Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

KABLELIS IŠTISINIAME SAKINYJE

     Mūsų kalboje kablelių rašymo atvejų yra labai daug, labai įvairių ir sudėtingų. Apie juos visus čia nerašysime, paminėsime tik vieną kitą, dažniau keliant; neaiškumų ir abejonių. Reikia priminti, kad lietuvių kalbos kablelių rašymo atvejai labai skirtingi nuo anglų.

     1. Kableliais išskiriami po pažymimojo žodžio einantieji priedėliai, pvz.: Ir atjojo bernužėlis, baltas, gražus dobilėlis. Maironis, mūsų žymusis poetas, parašė ”Pavasario balsus”. Mindaugas, karalius, sujungė lietuvius į vieną valstybę.

     Priedėliai, kurie savo prasme glaudžiai susiję su savo pažymimuoju žodžiu, nors ir einantieji po jo, kableliais neskiriami, pvz.: Saulė močiutė kraitelį krovė, mėnuo tėvelis dalelę skyrė, žvaigždės seselės vainiką pynė, sietyns brolelis lauku lydėjo.

     Kai priedėlis su pažymimuoju žodžiu jungiamas žodžiais vardu, pavarde, antrašte, kaip, kaip antai, arba, būtent, pavyzdžiui, vadinamasis, t.y. (tai yra), jis išskiriamas kableliais kartu su tais jungiamaisiais žodžiais, pvz.: Jo sesuo, vardu Marytė, labai gera mokinė. Pas mus gyveno toks žmogus, pavarde Petraitis. Šatrijos Ragana parašė novelę, antrašte "Viktutė”. Kai kurie vaisiai, kaip antai obuoliai, labai sveika valgyti. Automobilis, arba lengvoji mašina, dabar yra populiariausia susisiekimo priemonė. Kai kurios gėlės, pavyzdžiui rožės, turi malonų kvapą. Pagrindinės mūsų organizacijos, vadinamieji veiksniai, dažnai be reikalo barasi. Mūsų jaunimo organizacijos, t.y. skautai ir ateitininkai, gana gerai sugyvena.

     Pastaba, Aiškinamąsias sakinio dalis su jungtuku arba reikia skirti nuo vienarūšių sakinio dalių su skiriamuoju jungtuku arba, prieš kurį kablelis nerašomas, pvz.: Daug laiko jis praleidžia skaitydamas arba pasivaikščiodamas. Studijuodamas arba mokydamasis kokio nors amato, pasiruoši gyvenimui.

     Šį jungtuką arba (prieš kurį nerašomas kablelis) labai lengva atskirti: jį galima pakeisti jungtuku ir, pvz.: ... skaitydamas ir pasivaikščiodamas, ... .studijuodamas ir mokydamasis. . .

     2. Kableliais išskiriami išplėstiniai pažyminiai:

     a)    Bent vienu savarankišku žodžiu išplėsti būdvardžiai ar dalyviai, einantys pažyminiu po pažymimojo žodžio, pvz.: Sode augo obelis, pilna gražių obuolių. Moteris prabilo virpančiu balsu, kupinu motiniško švelnumo. Aiškiai girdėjau balsą, šaukiantį mane vardu. Atėjo mergaitė, pasipuošusi balta suknele.

     b)    Išplėsti būdvardžiai bei dalyviai, einantys pažyminiu ir kartu turintys aplinkybės reikšmę, gali būti skiriami ir prieš pažymimąjį žodį, pvz.: Maža ką pamokytas, jis gražiai skaitė kiekvieną knygą. Visų mušamas ir persekiojamas, jis jau buvo pakankamai užsigrūdinęs.

     c)    Po pažymimojo žodžio pažyminiu einantis vienas būdvardis ar dalyvis, turintis aplinkybinės reikšmės atspalvį ir išsiskiriantis savo intonacija, gali būti skiriamas, pvz.: Bet jam, mokytam, ten rodytis netiko. O aš, jauna, tavim tikiu.

     d)    Pažyminiais einantys būdvardžiai bei dalyviai su jungtukams artimomis dalelytėmis (nors, nors ir, kad ir, net, net ir, netgi, dargi), turintys aplinkybinės reikšmės atspalvį ir išsiskiriantys savo intonacija, skiriami kableliais tiek po pažymimojo žodžio, tiek prieš jį, pvz.: Pastogė, nors ir maža, buvo užleista pabėgėliams. O liūtui, kad ir stipriam, teko bastytis iš vietos į vietą. Nors ir primuštas, vilkas ant nugaros nešė lapę.

     Pastaba. Būdvardžiai su dalelytėmis, neturintys aplinkybinės reikšmės ir išskiriamosios intonacijos, kableliais neskiriami, pvz.: Sulauksime dienų dar gražesnių.

     e)    Du ar daugiau būdvardinių bei dalyvinių neišplėstų pažyminių, sudarančių vienarūšių pažyminių eilę bei išsiskiriančių savo intonacija, taip pat einančių kartu su kitais neišplėstais ar išplėstais derinamaisiais ar nederinamaisais pažyminiais, išsikriami kableliais tiek po pažymimojo žodžio, tiek prieš jį, pvz.: Mačiau ten daiktų, nematytų, neregėtų. Aukštas ir žilas, jis buvo panašus į senovės krivį. Liekna, tirštomis gelsvomis kasomis, blyškiu veidu, susimąsčiusiomis akimis, ji pasirodė svečiui nežemiškai rimta.

     f)    Vienas ar daugiau nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio bei išsiskiriančių savo intonacija arba einančių prieš pažymimąjį žodį ir turinčių aplinkybinės reikšmės atspalvį, išskiriami kableliais, pvz.: Buvo ilgas ir saulėtas ruduo, be sniego. Tie namai, dideliais langais, baltai dažytomis langinėmis, papuošė ne tik kaimą, bet ir visą apylinkę. Su pilku apsiaustu, spindinčiomis akimis, svečias vis ką nors kalbagyvai ir įdomiai.

     3. Kableliais skiriamos bent vienu savarankišku žodžiu išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės, turinčios prasminį bei intonacinį savarankiškumą, pvz.: Sūnus išvažiavo į užsienį, atsisveikinęs, su tėvais ir broliais. Vaikas nedrąsiai ėjo gatve, žvalgydamasis į visas puses. Svečiams išvažiavus, visi nuėjome pailsėti.

     Pastabos, a) Išplėsta aplinkybė, einanti po jungtuko, nuo jo atskiriama kableliu, pvz.: Diena jau ėjo vakarop, kai, užvažiavę ant kalnelio, jiedu pamatė gimtąjį kaimą. Dabar gyventojai ne tik nuo jo nebėgo, bet, eidami pro šalį, su pagarba ir meile lenkė žemyn galvas.

     b)    Išplėsti dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai, neturintys prasminio bei intonacinio savarankiškumo, kableliais neskiriami, pvz.: Kai kas ir nieko nedirbęs ilsisi. Visą vakarą marti nosį nukabinus vaikščioja. Ir vagis nevagia kitiems matant. Saulelė šildė spinduliais ir kaip įmanydama gaivino. Jie ir lyjant keliavo.

     c)    Du ar keli dalyviai, padalyviai ar pusdalyviai, būdami be savarankiškų žodžių, kableliais neskiriami, pvz.: Šniokšdamas ir ūždamas pralėkė traukinys. Sningant ar lyjant nemalonu keliauti. Pukšėdamas, stenėdamas, vaitodamas senis išlipo iš lovos.

     d)    Dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis kartu su prijungtu prie jo šalutiniu sakiniu išskiriamas kableliu, pvz.: Nenoriu įkyrėti, įrodinėdamas, kad žmogus savo veiksmais turi siekti grožio, taurumo.

     Tais atvejais, kai išplėstų dalyvinių, padalyvinių ar pusdalyvinių aplinkybių prasminis ir intonacinis savarankiškumas nėra ryškus, jų skyrimas ar neskyrimas nelaikytinas klaida.

     4. Kableliais skiriamos viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys:

     a)    kai tarp jų nėra jungtuko, pvz.: Vištos, antys, žąsys yra naminiai paukščiai. Pas mus buvo daug svečių: Jonas, Petras, Antanas ir Kazys.

     b)    kai prieš kiekvieną vienarūšę sakinio dalį kartojamas tas pats jungtukas (ar, arba, ir, nei) arba koks nors kitas jungiamasis žodis (kiek - tiek, čia - čia, kaip - taip, ne tik - bet ir), pvz.: Ar lyja, ar sninga, ar šąla, vis tiek reikia eiti į darbą. Buvau sutikęs ir Joną, ir Petrą. Nei šiaip, nei taip čia buvo tavo pasielgta. Tiek vyrai, tiek moterys gerai atliko tą darbą.

     Pastabos, a) Du vienarūšiai pažyminiai, kai vienas pažymi atsitiktinę, o kitas esminę daikto ypatybę, kableliu neskiriami, pvz.: Pirkome sausų beržinių malkų. Medžiuose kranksi didelės juodos varnos.

     b) Vienarūšėmis sakinio dalimis nelaikomi pasikartojantys žodžiai įspūdžiui sustiprinti, todėl tarp jų kablelis nerašomas, pvz.: Pagiryje stovėjo maža maža (labai maža) trobelė. Reikėjo keltis anksti anksti (labai anksti). Dieną naktį (visuomet) jo kambaryje skamba muzika.