Spausdinti

 

Zenta Tenisonaitė

SU KITAIS ŽODŽIAIS

❖ ❖ ❖

Saulės sutemimo šešėlis suklumpa,
tarytum suakmenėjusios vizijos.
Ne iš medžio skulptuotos raidės
yra pats gražiausias kolažas. . .
 Aksominių dienų stebuklais netikėsiu.
Poryt neliks atsiminimų. . .
Netikėsiu nei rytojaus pažadais.
VISKAS KINTA ...

❖ ❖ ❖

Dažnai aš sapnuoju keistą sapną
apie šaltą dangų ir rytojaus
 miglotą dieną. Saulės nerimą.
Baltą dobilą. Ir matau šimto
gyvybių kristalo akių vyzdžius. . .
Negyvus. . . kruvinus. . .
Iš baimės užsimerkiu. . .
Žemė nėra Šachmatu LENTA. . .

❖ ❖ ❖

Liepsnojantis saulės veidas
apakina veidrodi kaip sniegas.
Atsiminimai — stiklinės gėlės. . .
Mieste ant šaligatvio mirtis yra vienintelis
LIUDININKAS ...

❖ ❖ ❖

Už išminties durų
klaidžioja vienišas mėnulis.
Žmogus žudo žmogų,
kad baimė nepabėgtų,
kad širdis neištirptų,
kad skausmas augtų kaip kalnas.
Ir aš atrodau žmogus,
bet kada atbunda medžiai,
aš laužysiu juodus nakties
sapnus
be širdgėlos. . .

REGĖJIMAI

Tegu tas, kuris ieško išminties, jos ieško pienėje arba raudono molio grūdelyje.

Kahlil Gibran

* * *

Baltas laiko smėlis
trumpa ugnis mano kraujyje. . .
Šiaurės žvaigždė

vėlyva svajonė rankose. . .
Aš virpu, kaip šviesos
pagautas paukštis

parduotas AMŽINYBEI. . .

*  *  *

Apsvaigusi naktis
grįžta apakus laukti
Paskutinio Teismo sprendimo.
Aš šaukiu savo balsą atgal,
kuris kaip peteliškė
lekia į ugnį. . .

*  *  *

Žalios laiko akys
(ir vandeny mirusi tyla)
veltui laukia stebuklo.
Nekalti debesys verkia,
išvysdami žemę.
Piligrimai vis eina tolyn. . .
Neradę NAMŲ.

*  *  *

Ugnies gėlė nudažo naktį,
kaip melas žodžius.
Pasaulis
akimirkos priešas.
Už šešėlių slepiasi
radioaktyvi MIRTIS. . .

*  *  *

Laiko nagai įauga į medį,
į žolę, į širdį.
Be vasaros, pavasario,
žiemos ir rudens. . .
Paukščiai rėkia ir daužo
geležinį narvą, trokšdami Laisvės.
Žmogau, tu esi mano
BROLIS . ..

* * *

Mėlynas akimirksnis, ir
Tu uždegsi liepsną.
Mano gyslomis tekės kraujas,
tarytum degantis vanduo.
Aš lauksiu Tavo Šviesos,
kad joje ištirptų mano dvasia.

* * *

Laiko tinkle svaigsta
pasauliai ir subyra
į nesuskaitomas šukes.
Tuštuma kaip siena.
Atominis karas

paskutinio žmogaus
TEISMAS. . .