CHIARA LUBICH
"Nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina” (Mk 7,15).
Jėzus tai pasakė, kalbėdamas miniai. Vėliau, kai Jo mokiniai klausė, ką tai reiškia, Jis paaiškino, kad maistas negali būti moralinio nešvarumo priežastis, nes jo veikimas — tik fiziologinėje srityje. Todėl nėra "nešvaraus” maisto, kuris darytų žmones nešvarius ir nepajėgiančius artėti prie Dievo. Ypatingų valgių valgymas neturi nieko bendra su švarumu religine ir moraline prasme.
Žydai laikėsi valgių apribojimų, todėl tokia Jėzaus pozicija buvo labai drąsi. Jėzui visa kūrinija buvo gera, Jis nedarė skirtumo tarp "švarių” ir "nešvarių” gyvulių. Jam rūpėjo visa žmonija. Jis pašalino kliūtį, kuri būtų galėjusi atitolinti pagonišką pasaulį nuo pirmosios krikščionių bendruomenės.
Antruoju sakiniu Jėzus pasako, kas žmogų tikrai daro nešvarų — "Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina”. Tai blogos mintys ir intencijos, kurios kyla iš širdies gelmių. Jėzus jas išvardina: "pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystė, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas” (Mk 7,21).
Ką Jėzus minėjo pirmojoje savo kalbos dalyje, apie kurią jau rašėme, to mūsų gyvenime šiandien jau pritaikyti nereikia. Krikščionybė panaikino skirtumą tarp švarių ir nešvarių valgių, tuo būdu stiprindama vidinį įsitikinimą ir moralinį sąžinės pasiryžimą. Vis dėlto ir mūsų dienomis tikrai reikia priminti, kad žmogaus širdis turi palinkimą sukelti blogas mintis ir savanaudiškus troškimus. Iš to kyla daugelis blogybių, kaip terorizmas, hedonizmas, vagystės. Iš kurgi kitur ateina pagrobimai, narkotikų vartojimas, apgavystės, kerštas, žmogžudystės ir kitokios šių laikų nelaimės, jei ne iš modernaus žmogaus širdies?
Jėzui sutvėrimas yra geras, Jis žino, kad žmogus buvo sutvertas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tačiau Jis pažįsta ir žmogaus prigimtį, palinkusią į blogį, todėl reikalauja mūsų atsivertimo.
Žodžiai, kuriuos čia nagrinėjome, tai nurodo, Jėzus nori sukurti mumyse tyrą ir atvirą širdį, iš kurios, kaip iš tyro šaltinio, kiltų geros mintys ir kilnūs jausmai. Tad kaip galime įvykdyti tuos žodžius?
Jeigu maistas ir kiti materialiniai dalykai, kurie ateina pas mus iš aplinkos, nedaro mūsų nešvariais ir netolina nuo Dievo, tai greičiau mes patys, mūsų širdis ir sprendimai tai padaro. Tad suprantamas ir Jėzaus noras, kad mes apgalvotume ir pamatytume savo veiksmų ir elgesio tikrus motyvus.
Mes žinome, ką Jėzui reiškia meilė, kuri viena apvalo viską, ką tik mes darome. Tas, kuris myli, nenusideda ir nežudo, nekalba blogai apie kitus, nevagia ir neišduoda. . . Tad tegul meilė vadovauja mums dvidešimt keturias valandas per dieną — meilė Dievui ir meilė artimui. Tada mes būsime tikri krikščionys.
Iš anglų kalbos išvertė K. P.
• Danija, Norvegija ir Švedija užmezgė diplomatinius santykius su Vatikanu. Visos trys valstybės turi 17,5 mil. gyventojų, jų tarpe apie 125.000 katalikų.