CHIARA LUBICH

     .. ir avys klauso jo balso. Jis šaukia
     savąsias avis vardais ir jas išsiveda”

           (Jn 10,3).

     Jei nori suprasti šiuos Jėzaus žodžius, turi žiūrėti į juos kaip į anksčiau aprašyto stebuklo tęsinį — pagydymo iš prigimties aklo žmogaus. Jėzus užtikrina mokytinius, kad toji didelė liga nebuvo iš niekieno kaltės, bet palanki aplinkybė, kad pasireikštų Dievo garbė. Padarė purvo, patepė aklojo akis, ir jis praregėjo. Ten buvusieji apsvarstė įvykį ir nuvedė jį pas fariziejus, nes ta diena buvo šeštadienis. Apklausinėjo jį keletą kartų ir vėliau jo tėvus. Ir padarė išvadą, kad Jėzus yra nusidėjėlis, nes padarė purvo. Toks darbas yra šeštadieniais uždraustas. Pagydytasis pareiškė savo nuomonę, kad Jėzus yra Mesijas, Dievo siųstas pranašas. Už tai fariziejai išvijo jį iš sinagogos. Vėliau Jėzus jį sutikęs sutvirtino tikėjime, ir jis tapo Jėzaus mokiniu. Ir ta proga Jėzus pasakė puikų prilyginimą apie gerąjį ganytoją. Tarp kitko sakė, kad avys klauso jo balso, jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Kaip Jėzaus avelės — tai yra žmonės — pažįsta jo balsą ir jo klauso? Randame paaiškinimą kitoje vietoje: "Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (t.y. visi man pavesti žmonės). Žmonės prie Jėzaus eina instinktyviai, jo patraukti ir tai atskiria gerąjį ganytoją, nes yra stiprus ryšys, artimumas tarp jo ir žmonių. Klausyti Jėzaus balso nereiškia vien klausyti jo mokslo, jį pasisavinti, bet nustatyti asmeninį santykį su Jėzumi, kurs šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Jo balsas jaučiamas viduje, jo tiesa veikia, kai atsiliepiam į jo kvietimą, nors pasilieka kiekvienam laisvė. Pateikdamas gerojo ganytojo pavyzdį, Jėzus patvirtina, kad yra priešiškumas tarp teisėto ganytojo, kuris įeina pro vartus, ir vagies bei žudiko, kuris įšoka per tvorą. Yra buvę amžių bėgyje, o jų yra ir dabar, netikrų pranašų, kurie savo ideologija nori patraukti žmones. Bet priklausantys Jėzui ir pažįstantys Jo balsą nesiduoda apgaunami jų įvairiais pažadais ir nepasitiki jų balsais. Žydai išvaro iš sinagogos pagydytą akląjį iš prigimties. Jis yra simbolis tų krikščionių, kurie buvo išvyti iš žydų bendruomenės, nes įtikėjo Jėzų. Ir priimdamas kaip mokinį buvusį akląjį, parodo, kad jis išveda jį iš senojo žydų gardo ir įsteigia naują avidę — Bažnyčią. Žodžiai "išveda lauk” primena, kaip Dievas išvedė žydus iš Egipto. Išvesti — reiškia išlaisvinti iš vergijos priespaudos. Kaip dabar įgyvendinti tą naują gyvenimo žodį? Stenkis klausyti Jėzaus balso, kalbančio į tavo širdį. Pamatysi, kad jis išves tave iš tavo egoizmo, iš tavo meilės trūkumo, iš noro pirmauti, iš puikybės ir smurto.. . — iš visko, kas padaro tave vergu. Jei pavesi savo gyvenimą Jėzui, jis bus tavo vadas, o tu būsi stumiamas atsisakyti pagundos gyventi patogią, lengvą, drungną, beprasmišką krikščionybę.

     Sekdamas juo, kalbančiu tavyje, kuris šaukia tave vardu, užmirši paprastus takus ir pasineši eiti niekad nesvajotais dieviškų nuotykių keliais. Viskas bus nauja ir gražu, nors ir nepatogu tavo prigimčiai. Suprasi, kad yra plati ir įvairi dieviškoji vaizduotė ir kad sekant tokį ganytoją, tavo gyvenimas taps pilnutinis, vaisingas ir visur spinduliuojąs gerumu. Ir pagaliau suprasi, kaip galingas ir stebėtinas yra perversmas, kada gyveni pagal evangeliją.

Iš italų kalbos išvertė kuri. Antanas Sabas

•    “Lietuvos atsiminimų” radijo programai, kurią iš Niujorko perteikia dr. J. Stukas, suėjo 40 m.

•    “Tėviškės atsiminimų” radijo programa Toronte jau veikia 30 m. Vadovauja J. Simanavičius.