kartą), dusyk (du sykius), popiet (po pietų), galbūt (gali būti), turbūt (turi būti), kažkas (kažin kas), kažkur (kažin kur) ir t.t.

     Nesutrumpėję vienos reikšmės žodžiai rašomi skyrium, pvz.: iš lėto, iš tikro, iš tikrųjų, iš tiesų, be galo, be reikalo, bet kas, bet kuris, kai kas, kai kuris, kažin kas, kažin kur, kažin kaip, kai kur, kai kada, kas nors, kur nors, vis tiek, vis vien, vis tik, per geras, per mažai, šiaip jau, šiaip sau, na jau ir t.t.

     Dalelytė per siūloma rašyti skyrium nuo kitų žodžių, pvz.: per didelis, per platus, per geras, ne per geriausiai, ne per seniai ir t.t. Tačiau priešdėlis per visada rašomas kartu, pvz.: pereiti, peršokti, pernešti. Primename, kad visuose žodžiuose, kurie turi priešdėlį per-, kirtis krinta ant šio priešdėlio. Kai kurios rytų aukštaičių tarmės šiuos žodžius kirčiuoja šaknyje.

     Samplaiką per daug lig šiol kartais rašydavome drauge, kartais atskirai. Mokiniams taip būdavo aiškinama: jeigu sakinyje samplaiką per daug galima pakeisti vienu žodeliu per, tai tas daug neturi reikšmės, užtat rašoma drauge, pvz.: Jis perdaug geras. Šio sakinio reikšmė nepasikeis, jeigu pasakysime: Jis per geras. Bet štai kitas sakinys: Jis per daug žino. Čia negalime sakyti: Jis per žino. Dėl to čia samplaiką per daug rašome atskirai. Dabar ši samplaika visuomet siūloma rašyti atskirai, remiantis net dviem taisyklėmis: 1. nei per, nei daug nėra sutrumpinti ir 2. dalelytė per visuomet rašoma skyrium.

     Dėl to ir dėlto. Dėl to rašoma atskirai, kai juo reiškiama priežastis, pvz: Jis dėl to neatėjo, kad sirgo. Dėlto rašoma drauge, kai jis reiškia tačiau, visgi, pvz.: O dėlto (tačiau) jis yra neblogas žmogus. Vis dėlto aš nemaniau, kad jis taip pasielgs.

     Už tat, už tai ir užtat, užtai. Už tat, už tai rašoma skyrium, kai šie žodžiai eina papildiniu ir reiškia už tą dalyką, pvz.: Už tai aš jo niekad nepamiršiu. Už tat jis užsipelnė didelę pagarbą. Kai žodžiai užtat ir užtai reiškia priežastį ir juos galima pakeisti žodžiu todėl, rašome drauge, pvz.: Jis daug skaito užtat (užtai) daug ir žino.

     Dalelytė gi rašoma drauge tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais, o su visais kitais rašoma atskirai, pvz.: argi, betgi, kurgi, kaipgi, tuojgi, visgi, vosgi; kas gi, ko gi, kada gi, kodėl gi, visuomet gi.

     Čia bus naudinga priminti, kad dalelytė gi niekad sakinyje neina priešpriešiniu jungtuku, pvz.: Aš dirbau, gi ( = o) jis tinginiavo. Jis yra labai geras mokinys, gi (=o) jo brolis tik vidutinis.

     Iki šiol mes rašydavome: kur-ne-kur, kas-ne-kas, vos-ne-vos ir pan. Pr. Skardžius juos siūlė rašyti: kur nekur, kas nekas, vos nevos ir t.t. Dabar jie siūloma rašyti trimis žodžiais, bet be brūkšnelių: kur ne kur, kas ne kas, vos ne vos. Tačiau rašoma ir toliau: norom nenorom, valia nevalia, vargais negalais.

•    Kolumbijos distrikto aukščiausiasis teismas nusprendė, kad dr. F.C. Werner ir Community ligoninė turi sumokėti 75.000 dol. už tai, kad jų blogas gydymas užmušė negimusį kūdikį motinoje. Pagal vadinamąjį Survival aktą kėlusieji bylą galėjo gauti kompensaciją.

•    Lenkija pradėjo daugiau išleisti į užsienį disidentų. Emigracijos vizas gavo katalikų žurnalo “Wiez” redaktorius Tadeusz Mazowiecki ir kiti.

•    Pranciškonų provinciolų suvažiavimas St. Antonio mieste, Texas, priimta rezoliucija prieš tikinčiųjų persekiojimą komunistiniuose kraštuose; išsiuntinėta visoms komunistinėms vyriausybėms.

•    Lietuvių pranciškonų vedamos Prisikėlimo parapijos bažnyčioje Toronte, Kanadoje, kas antrą sekmadienį turi pamaldas latviai katalikai.

•    Austrijos sostinės Vienos arkiv. kard. Koenig parašė laišką Brežnevui, prašydamas paleisti areštuotus stačiatikių kunigus: Dudko, Jakuniną, Ramaniuką. Taip pat priminė reikalą suteikti tikintiesiems konstitucijos garantuotą religijos laisvę.