Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Jau seniai civilizuotasis pasaulis nusigręžė nuo stabų. Paskutinieji Europos pagonys lietuviai taip pat jau penkioliktojo amžiaus pradžioje liovėsi garbinę Perkūną, žalčius, šventuosius miškus. Vis dėlto ta pagonybė ar stabmeldystė viena ar kita forma kartais sugrįžta į mūsų civilizuotus, kultūringus kraštus. Ir mes, lietuviai, daugiau ar mažiau nutolę nuo tikrojo Dievo ir jo įsakymų, susikuriame įvairių stabų, kuriuos imame uoliai garbinti. Tokie stabai gali būti: pinigai, rezidencija, automobilis, seksas, perdėtas rūpestis savo sveikata ir t.t. Čia paminėsime tik du iš tų minėtų stabų: pinigus ir seksą

     Dabartinėje santvarkoje žmogus be pinigų negali gyventi. Pinigas yra būtina pragyvenimo priemonė, bet kai jis nustoja būti tik paprasta priemonė ir tampa žmogaus tikslu, tada jį galime visai teisėtai pavadinti žmogaus susikurtu ir garbinamu stabu.

     Garbinant šį stabą, žmogui praranda reikšmę visos kitos vertybės. Pabėgę iš Lietuvos ir pakliuvę į Ameriką, mūsų tautiečiai iškart dar vis dainavo "Grįšim, grįšim”, bet dabar ši melodija jau nepopuliari. Iš pradžių visi gaudyte gaudė spausdintą lietuvišką žodį, stengėsi, kad vaikai nenutoltų nuo savo tėvų kalbos. Ir kaip viskas greitai pasikeitė! Pailiustruosiu vienu pavyzdėliu.

     Maždaug prieš trisdešimt metų vienas mano geras pažįstamas buvo labai didelis lietuviškos spaudos mėgėjas ir uolus platintojas. Spaudos platinimo konkurse laimėjo net pirmąją vietą. Praėjo nemaža metų, ir atsitiktinai teko šį asmenį sutikti. Besikalbant apie spaudą, iš jo pasisakymų man kilo kažkoks įtarimas ir abejojimas, ar jis dabar beskaito kokį lietuvišką laikraštį. Taip tiesiog ir paklausiau. "Nu ne, — nedrąsiai atsakė, — dabar jau neskaitau, nes visiškai neturiu laiko; turiu skaityti angliškus laikraščius, kuriuose rašoma apie akcijas (stocks). Žinote, kai pradedi studijuoti tas akcijas, kai žiūri, kur galėsi geriau investuoti pinigą, tai nelieka laiko jokiai kitai skaitybai”.

Jokūbo šulinys (iš lauko ir iš vidaus).

     "Štai, — pagalvojau, — kokia yra daugelio dabartinių mūsų tautiečių charakteristika— akcijos, investavimai, pinigai..."Visa kita jau neturi daug reikšmės; patriotizmas, idealai, tėvynė — jau tik praeitis. Tokie žmonės paprastai daug galvos nesuka, ar jų vaikai bus lietuviai, ar mokės lietuviškai. Tačiau yra ir tokių, kurie laikosi kažkokio dvigubo standarto: patys nei lietuvybe, nei lietuviška spauda nesirūpina, bet nori, kad vaikai lietuviškai kalbėtų. Bet jau ir mūsų seneliai sakydavo, kad obuolys nuo obels niekad toli nenukris — kokie tėvai, tokie bus ir vaikai. Jeigu tėvai nenurodys tikrojo kelio savo pavyzdžiu, tai vaikai tuo keliu neis.

     Kai atvykę į Ameriką uždirbdavo vieną kitą dolerį, tai jo užteko ir butui išsinuomoti, ir laikraščiui užsisakyti, ir knygai įsigyti, o dabar, kai pralobo, kai pasistatė puošnias rezidencijas, įsigijo patogius vasarnamius ir prašmatnius automobilius, tai lietuviškai spaudai pinigų jau neliko. Tačiau vis dėlto jų pakankamai atsiranda baliukams ir kitokioms pramogoms, kur išleidžiama per vieną vakarą ne dešimtimis, bet šimtais. Tad lai gyvuoja tas didysis stabas pinigas ir jo sūnus hedonizmas! Lietuviška knyga ir laikraštis — tik praeities prisiminimai...

     Kitas labai mėgstamas garbinti stabas — seksas. Buvęs Čikagos kardinolas Stritch kartą yra pasakęs, kad dabar žmonės yra "sex crazy”. Jeigu taip buvo galima pasakyti prieš trisdešimt metų, tai dabar žmones tas seksas yra bent dvigubai labiau apkvaišinęs. Ypač tai yra didelė jaunimo problema. Nors pačiam jaunimui, žinoma, čia nėra jokios problemos. Seksas jam yra toks pat kasdieninis dalykas, kaip valgis ir miegas. . . Pirmiau merginų ar vaikinų ypatybės būdavo išreiškiamos žodžiais gražus, simpatingas, patrauklus, o dabar šiuos gražius būdvardžius iš kasdieninės vartosenos jau išstūmė vienas angliškas žodis sexy.

     Ir kokios visa to pasekmės? Baisios! Apie tai aiškiai kalba statistikos. Maždaug prieš porą metų Amerikoje per vienerius metus 1.200.000 paauglių mergaičių (13-19 m.) tapo nėščios. Apie pusė milijono neštu-mą baigė abortu, kita pusė milijono pagimdė netekėjusios, o apie 200.000 ištekėjo. Žinoma, tokios priverstinės vedybos dažniausiai baigėsi skyrybomis po kelių mėnesių ar metų.

     Nežiūrint medicinos pažangos, venerinės ligos tarp paauglių labai plinta. Čia pirmauja juodoji rasė, bet nedaug teatsilieka ir baltoji. Deja, nė lietuvių jaunimas nėra išimtis. Tai gali paliudyti kiekvienas gydytojas. Kartą teko kalbėti šiuo klausimu su vienu rimtu lietuviu gydytoju. Jis pasakė, kad pas jį dažnai ateina lietuvaitės pasitikrinti sveikatos. Numojęs ranka, jis ištarė: "E, beveik nė viena neturi vainikėlio, kartais jau nuo 14 m. amžiaus”. Žinoma, pasakymas "beveik nė viena” gal per drąsus, bet galima suprasti, kad pas daktarą eina tos, kurioms reikia, o tos "su vainikėliais” gal neturi reikalo taip dažnai eiti pas gydytojus.

     "Gerai, — ne vienas pasakys, — bet ką mes čia galime padaryti? Kalta aplinka”. Taip, aplinka tikrai yra kalta: žurnalai, filmai, televizija daug prie to prisideda, bet visiškai rankų nusiplauti negali nė tėvai. Religinis ir seksualinis auklėjimas šeimoje yra būtinas. Religingose šeimose ir moralinis gyvenimas yra kitoks. Čia vėl galima prisiminti tą dvigubą standartą. Tėvai nori, kad vaikai būtų religingi ir dori, bet patys tokio pavyzdžio neduoda.

     Lituanistinėje mokykloje tikybos mokytojas paklausė vaikus, ar visi sekmadieniais dalyvauja mišiose. Gana daug vaikų prisipažino, kad nedalyvauja. Kokia priežastis? Vaikai maždaug taip aiškino: "Tėveliai šeštadieniais kur nors svečiuojasi, labai vėlai grįžta namo, tai sekmadieniais ilgai miega ir mūsų nenuveža į bažnyčią”. Komentarai nereikalingi.

     Šios kelios mintys galėtų būti naudinga medžiaga naujųjų metų sąžinės sąskaitai.



 

Nuodėmingi pomėgiai yra kaip užnuodytas maistas: tam kartui jie patenkina apetitą, bet galų gale neša mirtį.

T. Edwards